Smurto prevencija: James Gilligan požiūris

Dvidešimtasis amžius paskendo smurte. Plintant smurto epidemijai, daktaras J. Gilliganas, daug metų tyrinėjęs smurtą bei dirbęs kriminalinės psichiatrijos įstaigose, analizuoja smurto socialines, ekonomines, psichologines priežastis, įvairius smurtautojų tipus, jų elgesio motyvaciją.

Knygą „Smurto prevencija“ James Gilligan parašė 2001. Prieštaringoje bei užuojautos kupinoje knygoje žymus Amerikos psichiatras J. Gilliganas pristato visiškai naują požiūrį į smurto ir jo efektyvios prevencijos problemas. Dažniausiai į smurtą žiūrima iš tradicinių moralės ir teisės pozicijų ir keliamas klausimas: “Kokia pražūtinga yra viena ar kita veika, ir kokios bausmės ji nusipelnė?” Deja, šis požiūris - mūsų visuomenės teisinės ir politinės strategijos pagrindas - nesugeba atskleisti tikrųjų smurto priežasčių.

Gilliganas siūlo pažvelgti į smurtą kaip į sveikatos apsaugos problemą. Anot jo, pagrindinį dėmesį reikia skirti tiems asmenims, kuriems gresia padidinta agresyvumo rizika, o su tais, kurie nesugebėjo išvengti smurto epidemijos, reikia elgtis kaip su karantinuotais infekcijos ligoniais, užuot tiesiog įkalinus juos vardan baudimo ir keršto.

J.Gilligan teigia, kad pagrindinis smurto motyvas ir priežastis gali būti noras atsikratyti, išvengti skaudaus, nepakenčiamo, neįveikiamo gėdos bei pažeminimo jausmo ir pakeisti jį priešingu - išdidumo jausmu. Gėda atitinka savojo „aš“praradimo jausmą. Žmonės piktinasi jausdamiesi pažeminti ir taip aiškėja ryšys tarp gėdos it įniršio. Po atliktų tyrimų taip pat skelbiama išvada, kad norint išprovokuoti kieno nors agresyvumą yra reikalingas jo įžeidimas. Asmens įžeidimas yra galingesnis agresyvaus elgesio sukėlėjas nei nusivylimas.

Smurto tikslas yra išgauti kitų pagarbą. Kuo mažiau žmogus turi savigarbos, tuo labiau jis yra priklausomas nuo kitų pagarbos, kadangi be pagarbos jis jaučiasi sustingęs ir tuščias. Vienintelė išeitis gali atrodyti pagarba baimės pavidalu, o smurtas ir sukelia baimę. Nors kiekvienas patyria pažeminimą ar panieka, bet didelė dalis nepuola smurtauti. Tiems, kurie daro atvirkščiai, turi būti neišsivystęs gebėjimas suprasti jausmus, nesuvokimas, jog yra kitų savigarbos palaikymo ar atkūrimo priemonių.

Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje

Pagrindiniai smurto rizikos veiksniai

J. Gilligan išskiria keletą pagrindinių veiksnių, skatinančių smurtą:

1. Skurdas ir nedarbas - autorius teigia, kad smurtas ir nedarbas sukelia gėdos jausmą. Būti neturtingu reiškia būti pažemintu ir nevisaverčiu. Gėda taip pat yra asmens siekių ir laimėjimų atotrūkio išraiška.
2. Susisluoksniavimas į kastas - čia smurtas yra sukeliamas dėl tų pačių priežasčių.
3. Diskriminacija dėl amžiaus - sukelia slaudžius padarinius, ypač jauniems vyrams. Taip pat kuo jaunesnis asmuo, tuo didesnė tikimybė, kad jis patirs smurtą.
4. Gėdos kultūros prieš kaltės kultūras - smurtiniu elgesiu labiausiai pasižymi kultūros, kuriose jų nariai yra jautrūs gėdos ir pažeminimo jausmams.

Autorius iškelia klausimą, kodėl moterys nėra linkusios labiau smurtauti, jei jos dažnai yra nuvertinamos ir patiria diskriminaciją. Vistik vyrų sąskaitoje yra dau daugiau smurto. Lyčių vaidmens skirtumas, skiepijamas nuo mažų dienų, leidžia vyrams apsisaugoti nuo gėdos ir nepagarbos jausmų ir atsikratyti jų smurtu. Moterims tai yra kur kas mažiau būdinga. Kuo gi ypatingos moterys?

Autorius klausia: kokios aplinkybės apsunkins ar palengvins vyro gėdos (ar garbės) jausmą, ir ar jos sutampa, ar skiriasi nuo aplinkybių, sukeliančių tą patį efektą moteriai? Egzistuoja įžeidimai, kurie geriausiai atskleidžia vyrų ir moterų psichologijos skirtumus. Moterų situacija yra visiškai kitokia. Moterį įžeidžia ne abejojimas jos drąsa ar lytiniu pajėgumu, bet atvirkščiai, kaltinimai, jog ji turi per didelį seksualinį potraukį, arba jos aktyvumas peržengia ribas, nubrėžtas moteriškos lyties vaidmens.

Lygiai kaip žodis „raguotas“ vartojamas išimtinai tik vyrams, žodis „paleistuvė“ vartojamas beveik išimtinai tik moterims. Jei moteris į patyčias reaguoja agresyvumu ar smurtu, ji gali tik užsitraukti dar didesnę gėdą, kitaip negu vyras, - moterų smurtas patriarchalinių vertybių požiūriu traktuojamas kaip „nemoteriškas.

Smurtas yra paranojos įsikūnijimas elgesyje, kai manoma, kad aplinkiniai žmonės yra pavojingi ir nuo jų galima apsiginti juos puolant ar žudant. Homofobija, patriarchatas arba moterų diskriminacija, apsauginis vyriškos lyties vaidmens išpūtimas iki per didelio vyriškumo formos, bei nuolatinė agresijos grėsmė ar realybė: niekur nėra tokių stiprių šių elgsenos formų kaip kalėjimuose. Iš tikrųjų kalėjimai yra ne tik grynojo smurto kultūros židiniai, bet ir grynojo patriarchato, mačizmo bei homofobijos židiniai.

Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas

Autorius iškelia klausimą: ar santykinis skurdas, diskriminacija dėl amžiaus ar rasės bei lyčių asimetrija iš tikrųjų yra smurto priežastys, ar tik statistiškai sąveikauja su kažkokiu kitu veiksniu, kuris ir sukelia smurtą? J.Gilligan pristatoma teorija teigia, kad smurtą iš tikrųjų sukelia ne vien skurdas, rasizmas ar diskriminacija dėl lyties ar amžiaus.

Todėl autorius bando atsakyti į klausimą kodėl smurto aktus kartais įvykdo žmonės, kurie nėra nei vargšai, nei jaunuoliai, nei vyrai ar mažumų atstovai. Akivaizdu, jog turi būti kažkoks kitas veiksnys, galintis sukelti agresiją. Taigi skurdas, rasizmas ir kiti rizikos veiksniai yra ne tik nepakankami, kad ją sukeltų, jie nėra ir būtini.

Todėl dar vieną teoriją galima apibendrinti prielaida, jog smurto priežastis yra, pavyzdžiui, ne skurdas pats savaime, bet greičiau egzistuoja ryšys tarp skurdo ir smurto, nes abu statistiškai sąveikauja (bet tik statistiškai) su tikrąja smurto priežas¬timi, kuri yra nenugalima, neišvengiama ir neišraunama gėda.

Smurtą, kaip ir bet kurį elgesį ar bet kurią ligą, lemia daugybė priežasčių. Jis yra įvairių biologinių, psichologinių bei sociali¬nių veiksnių, arba kintamųjų sąveikos rezultatas. Kiekvie¬nas iš šių veiksnių gali arba didinti, arba mažinti smurto papliti¬mą bei sunkumą, kai kiti veiksniai esti pastovūs.

Tačiau taip pat egzistuoja tam tikri dėsningumai ir taisyklės, viena iš kurių skelbia, jog gėda yra būtina, bet nepakankama smurto priežastis. Gėdos jausmas paprastai būna susijęs su asmens seksualinio adekvatumo (ar neadekvatumo) suvokimu, taigi praktiškai bet kkoks išgyvenimas, galintis sukelti vy¬rui gėdą, verčia jį jaustis nevisaverčiu vyru. Autorius paip pavyzdį aptaria vidurinėse mokyklose įvykusias masines žudynes.

Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos

Sios žudynės - tai galvosūkis daugeliui žmonių ir sunkiai paaiškinamos daugelio mokslinių smurto teorijų, nes jų kal¬tininkai buvo baltieji jaunuoliai, kilę iš viduriniosios klasės ar net pa¬siturinčių šeimų; jie nebuvo nei elgetos, nei juodaodžiai. Tiesa, jie buvo veikiami dviejų rizikos veiksnių, būtent - jauno amžiaus ir vy¬riškosios lyties. Tai statistiškai pasitvirtina dauguma agresijos pa¬naudojimo atvejų.

Tačiau jie pažeidė bendrąją sstatistikos taisyklę, kad tiesioginė agresija prieš aplinkinius dažniausiai pasitaiko tarp žemesniųjų klasių ar kastų. Kodėl gi jie ėmėsi šio šiurpaus smurto? Atsakymas akivaizdus, jei turėsime omeny anksčiau minėtus argu¬mentus - jie jautėsi neapsakomai pažeminti būdami pavaldiniais.

Kiekvienu atveju žudynių mokyklose kaltininkai buvo jautę gėdą dėl atstumimo, pažeminimo, paniekinimo, įbauginimo, negerbimo, iš jų buvo tyčiojamasi, jie buvo apkaltinti kaip turintys gėdingų savybių. Autorius teigia, jog vienintelis principas, kuriuo vadovaudamiesi galima gyventi vieni su kitais be smurto, yra abipusė pagarba, gili ir besąlygiška, nepriklausanti nuo laimėjimų ar elgesio, pagrįsta vien žmogaus orumu, jo sielos ir as¬menybės neliečiamumu.

Šis principas - tai ir pasiryžimas niekaip iš nieko nesityčioti todėl, kad gėdą galima pajusti kiekvienas dėl savo netobulumo, kurį pripažįstant visų mūsų savimeilė neišvengiamai bus pažeista. Taip pat autorius aiškina, kodėl nedarbo ir smurto santykiai nėra kaip vieno su vienu, nors bendru mastu tarp jų egzistuoja statistinė sąveika.

Nedarbas pats savaime nenulemia smurto. Smurtą sukelia tai kad darbo nebuvimassuduoda smūgį savigarbai, užtraukia atstūmimą iir priklausomybę. Daugeliui žmonių atrodo, jog asmens svarbą nusako jo turi¬mas darbas. Turint omeny tradiciją moralinę vertę sulyginti su darbu, visiškai suprantama, kodėl pagrindinė skiriamoji kultūros linija dirbančiuosius atskiria nuo-bedarbių.

Yra gerbiami tie,, kuriems pa¬vyko rasti ir išsaugqti darbą ir smer¬kiami tie, kurie jo neturi. Kitas veiksnys yra vienišų tėvq skaičius: jų auklėjami vaikai dažniau patiria prie¬vartą ir labiau yra linkę pažeidinėti teisėtvarką ar net nusikalsti su¬laukę vyresnio amžiaus, negu vaikai, auginami abiejų tėvų.

Pavyzdžiui, per pastaruosius tris dešimt metų šie ddu veiksniai - smurti¬nių nusikaltimų ir vienišų tėvų skaičius - augo greta, ir jų sąveika buvo labai ryški. Po¬zityvus vyriško elgesio pavyzdys šeimoje yra iš tikrųjų labai nau¬dingas vaikams, ypač berniukams, daugeliu atžvilgių, įskaitant ma¬žesnę nusižengimų ir smurtinių nusikaltimų riziką. Tarp vienišų tė¬vų daugumą sudaro moterys.

Pirmasis žingsnis link supratimo, kaip užkirsti kelią bet kuriai sveikatos problemai, - tai rasti jų sukėlėjus ir žinoti, kurie iš jų turi būti pašalinti arba neutralizuoti, teigia autorius. Todėl taip ilgai ir nuodugniai buvo aptarinėjamos smurto priežastys. Jau žinoma, kaip išprovokuoti smurtą - tyčiojantis iš žmogaus. Taigi žinoma ir kaip jį sustabdyti - ¬nustoti tyčiotis.

Tai nereiškia, jog galima sunaikinti gėdą vi¬same pasaulyje todėl, kad gebėjimas jausti gėdą yra toks pat būtinas, kaip ir gebėjimas jausti fizinį skausmą. Yra žinoma, kaip vieni žžmonės žemina kitus - elgiasi su pavie¬niais asmenimis kaip su nevisaverčiais, arba kolektyviai priskiria juos žemesnei socialinei ir ekonominei klasei. Žinoma, ne visi, bū¬dami taip pažeminti, taps agresyvūs, nes dauguma žmonių turi pa¬kankamai nepriklausomų šaltinių savigarbai bei orumui palaikyti, kad galėtų atsilaikyti net prieš gana stiprią kitų nepagarbą. Paty¬čių tikslas paprastai yra sukelti peštynes, taigi patyčios yra tin¬kamiausia priemonė, geriausiai veikianti į smurtą linkusius žmo¬nes.

Svarbiausias ryšys su smurto prevencija nurodomas autoriaus yra tas, kad smurtas neatsiranda spontaniškai, jis iškyla kaip pačių žmonių elge¬sio padarinys. Todėl smurto prevencija reikalauja ne tiek kokių nors ypatingų aktyvių veiksmų, bet reikalauja nutraukti ankstesnį ir dabartinį elgesį, sukėlusį smurtą. Vis tik ši mintis nėra tokia optimis¬tinė, kokia galėtų atrodyti todėl, kad visai nėra aišku, kokių savo įprastų poelgių žmonės sutiks atsisakyti net būdami įtikinti, kad provokuoja smurtą.

Labai svarbu pabrėžti ir tai, kad gyventojų dalis, iš kurios so¬cialinių ir ekonominių gyvenimo sąlygų pakeitimas smurto preven¬djos naudai pareikalaus didesnių išlaidų, yra valdančioji kklasė - vienas procentas visų gyven¬tojų.

Smurto prevencijos priemonės, minimos J. Gilligan

• Socialinė ir demokratinė visuomenė - kai po karo keliose šalyse buvo įkurta demokratinė visuomenė, smurto jose sumažėjo. Tuo tarpu, Kav smurtas didėjo, kadangi šioje valstybėje nebuvo visuotinės gerovės valstijos.
• Hateritai - autorius mini smurtą stabdančias priemones, kurios žymios religinėse subkultūrose.
• Kibucai - šiose bendruomenėse taip pat pastebimas beveik visiškas smurto, nusikaltimų ir nusižengimų nebuvimas.
• Medžioklės ir rinkimo neklasinės visuomenės - teigiama, kad egzistuoja kultūros, nor sir labia retos, kurios beveik visiškai neprižažįsta smurto.
• Smurto propogandos apribojimas žiniasklaidoje - smurto propaganda yra plačiai skleidžiama tarp įvairaus amžiaus žmonių. Tai skatina agresyvumą - tokia išvada skelbiama po daugelio tyrimų.

Kaip ir pirminė, antrinė prevencija yra veiksmingesnė tiek bendrąja, tiek rentabilumo prasme, negu asmens nubaudimas po to, kai jis nusikalsta. Dar svarbiau yra tai, kad didžiausia pagal¬ba, kurią galima suteikti smurto aukoms, yra tokia - pirmiausia būtina užkirsti kelią jų persekiojimui. Vaikams, matantiems smurtą šeimose ar kaimynystėje, gresia pa¬didinta rizika patiems tapti agresyviais.

Prievarta prieš vaikus yra dar viena iš gerai žinomų padidintos ateities smurto rizikos priežasčių. Siekiant sumažinti šią riziką svar¬būs du žingsniai: užkirsti kelią pačiam smurtui prieš vaikus ir, jei to padaryti nebuvo įmanoma, prievartą patyrusiems vaikams pa¬dėti atsigauti po traumos, kad jjie patys netaptų agresyviais.

Dau¬guma išsivysčiusių valstybių yra įdiegusios pranešimų apie smur¬tą prieš vaikus sistemas, kurios įpareigoja gydytojus, mokytojus bei kitus suaugusiuosius pranešti kompetentingai įstaigai apie bet ko¬kius jiems žinomus ar įtariamus smurto prieš vaikus atvejus. Nors dėl to smurtas pprieš vaikus neišnyko visiškai - priešingai, ilgainiui padaugėjo registruotų bei įrodytų atvejų, bent jau Jungtinėse Vals¬tijose, tačiau mirtinų atvejų skaičius sumažėjo per pusę; taigi sis¬tema padeda bent jau šia prasme.

Motinos, patyrusios prievartą praeityje, ar iš savo vyrų ar su¬gyventinių patiriančios ją šiuo metu, irgi labiau yra linkusios žiau¬riai elgtis su savo vaikais. Paskutinis rizikos veiksnys, darantis įtaką smurtinio elgesio ti¬kimybei, yra piktnaudžiavimas narkotikais.

Didžiausia dalis smurto, siejamo su uždraustų narkotikų varto¬jimu, yra nulemta paties jų už draudimo fakto, dėl kurio jų eko¬nominė vertė buvo smarkiai padidinta, kai kas net gali pasakyti „subsidijuota“, vyriausybės. Egzistuoja milžiniška ir nepaprastai pelninga šių narkotikų rinka, kuri, būdama nelegali, negali būti re¬guliuojama įprastu taikiu būdu, taikomta teisėtų prekių rinkoms, t. y. vyriausybės veiksmais.

Stai kas nulemia didesnę dalį su uždraustais narkotikais siejamo smurto. Patys narkotikai to nedaro. Kalta yra teisės sistema. Kal¬tas yra „karas prieš narkotikus“, kuris intensyvina „narkotikų ka¬rą“ tarp nelegalių prekeivių. Dėl šios priežasties veiksmingiausias būdas užkirsti kelią su narkotikais sietinam smurtui - tai žvilgte¬lėti į jį kaip į sveikatos apsaugos ir profilaktinės medicinos proble¬mą (nes tai tiesa) bei pradėti gydyti narkomanus, o ne bausti juos kaip nusikaltėlius.

Kad ir kaip būtų ironiška, bet vienintelis narkotikas, tikrai su¬keliantis smurtinį elgesį per savo psichofarmakologinį poveikį sme¬genims bei elgsenai, nėra uždraustas - tai alkoholis. 0 pavojin¬giausias iš visų narkotikų, neturintis artimų analogų, kurio vien vartojimas yra smurto aktas, nes jis žudo tiek jį vartojantįjį, tiek šalia jo esančius aplinkinius, o aukų skaičius nepalyginamai virši¬ja žūstančių narkotikų prekeivių karuose skaičių, taip pat yra le¬galizuotas - tai tabakas.

Mūsų visuomenėje dau¬giausia dėmesio skiriama teismams, policijai, įkalinimo įstaigoms bei bausmių sistemai, kaip pagrindiniams įrankiams kovoje su nu¬sikalstamumu ir smurtu, nors visi jie yra kur kas mažiau efekty¬vūs (tiek santykine, tiek absoliučia prasme) mažinant rimto smur¬to mastus, negu pirminė ir antrinė prevencija.

Jeigu kam idėja kalėjimus pakeisti mokyklomis pasirodys uto¬pine, autorius teigia, kad kalėjimai jau yra ir visada buvo mo¬kyklos, tik skyrėsi tuo, kad jose mokė ir moko nusikalstamumo, smurto, pažeminimo, degradavimo, žiauraus elgesio ir išnaudoji¬mo vietoje taikos, meilės ir orumo. Autorius teigias, kad tai padėtų buvusiems agresyviems asmenims išmokti, kaip taikiai įgyti savigarbos ir savęs vertinimo jaus¬mus, sulaukti pagarbos iš aplinkinių, sugebėti teisėtai ir tikroviš¬kai didžiuotis savo įgūdžiais, žiniomis bei laimėjimais, t. y. įgyti ži¬nių, būtinų kiekvienam, kuris privalo suvokti agresyvaus elgesio alternatyvas, kai jo savigarbai gresia pavojus.

Tai leistų šiems žmo¬nėms tapti konkurenciškais darbo rinkoje ir ekonomiškai nepriklau¬somais bei sugrįžus į kasdienį gyvenimą įįnešti savo produktyvų in¬dėlį į visuomenės pažangą. Iškyla klausimas ar reikia eikvoti tiek daug energijos žmonių, padariusių tiek siaubingų dalykų, labui? Kodėl verčiau neužsiėmus, pavyzdžiui, jaunimo problemo¬mis, kol jis netapo toks pat žalingas ir agresyvus kaip šie nusikal¬tėliai? Būtina iš anksto dirbti su žmonėmis, kol jie dar nėra pažeisti, kaip šie asmenys.

Tačiau yra kai kas, kas susiję su smurto priežastimis ir prevencija, ką įma¬noma suprasti tik dirbant su šiomis „mirusiomis sielomis“, kurios yra pavojingiausi žmonės iš visų, lygiai kaip yra tam tikrų dal...

tags: #gilligan #j #smurto #prevencija