Visi tik ir kalba apie klimato kaitą. Klimato kaita veikia planetą ne visur vienodai. Žemės istorijoje klimatas keitėsi dėl natūralių procesų: orbitos parametrų kaitos, atmosferos cheminės sudėties pokyčių, tektoninių plokščių dreifo, Saulės aktyvumo ciklų, ugnikalnių išsiveržimų. Nuo mūsų planetos susiformavimo prieš 4,5 mlrd. metų jos klimatas ne kartą smarkiai keitėsi. Šiltus laikotarpius keitė ledynmečiai ir atvirkščiai - tokių ciklų trukmė dažniausiai siekė dešimtis tūkstančių ar milijonus metų.
Paskutinius 200 metų fiksuojami klimato pokyčiai išsiskiria tuo, kad pagrindinė kaitos priežastis - žmonių veikla. Žmonės nuo industrializacijos pradžios pradėjo keisti atmosferos cheminę sudėtį ir taip sustiprino šiltnamio efektą Žemės atmosferoje. Atmosferoje susikaupusios antropogeninės kilmės dujos praleidžia Saulės spinduliuotę, tačiau sulaiko šilumą, sklindančią nuo Žemės paviršiaus, o tai lemia mūsų planetos šiltėjimą.
Kokios yra pagrindinės priežastys?
- Klimato kaitą visų pirma skatina iškastinio kuro - naftos, anglių, gamtinių dujų - deginimas, nes dėl to į atmosferą išskiriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
- Viena pagrindinių priežasčių, lėmusių atmosferos sudėties kitimą ir spartų klimato atšilimą, yra energijos gavybos ir pramonės vystymasis, degalų didėjimas ir miškų bei žaliojo pasaulio naikinimas.
- Metano gausėjimas atmosferoje - irgi žmogaus veiklos pasekmė: apie 50% metano išsiskiria atrajojant galvijams, daug prisideda ryžių laukeliai bei kiti žemės ūkio procesai.
- Miškų kirtimas mažina CO2 asimiliaciją ir prisideda prie bendro anglies dioksido kiekio didėjimo ore.
- Freonai (chlorfluorangliavandeniliai) pasižymi dideliu infraraudonųjų spindulių sugerties gebėjimu ir jų indėlis į klimato atšilimą yra reikšmingas.
Kaip klimatas keitėsi ir keičiasi dabar?
Iki augalų atsiradimo ir fotosintezės Žemėje buvo šilčiau, nes atmosferoje buvo daug vadinamųjų šiltnamio dujų - CO2 ir CH4. Dabartinis visuotinis klimato atšilimas kelia susirūpinimą, nes vyksta per palyginti trumpą laiką. Žemės geologinėje istorijoje sparčiausiai keitėsi klimatas prieš 58 mln. metų: per geologiniu mastu trumpą laiką (t. y. 30 tūkst. metų) oro temperatūra pakilo 5-10 °C. Tačiau dabartinės klimato kaitos modeliai prognozuoja, jog oras atšils 2-5 °C tik per 100 metų.
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija pažymėjo, kad nuo XX a. pradžios globali oro temperatūra pakilo apie 0,7 °C, Europoje - 1 °C. Klimato kaita visų pirma paveikė vidutinę temperatūrą Žemėje - palyginti su ikipramonine era, ji padidėjo 1,1°C. 2010-2020 m. - tai išskirtinės visuotinės kaitos dešimtmetis, o 2019 m. užima antrą vietą pagal aukščiausią temperatūrą.
Šiltnamio efektas ir dujos
Labiausiai šiltnamio efektą skatina anglies dioksidas (CO2) ir metanas (CH4). Jei šiltnamio efekto nebūtų, vidutinė temperatūra Žemėje būtų -18°C, bet dėl kasdienės žmogaus veiklos šiltnamio efektas yra didžiausias, todėl kyla ir vidutinė temperatūra. Šimtus tūkstančių metų CO2 koncentracija atmosferoje svyravo tarp 200-300 ppm. Šiandien ji yra apie 400 ppm ir toliau didėja. Per paskutinius 250 metų metano koncentracija atmosferoje daugiau negu padvigubėjo.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa: istorinė perspektyva
Pagrindinės pasekmės: gamta ir žmonės
Taigi, iš duotų duomenų nesunkiai galime suprasti, kad pagrindinis anglies dioksido emisijos šaltinis yra energetika, tiksliau - organinio kuro deginimas energijos gavybos ir transporto sektoriuose. Keičiant natūralų žemės paviršių (naikinant miškus ir kitą augmeniją) sumažėja CO2 sunaudojimas ir CO2 koncentracija atmosferoje nuolat auga.
Ledynai, jūros lygis ir rifai
Pokyčiai Žemės atmosferos cheminėje sudėtyje lemia temperatūros kilimą, dėl to tirpsta ledynai, o dėl tirpstančių ledynų kyla pasaulinio vandenyno lygis. Arkties ledo kepurė susitraukė 15-20 procentų per pastaruosius 30 metų; labiausiai jaudina spartėjimo tendencija. Didžiausia neigiama globalinio klimato atšilimo pasekmė yra ašigalių ledynų tirpimas ir pasaulinio vandenyno lygio kilimas.
Mokslininkai prognozuoja, kad globaliai oro temperatūrai pakilus 2-2,5 °C ir CO2 koncentracijai atmosferoje pasiekus 500 ppm, dauguma pasaulio rifų išnyks. Dėl didėjančios vandens temperatūros ir rūgštingumo nyksta jūriniai organizmai, kurių išoriniam skeletui reikalingas kalcis, tai paveiks žuvininkystės ūkius ir jūros mitybines grandines.
Ekosistemos, rūšys ir biologinė įvairovė
Dirvožemio tipai, vidaus vandenys ir jūrų aplinka - visi šie komponentai kenčia. Kasmet išnyksta apie 30 tūkst. rūšių; dabartinis visuotinis klimato atšilimas sutampa su 6-uoju didžiuoju rūšių išmirimu. Dėl žmogaus veiklos ir klimato kaitos iš dabartiniu metu planetoje gyvenančių 10 tūkst. paukščių rūšių artimiausioje ateityje turėtų išnykti 1 000 (10 proc.), o 5 000 (50 proc.) rūšių populiacijos drastiškai mažėja.
Klimato kaita veikia planetą ne visur vienodai. Didžiausias poveikis juntamas šiaurės pusrutulyje. Jau dabar paukščių arealai Lietuvoje traukiasi rytų, šiaurės rytų kryptimi: šiaurinės rūšys traukiasi, o pietinės plinta į šiaurę. Pavyzdžiui, baltieji garniai atkeliavo iš pietų, o įvairių pietinių rūšių perėjimas Lietuvoje užfiksuotas pastaraisiais metais.
Taip pat skaitykite: Trumpalaikė globa
Iš šiuolaikinių žinduolių didžiausią nerimą kelia baltojo lokio likimas: prognozuojama, kad iki 2050 m. išnyks ⅔ baltųjų lokių pasaulinės populiacijos. Varliagyviai ir ropliai itin jautrūs klimato pokyčiams; prognozuojama, kad dauguma Europos varliagyvių rūšių iki 2050 m. išnyks iš didesnės jų dabartinių arealų dalies.
Vabzdžiai ir epidemijos
Dėl klimato pokyčių jau pasitaiko beprecedenčio masto vabzdžių gausos protrūkių šiaurės pusrutulio miškuose; Kanadoje jų žala medienos produkcijai yra 1,3-2,0 karto didesnė nei miško gaisrų. Klimato pakeitimai taip pat prisideda prie vektorinių ligų plitimo: maliarija, per vandenį perduodamos ligos ir kitos infekcinės ligos gali tapti didesne grėsme milijonams gyventojų.
Agrarinės pasekmės ir maisto saugumas
Dėl nereguliarių potvynių kai kuriose šalyse jau dabar sunkiau išauginti derlių, o ateityje tokių potvynių daugės. Dėl klimato kaitos vis dažniau pasitaiko sausrų, gaisrų, potvynių ir poplūdžių, stiprių audrų ir liūčių bei kitų ekstremalių reiškinių. Pavojus kyla tiek mūsų sveikatai, tiek maisto tiekimui, ypač Afrikoje ir Azijoje, kur jaunimo populiacija - viena didžiausių. Kaip nurodyta Jungtinių Tautų aplinkos programoje (UNEP), vidutinei temperatūrai dėl visuotinio atšilimo padidėjus 2°C, daugiau kaip pusei Afrikos gyventojų kiltų nepakankamos mitybos pavojus.
Žmonių sveikata ir socialinės pasekmės
Šiltnamio efekto sukeltos sveikatos problemos apima šiluminį stresą, vektorinių ligų plitimą, infekcinių ligų išplitimą. Klimato atšilimo tiesioginis poveikis sveikatai pasireiškia vasaros metu neįprasto karšio sukeltu padidėjusiu mirtingumu. Pavyzdžiui, per karščio bangas 2003-aisiais vien Vakarų Europoje mirė virš 70 tūkst.
Klimato pakitimų poveikis žmonių sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis: pakitus vandens kokybei didės rizika vandens kilmės ligoms, migracija dėl prarasto derliaus ar potvynių sukels socialinį stresą ir materialinius praradimus. Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo apie maliarijos ir kitų ligų plitimą bei nepakankamos mitybos keliamas rizikas.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos
Ekonomika, infrastruktūra ir užimtumas
Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus: tirpsta ašigalių ledynai, kyla vidutinis jūros lygis, dažnėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Per pastaruosius 30 metų gerokai padidėjo nuostoliai, kuriuos draudikai patiria dėl gamtos reiškinių. Tai rodo, kad problema auga. Klimato kaitos poveikis gali paveikti darbo rinką, sumažinti ekonomikos sektorių produktyvumą bei sukelti prarastas darbo vietas, bet taip pat atverti galimybes investicijoms į prisitaikymo priemones.
Infrastruktūra ir pastatai ypač svarbūs, nes jie turi ilgą naudojimo laiką ir didelę pradinę kainą; jie gali būti pažeidžiami dėl netinkamo projektavimo ar vietos parinkimo potvynių, audrų ar kitų ekstremalių reiškinių atveju.
Vandens ištekliai ir potvyniai
Šiltėjant klimatui keičiasi lietaus pasiskirstymas, išgarinama daugiau vandens, tirpsta ledynai ir kyla jūros lygis. Visi šie veiksniai turi įtakos gėlo vandens prieinamumui. Manoma, kad dėl dažnesnių ir didesnių sausrų bei kylančios vandens temperatūros pablogės vandens kokybė; tokios sąlygos palankios nuodingų dumblių augimui.
Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos daugelyje vietovių padaugės kritulių ir potvynių. Dėl padažnėjusių kritulių ilgesniu laikotarpiu daugiausia kils upių potvynių, o dėl trumpų ir smarkių liūčių gali kilti lietaus poplūdžių.
Lietuva: regioniniai pokyčiai ir prisitaikymas
Klimato kaita tampa vis akivaizdesnė tema tiek pasauliniu, tiek vietos lygmeniu, o Lietuva - ne išimtis. Pastaraisiais dešimtmečiais mūsų šalis susiduria su vis dažnesniais ekstremaliais orų reiškiniais, šiltėjančiomis žiemomis ir neprognozuojamais kritulių kiekio pokyčiais. Pagal klimatinius duomenis, vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje nuo XX a. vidurio pakilo daugiau nei 1 °C. Žiemos vis dažniau pasižymi pliusine temperatūra ir lietingais orais vietoj sniego, o vasaros pasidaro karštesnės ir sausresnės.
Lietuvos ekosistemos ypač jautrios temperatūros ir drėgmės pokyčiams. Mišrių miškų zonos kinta - pietinėje dalyje daugėja šilumamėgių rūšių, o kai kurios šiaurinės rūšys traukiasi. Dėl sausrų mažėja durpynų plotai, o tai reiškia prarastą anglies saugojimo potencialą.
Kiekvienas žmogus Lietuvoje gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Nors vieno asmens veiksmai atrodo maži, jų suma gali turėti reikšmingą poveikį. Lietuva aktyviai įgyvendina Nacionalinį energetikos ir klimato srities planą, siekia mažinti šiltnamio dujų išmetimą, plėtoti atsinaujinančią energetiką ir skatinti žaliąjį judėjimą.
Prisitaikymas ir mažinimo priemonės
Jei klimato kaitos negalima pasukti priešinga linkme, galime sušvelninti jos poveikį ir prisitaikyti prie jos padarinių. Klimato kaitos švelninimo veiksmais siekiama sumažinti į atmosferą išmetamų teršalų kiekį, pavyzdžiui, kuriant ir diegiant švarios energijos technologijas ir didinant miškų plotus. Prisitaikymas prie klimato kaitos - tai pasirengimas jos poveikiui ir mūsų visuomenės atsparumo didinimas.
Tarp siūlomų sprendimų: taupyti energiją, naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius (saulės, vėjo), plėtoti žaliąją infrastruktūrą, skatinti dviračių naudojimą, remti energetinį efektyvumą pastatuose, diegti pritaikytus žemės ūkio sprendimus bei investuoti į potvynių apsaugą ir vandentvarkos sistemas. Net draudimo kompanijos, pavyzdžiui Munich Re, ėmė remti atsinaujinančių energijos šaltinių pramonę.
Tarptautiniai susitarimai ir politiniai veiksmai
Siekiant sustabdyti neigiamus klimato pokyčius 1992 m. Rio de Žaneiro konferencijoje 155 šalys pasirašė Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvenciją. Konvencijos tikslas yra, kad šiltnamio efektu pasižyminčių dujų koncentracijos atmosferoje stabilizuotųsi, kad pavojingas antropogeninis poveikis netrikdytų klimato sistemos. Vėlesnis Kioto protokolas nurodė konkrečius išmetimų mažinimo tikslus 2008-2012 m.
Tarptautinės organizacijos, pilietinė visuomenė ir vis daugiau jaunimo ragina imtis visuotinių veiksmų. Europos žaliojo kurso tikslai skatina ES siekti ambicingų klimato tikslų ir iki 2050 m. pasiekti neutralumą taršos emisijoms.
Kas laukia ateityje?
Dabartinės klimato kaitos pasekmės yra tik ledkalnio viršūnė: jei klimatas kis taip, kaip iki šiol, gali kilti neįtikėtinas sąmyšis visose Žemės ekosistemose, katastrofiškų griūčių pasaulio ekonomikoje ir blogiausiu atveju civilizacijos nuosmukis. Mokslininkų pateikta ataskaita rodo, kad vis daugiau ekspertų įspėja, jog su aplinka susiję klausimai tampa 21-ojo amžiaus saugumo grėsme.
Vis dėlto yra ir teigiamų aspektų: kai kuriose teritorijose didės dirbamos žemės plotai, palengvės navigacija Arkties jūrose, atsivers energetiniai ištekliai, o kai kurių žemės ūkio kultūrų produktyvumas gali padidėti. Tačiau naudos pasiskirstymas bus netolygus, o nepalankiausiai paveiktos bus pažeidžiamos bendruomenės ir ekonomiškai silpnesnės šalys.
15/15: ar klimato kaitos problema sprendžiama tik „ant popieriaus“?
Trumpas veiksmų rinkinys kiekvienam
- Mažinti energijos suvartojimą ir keistis į atsinaujinančius šaltinius.
- Skatinti efektyvų transportą: viešasis transportas, dviračiai, elektromobiliai ir hibridai.
- Rūpintis miškų apsauga ir miškų atstatymu.
- Pirkti vietoje pagamintą produkciją ir mažinti pervežimų emisijas.
- Agrarinės praktikos keitimas: sausrai atsparios kultūros, efektyvus drėkinimas.
- Vietos bendruomenių pasirengimas ekstremaliems reiškiniams (potvyniams, karščio bangoms).
| Poveikis | Padariniai |
|---|---|
| Temperatūros kilimas | Karščio bangos, ledynų tirpimas, kintanti fenologija |
| Jūros lygio kilimas | Pakrančių potvyniai, sūraus vandens intruzija, buveinių nykimas |
| Ekstremalūs reiškiniai | Sausros, gaisrai, audros, potvyniai, žemės ūkio nuostoliai |
| Biologinė įvairovė | Rūšių nykimas, ekosistemų sutrikimai, žuvininkystės problemos |
| Sveikata | Didesnis mirtingumas karštyje, vektorinių ligų plitimas, maisto trūkumas |
Visų mūsų veiksmai turi reikšmę: mažinti išmetimus, prisitaikyti prie pokyčių ir stiprinti bendruomenių atsparumą. Klimato kaita nėra tik mokslinė ar politinė problema - ji jau veikia kiekvieną miestą, miestelį ir kaimą.