Bipolinis sutrikimas, anksčiau žinomas kaip maniakine depresine psichoze, yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai. Šie epizodai gali būti pakili nuotaika, padidėjusi energija ir aktyvumas (manija ar hipomanija), arba prislėgta nuotaika, energijos ir aktyvumo praradimas (depresija). Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip šis sutrikimas paveikia žmones, ypač sporto komentatorius, ir kokios yra visuomenės nuostatos šios ligos atžvilgiu. Straipsnyje remsimės žinomo sporto žurnalisto Gedimino Reklaičio patirtimi, kuris viešai prisipažino sergantis bipoliniu sutrikimu.
Gedimino Reklaičio istorija: atradimai, viešumas ir gydymo kelias
Gediminas Reklaitis, žinomas sporto žurnalistas ir komentatorius, viešai atskleidė, kad serga bipoliniu sutrikimu. Šiuo metu, būdamas 31-erių, jis guli Vilniaus psichikos sveikatos centre. Čia jis surengė tiesioginę transliaciją, kurioje pasidalijo savo patirtimi ir priežastimis, dėl kurių atsidūrė ligoninėje.
Gediminas į psichikos sveikatos centrą pateko po to, kai dėl bipolinio sutrikimo pasireiškiančios manijos negalėjo suvaldyti susikaupusios energijos ir įtūžio. Jis išliejo savo emocijas ant automobilio, į kurį spyrė. Šis incidentas parodė, kaip staiga ir netikėtai gali pasireikšti manijos epizodai. Būdamas ligoninėje, Gediminas nusprendė surengti tiesioginę transliaciją, kad atkreiptų dėmesį į šią ligą ir padėtų kitiems, susiduriantiems su panašiais sunkumais. Jis teigė sergantis ir besigydantis viešai, nes nori, kad žmonės suprastų, jog psichikos ligos nėra gėda ir kad pagalba yra prieinama.
„Sergu viešai ir gydaus viešai. Šiuo metu aš esu Vasaros g. 5 tam, kad pasikraučiau savo baterijas. Sumažėjo mano ramybė ir koncentracija“, - sakė Gediminas transliacijoje. „Ne dėl savęs viešai gydaus, o dėl kitų žmonių. Gana dažnai jie man dėkoja už atvirumą, paprašo pagalbos.“
Gesminui taip pat norisi, kad Lietuva nebepritaiktų prie savižudybių skaičiaus. Tačiau jis pripažino, kad iš artimųjų neretai sulaukia mažo palaikymo dėl tiesioginių transliacijų ir ligos viešinimo, ką jis laiko senoviniu požiūriu. „Esu prikalbėjęs ir nesąmonių, bet aš dėl jų nesigėdiju. Dabar suprantu, kad kai kurie pasisakymai balansuodavo ties adekvatumo riba“, - teigė G. Reklaitis.
Taip pat skaitykite: sužinokite daugiau apie Gedimino Poškaus globėją
Į ligoninę patekti paskatino manijos periodas: „Tapau labai energingas, nebesugebėjau suvaldyti energijos. Įrašą padariau tam, kad ne tik aš, bet ir kiti žmonės suprastų, kad net ir iš sunkiausių akimirkų galima išbristi, tereikia laiku suprasti, kad pagalba yra reikalinga.“
Pirmoji manija ir jos įvykiai
Prieš du metus Gediminas pasidalijo istorija apie pirmąją ryškiausią manijos epizodą: 2014 metų pradžioje, Maidano įvykių Kijeve metu, jis ėmėsi organizuoti ukrainiečių palaikymo akcijas Lietuvoje. Vėliau už šiuos darbus buvo pagerbtas. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu buvo atlikta veikla, kurią laikė negalima, ir tai paskatino depresiją po manijos laikotarpio.
Bipolinio sutrikimo simptomai ir eiga Lietuvoje: bipolinis afektinis sutrikimas pasižymi pasikartojančiais nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodais. Epizodai gali būti manija ar hipomanija, arba depresija. Vidutinė negydomos manijos trukmė yra 3-5 mėnesiai, depresijos 4-6 mėnesiai. Per gyvenimą gali pasireikšti nuo 2 iki 30 epizodų; vidutiniškai sergantieji patiria apie 9 epizodus.
Gedimino požiūris į ligą ir gydymą
Gediminas atvirai kalba apie savo ligą ir jos įtaką asmeniniam gyvenimui bei santykiams. „Taip, praradau savo gyvenimo moterį. Norėjau ją vesti, turėti vaikų. Deja, ji neištvėrė mano ligos. Tai įvyko prieš trejus metus. Iki šiol gailiuosi. Bet stengiuosi žiūrėti į priekį ir nesigraužti.“ Tačiau karjeroje praradimų nebuvo; tai buvo jo pačio sprendimas palikti darbą „Viasato“, nes jam nusibodo nepagarba ir menki atlyginimai.
Gediminas akcentuoja, kad gydymas yra būtinas: „Svarbu laikytis režimo ir vartoti vaistus. Beveik prieš trejus metus nustatytos ligos gydymas kainuoja apie 60 eurų per mėnesį. Tai vaistai - manijos metu net 8 tabletės per dieną - ir vizitai pas gydytoją. Gydymą klinikoje apmoka valstybė.“
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Alkoholio vaidmuo psichikos sveikatai
Gediminas sako, kad su alkoholiu turi dvejopą santykį. Jam pažįstamas žmogus, kuris nevartoja alkoholio (Valdas Rupšys), ir jį jis labai gerbia. „Aš nesu visiškai atsisakęs alkoholio; daktaras rekomenduoja nevartoti. Jei vartoju, tai simboliškai ir alkoholis nevaldo manęs.“
Visuomenės požiūris į psichikos ligas ir stigmos griaudimas
Gediminas teigia, kad visuomenė vis dar turi senovišką požiūrį į psichikos ligas. Žmonės kartais ne visiškai supranta, ką reiškia gyventi su bipoliniu sutrikimu, ir būna linkę stigmatizuoti sergančiuosius. „Jie sako, kad mane supranta, bet jų elgesys kartais rodo, kad ne iki galo.“
Siekiant griauti stigmas, Gediminas viešai kalba apie savo ligą. „Mano tikslas - ne prisipažinti, kad aš toks esu, bet pasakyti, jog tokių žmonių yra, apsidairykite. Pirmiausia būti pakantūs, tada bandyti suprasti.“ Jis pastebi, kad klinikoje daug pacientų nesikalba su savo šeimos nariais, todėl reikia skatinti dialogą.
Palaikymas ir supratimas: ką rodo praktika
Gediminas dėkingas už artimųjų palaikymą, tačiau pasigenda tinkamos pusiausvyros jų rūpyboje. „Kartais jaučiuosi jų draskomas. Po dešimt kartų mane išprovokuoja ir tada sprogsta. Tačiau svarbu matyti, jog pagalba yra prieinama.“
Gydytojų patarimai: Erikas Siudikas pabrėžia, kad bipolinis sutrikimas reikalauja nuolatinio stebėsio, medicininio gydymo ir psichoterapijos. Jie siūlo laikytis miego režimo, sumažinti stresą, užsiimti fizine veikla ir koreguoti mitybą. Taip pat svarbu į gydymo procesą įtraukti šeimą.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Genijai ir žinomi žmonės su bipoliniu sutrikimu
Tarp žinomų asmenų, kurie viešai prisipažino susiduriantys su bipoliniu sutrikimu, yra Demi Lovato, Britney Spears, Russellas Brandas, Jean-Claude Van Damme - ir ne tik turbūt pažįstami vardai. Šie pavyzdžiai iliustruoja, kad liga gali paveikti skirtingus žmones, bet jos nevaldo asmens ateities.
Ką daryti įtariant bipolinį sutrikimą ar įtariant artimojo ligą?
Erikas Siudikas pataria kreiptis į psichiatrą, kuris nustatytų diagnozę. Jei diagnozuojamas bipolinis sutrikimas, būtina laikytis gydytojo nurodymų, vartoti vaistus, jei jų reikia, ir neignoruoti psichoterapijos bei miego režimo. Taip pat svarbu įtraukti sutuoktinį ir šeimą į gydymo procesą.
Apatija: iš kur ji kyla ir kaip su ja kovoti
Apatija - tai vidinė tuštuma ir abejingumas, kuris gali pasireikšti kaip atsiribojimas, atbukimas ar nehagicija. Kovoti su apatija gali padėti nuosekliai įtraukti naujoves į kasdienybę, sportuoti, net mažais žingsneliais keisti įpročius ir nepamiršti bendrauti su žmonėmis.
Praktiniai patarimai visuomenei
- Pripažinti psichikos sveikatos svarbą ir neslėpti savo patirties;
- Būkite empatiški ir nekonkuruokite su asmenimis dėl jų išgyvenimų;
- Skatinkite pagalbą ir supratimą, o ne stigmas;
- Skatinkite atvirą pokalbį apie psichikos sveikatą socialiniuose tinkluose ir bendruomenėje.
Iniciatyvos Lietuvoje psichikos sveikatos temomis
Pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga Lietuvoje vyksta keli projektai: Lietuvos psichologų sąjunga inicijavo nemokamas nuotolines konsultacijas, Seimo narė Dovilė Šakalienė surengė diskusiją „Psichikos ligos žymė“ su Gediminu Reklaičiu ir kitais ekspertais. Taip pat akcentuojama, kad psichikos sveikata yra būtina bet kurio žmogaus gerovei, o pagalba yra prieinama.
Gyvenimas su bipoliniu sutrikimu: realybė ir nuomonės
Gediminas valdo savo kasdienybę ir kuria turinį: rašo autoriškai ir neautorinius tekstus, skaito įrašus socialinėje erdvėje, o vakare stengiasi atsipūsti ir kartais apsilankyti be alkoholio baruose. Jis teigia, kad psichikos ligos nebūtinai yra kliūtis gyventi pilnavertį gyvenimą, ir kai žinomi žmonės atskleidžia savo patirtį, tai skatina visuomenės sąmoningumą bei pagalbą.
Atsižvelgiant į gyvenimo įvykius, svarbu žinoti, kad bipolinis sutrikimas yra duotybė, kuriai reikia nuolatinio gydymo, prisitaikymo ir pagalbos aplinkiniams. Žmonių požiūris gali paveikti jų sprendimus kreiptis pagalbos, todėl stiebtina būtinybė keisti stereotipus ir skatinti dialogą apie psichikos sveikatą.
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus sveikatos dalis. Psichikos ligos gali paveikti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Svarbu kreiptis pagalbos, o stigmas griauti - tai būtina užduotis visuomenėje.
Jei jaučiate nerimą, stresą ar prislėgtą nuotaiką, kreipkitės į specialistus arba organizacijas, kurios teikia psichologinę pagalbą ir paramą. Iniciatyvos Lietuvoje skirti dėmesį psichikos sveikatai rodo, kad visuomenė keičiasi į gerąją pusę, o atvirumas apie pats patirtis gali įkvėpti kitus kreiptis pagalbos ir gyventi pilnavertį gyvenimą.