Globos namų decentralizacijos principai ir nauda: žmogaus teisių įgyvendinimas bendruomenėje

2019 m. Dar neseniai viešojoje erdvėje plačiai kritikuotas Žiežmarių gyventojų pasipriešinimas globos institucijų gyventojų apgyvendinimui miestelyje, keltas klausimas dėl lietuvių nejautrumo negalią turintiems žmonėms, nenoro priimti jų į savo bendruomenes. Beje, Žiežmarių atvejis tikrai nėra vienintelis. Visoje šioje dar nepasibaigusioje istorijoje nutylėta kita medalio pusė. Nutylėta, nes, panašu, tikroji klausimo esmė buvo nei atpažinta, nei suprasta.

Žinia, nuo 2014 m. vyksta vadinamasis deinstitucionalizacijos procesas, įkvėptas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir remiamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Deinstitucionalizacija reiškia valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, įsipareigojimus pereiti nuo diskriminacinės institucinės globos prie paslaugų ir pagalbos neįgalią turintiems žmonėms gyventi bendruomenėje, lygiai ir kartu su visais žmonėmis.

Konvencijos tikslai ir principai kaip įrankis keisti gyvenimo vietos pasirinkimą

Kaip buvo paskelbta 2018 m. vasario 9 d. LR Seime vykusioje konferencijoje „Deinstitucionalizavimo patirtys ir iššūkiai“, pertvarkai įgyvendinti iki 2023 m. numatyta 77,4 mln. eurų, iš kurių 13,3 mln. yra Pertvarkos branduolys. Vertinant pagal viešai skelbiamą informaciją ir disputų su įvairių atsakingų institucijų atstovais turinį, tai yra dalies globos namų gyventojų perkėlimas gyventi į naujai statomus grupinio gyvenimo namus bei jų užimtumas greta steigiamose dirbtuvėlėse.

Konvencija remiasi žmogaus teisių principais, visų pirma, orumo, lygybės ir nediskriminavimo. Konvenciją ratifikavusios valstybės, tame tarpe ir Lietuva (2010 m.), pripažino negalią turinčių žmonių įvairovę ir jų teisę gyventi lygiai su visais žmonėmis. Gyvenimas lygiai su visais žmonėmis reiškia, kad valstybė įsipareigojo užtikrinti negalią turintiems žmonėms teisę patiems priimti sprendimus visais su jų gyvenimu susijusiais klausimais, mokytis ir dirbti drauge su visais, o ne atskirose specialiai jiems sukurtose vietose.

Trečiasis kelias į savarankišką gyvenimą: ką siūlo deinstitucionalizacija?

Lietuvoje jau veikia ne vieneri grupiniai gyvenimo namai, kuriuose gyvena iš globos institucijų perkelti negalią turintys asmenys. Neprieštarauju teigimui, kad grupiniuose gyvenimo namuose negalią turintys žmonės apsigyvena ženkliai geresnėse sąlygose, nei jos yra globos institucijose, kuriuose patalpinta nuo 100 iki 400 asmenų. Žinau keletą grupinio gyvenimo namų, kuriuose negalią turintys žmonės jaučiasi tikrai geriau, nei globos institucijose, nes patiria pagarbius santykius ir yra laisvi spręsti dėl savo dienotvarkės ar lankytis visuomenėje.

Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis

Tačiau, nors tokios iniciatyvos yra gerbtinos, jos tik dar labiau išryškino sistemines institucinės globos pertvarkos spragas ir neperspektyvumą negalią turinčių žmonių teisės gyventi visuomenėje lygiomis teisėmis užtikrinimą. Suprasti gali padėti JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 19-asis straipsnis, kuriame nurodyta, kad visų neįgaliųjų lygių teisių su gyventi su visais žmonėmis pagrindas yra savarankiškas gyvenimas ir įtrauktis į bendruomenę.

Pagrindinės savarankiško gyvenimo sąlygos

  • Žmogaus laisvė ir orumas atsiranda, kai žmogus pats kontroliuoja savo gyvenimą, pats sprendžia, kur gyventi ir su kuo gyventi.
  • Negalią turinčiam žmogui gyventi savarankiškai būtina pagalba, kuri kompensuotų kliūtis dėl negalios.
  • Savarankiško gyvenimo sąlyga - prieinamos bendrosios paskirties paslaugų sistemos ir institucijos (švietimas, sveikata, darbas, užimtumas).

Jei visos šios prielaidos neturiems negalios atrodo savaimės, tačiau negalią turintiems žmonėms, ypač turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią, jos toli gražu nėra savaimės. Taigi, ar grupinio gyvenimo namai, kaip bene pagrindinė deinstitucionalizacijos priemonė, sudaro sąlygas žmogui pačiam pasirinkti, kur gyventi ir su kuo gyventi? Tikrai ne, nes globos institucijoje gyvenantis žmogus negali pasirinkti gyventi ne grupinio gyvenimo namuose, o visiškai kitur, ten, kur jis pats nori.

Deinstitucionalizacijos programa numato tik gyvenamo ploto suteikimą grupinio gyvenimo namuose ir dirbtuvėles darbiniams įgūdžiams formuoti. Deja, tokios priemonės neužtikrina gyvenimo savarankiško lygių galimybių. Turintiems didesnę ar mažesnę negalią būtina asmeninė pagalba, finansinė parama ir galimybės patraukti į bendruomeninį gyvenimą.

Ekonominiai ir socialiniai iššūkiai bei vietos pavyzdžiai

Globos namų gyventojo išlaikymas kainuoja apie 770 eurų, o grupinio gyvenimo namuose lėšos dažnai yra mažesnės. Ar žmogus gali gauti lėšas įsikurti savarankiškai? Dažnai ne, jos asmeniškai perkeltos nebus. Ar bus suteikta asmeninė pagalba, jeigu žmogus gyvens savarankiškai? Dažnai ne, žmogus bus paliktas likimo valiai, be pinigų ir be pagalbos. Ar grupiniuose gyvenimo namuose apgyvendintam globos namų gyventojui bus sudarytos sąlygos įgyti profesijos ar dirbti ten, kur dirba visi žmonės? Deinstitucionalizacijos programa to nenumato, ji numato tik gyvenamo ploto suteikimą ir dirbtuvėles.

2020 m. sausio mėn. vienas Seimo narys organizavo parodą, kurioje buvo atskleista realybė: „šiuo metu šiuose socialinės globos namuose gyvena 200 asmenų, 8 asmenys gyvena grupinio gyvenimo namuose, dirba 115 darbuotojų.“ Parodoje akcentuojama būtinybė įtraukti žmones į bendruomeninį gyvenimą, o ne palikti juos institucijose. Tačiau nuomonė apie institucijų vaidmenį socialinėje įtraukties kontekste išlieka prieštaringa.

Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga

Paslaugų kokybė ir prieinamumas teikiamas per įvairias organizacijas: SENJORO, Prūdiškių socialinės globos namai, EPIONE, Socialinė sinergija, Angelai sargai ir kt. Šios organizacijos kuria naujus modelius, jungia specialistus ir bendruomenę, siekdamos užtikrinti integraciją į visuomenę ir savarankiško gyvenimo galimybes. Dienos socialinės globos paslaugos - viena iš svarbiausių pagalbos formų, leidžianti senjorams, žmonėms su negalia bei kitiems, kuriems reikalinga nuolatinė pagalba, išlikti nepriklausančiais nuo nuolatinės gyvenamosios vietos pokyčių.

Praktiniai pavyzdžiai ir vadovaujančios gairės regionuose

Kelmes rajone įsikūrusiuose grupinio gyvenimo namuose gyvena kelios dešimtys žmonių, vyksta didelis mokymosi procesas apie savarankiško gyvenimo įgūdžius, įtraukiamas socialinis darbas ir bendruomeninis gyvenimas. Socialinės paslaugos teikiamos per įstaigas ir nevyriausybines organizacijas - jų indėlis yra esminis šių pokyčių motoras, padedantis suvienyti nepanaikintą teisę į gyvenimą bendruomenėje su konkretų regiono gyventojų požiūriu.

Dienos socialinės globos paslaugos asmeni namuose ir ambulatorinės paslaugos Lietuvoje plėtojamos įtraukiant vietos savivaldas, valstybines institucijas ir nevyriausybines organizacijas. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad pagalba pasiektų kiekvieną, kuriam jos reikia, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Taip pat svarbu užtikrinti sklandų paslaugų organizavimą ir įtraukti paslaugų gavėjus bei jų artimuosius į bendruomeninį gyvenimą.

Ko galima tikėtis iš ateities

  • Stiprės asmeninės pagalbos teikimo galimybės, užtikrinsiančios teisę į savarankišką gyvenimą nepriklausomai nuo negalios pobūdžio.
  • Kursis daugiau grupinio gyvenimo namų, skirtų įvairių poreikių turintiems žmonėms, kartu su jų darbuotojais ir savanoriais, siekiant integracijos į visuomenę.
  • Toliau bus plėtojamos paslaugos namuose, kurios užtikrins kokybę, skaidrumą ir individualų požiūrį į kiekvieną gavėją.

Teisingumas ir lygybė - paslaugų gavėjai gauna vienodai kokybiškas paslaugas, nepaisant jų lyties, negalios ar kitų veiksnių. Sudaryti sąlygas darbuotojams nuolat tobulinti profesines, socialines ir vadybines kompetencijas, stiprinant jų motyvaciją ir atsakomybę teikti kokybiškas ir į asmenį orientuotas paslaugas. Vertybė - paslaugų įvairovė ir prieinamumas, siekiant įtraukti visus į bendruomeninį gyvenimą.

Paslaugų teikėjų sąrašas ir pradmenys regionuose

  1. SENJORO - socialines paslaugas teikianti organizacija, kurianti orią ir pozityvią senatvę, įgyvendinanti „8 pozityvios senatvės žingsnius“.
  2. Prūdiškių socialinės globos namai - partneris nuo 2023 m. sausio, diegia projektą dėl integralios pagalbos teikimo.
  3. EPIONE - holistinės pagalbos idėja, jungia profesionalus ir paslaugas visapusiai žmogaus gerovei.
  4. Vilniaus padaliniai ir ambulatorinės slaugos namai su dienos socialinės globos paslaugomis.
  5. Socialinė sinergija - 2024 m. įsteigta įstaiga, teikianti akredituotas socialines paslaugas visoje Lietuvoje.
  6. Angelai sargai - teikia dienos socialinės globos asmens namuose paslaugas vyresniems ir neįgaliesiems savo namuose.

Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai

tags: #globos #namu #decentralizacija