Pasak institucinės globos pertvarkos ekspertų, tai labai svarbi projekto metu išbandoma bendruomeninė paslauga, padedanti siekti pertvarkos tikslo. Anot ekspertų, būtent šios paslaugos tikslas ir yra vykdyti mažamečių vaikų atskyrimo nuo motinų (ar vieno iš turimų tėvų) prevenciją. Kaip pastebi paslaugą teikiančios organizacijos, siekiant paslaugų tęstinumo, reikalinga parengti šios paslaugos aprašą, kuriame būtų sukonkretintas paslaugos turinys, paslaugas teikiančių specialistų skaičius, pagalba kriziniais atvejais ir kiti aktualūs aspektai. Išskirta ir paslaugų teikimo specifika moterims, turinčioms proto ar psichikos negalią. Taip pat darbo specifikos niuansai bei sunkumai, sprendžiant priklausomybių problemas, ypač besilaukiančių moterų priklausomybes psichotropinėms medžiagoms.
Olesios Michalovskajos nuotr. Su miego stoka susiduria daugelis naujai iškeptų mamyčių. Kartais atrodo, kas gi čia tokio: juk yra žmonių, kurie nuolat neišsimiega, tenkinasi keliomis valandomis per parą, nes dirba, arba visą parą nemiega - pavyzdžiui, turi budėti. „Paprastas“ žmogus po sunkios darbo savaitės „nusipelno“ pailsėti, tačiau mamą, ypač jei ji žindo kūdikį, pakeisti galėtų nedaug kas. Ką daryti, kad taip nenutiktų? Pasistenkite išsimiegoti. Jei kūdikis neramus, jį tenka daug nešioti, galbūt pavyktų prigulti ir pamiegoti dienos metu, nekreipiant dėmesio į susikaupusius namų ruošos darbus. Pasiskirstykite su vyru, kuris ilgiau pamiegos šeštadienį ryte, o kuris - sekmadienį („savo“ rytą pažindžius tiesiog perduokite kūdikį vyrui ir nueikite pamiegoti dar porą valandų). Gal pavyktų suderinti ir nakties „budėjimus“ (žindyti, be abejo, vyras negalės, bet pakeisti sauskelnes ar panešioti neramų kūdikį - kodėl gi ne).
Ieškokite pagalbos. Nesidrovėkite paprašyti pagalbos, jei jums jos reikia. Išnaudokite ir jūs savo būseną tam, kad jaustumėtės geriau! Moterimis po gimdymo tikrai daug kas linkęs pasirūpinti, be to, visada yra tokių, kurie domisi, nori aplankyti, teiraujasi, kaip jaučiasi mažasis šeimos narys. Galbūt gera linkintys artimieji galėtų pasirūpinti pirkiniais, paruošti ir atnešti maisto, kad jums to nereikėtų daryti ar bent jau tektų daryti kuo rečiau? Jei kas nors klausia, ar negalėtų kuo nors padėti - nesidrovėkite paprašyti.
Raskite laiko sau. Iki gimdymo jūs tikrai galėjote sau skirti nemažai laiko, kad ir ramiai paskaityti knygą ar žurnalą arba pasivaikščioti galvodama apie tai, kas jums rūpi. Atsiradus vaikeliui, neretai visi rūpesčiai ima suktis tik apie jį: ar jis sotus, ar jam viskas gerai, ar nieko neskauda… „Laisvu“ laiku mama ima tvarkytis, o savimi pasirūpinti nebėra kada. Tačiau bandykite rasti laiko savo pačios poreikiams: galbūt kartą per savaitę kas nors gali porą valandų pabūti su mažyliu, kad jūs išeitumėte susitikti su draugėmis, pasivaikščioti ar tiesiog pagulėti nieko nedarydama. Tai būtina, kad atgautumėte energiją ir nesijaustumėte vien duodanti save kūdikiui, o pati nieko negaunanti.
Išmokite nurimti. Motinystė - didelis iššūkis, nuolat keliantis naujų užduočių ir klausimų, į kuriuos reikia atsakyti. Būna, kad emocijos ima taip kunkuliuoti, jog sunku būti kantria ir jautria mama. Nėra lengva valandą ar daugiau nešioti kūdikį ir raminti jį… Pabandykite rasti, kas jums padeda nurimti pačiai, kai esate tokia sudirgusi, kad, rodos, padarytumėte bet ką (žinoma, ne pačius geriausius dalykus…). Vieniems padeda gilus kvėpavimas skaičiuojant iki 10, kitiems - lėtai išgerta šalto vandens stiklinė. Galima paklausyti ramios, negarsios muzikos, išsimaudyti ar išeiti pasivaikščioti.
Taip pat skaitykite: Motinos išmoka ir socialinis draudimas Lietuvoje
Per porą minučių neturėtų nutikti kažkas ypač baisaus, o jūs galėsite susitvardyti ir grįšite prie kūdikio ramesnė. Nuotaikų svyravimas po gimdymo pasitaiko gana dažnai. Apie juos skaitykite išsamiame šio numerio straipsnyje „Nepatogi tema“. Kaip atskirti, kada yra apėmęs normalus pogimdyminis liūdesys, o kada - jau depresija, kuriai gali prireikti specialisto pagalbos? Paprastai su kūdikio gimimu susijęs liūdesys trunka neilgai, apie 2-3 savaites, jis nekelia grėsmės mamai arba vaikeliui. Artimieji gali padėti tiesiog būdami šalia, leisdami mamai daugiau pailsėti, palaikydami ją.
Tyrimai rodo, kad mamos, išgyvenančios depresiją, mažiau bendrauja su savo kūdikiais. Jos rečiau juos žindo, žaidžia su jais ir mažiau skaito savo ūgtelėjusioms atžaloms. Taip pat depresiškų mamų elgesys, prižiūrint savo naujagimius, gali būti nepastovus: kartais jos mylinčios ir dėmesingos, kartais vengia bendravimo ir neatsiliepia į savo kūdikio siunčiamus signalus. Suraskite žmonių, su kuriais galėtumėte pakalbėti apie savo jausmus. Raskite, kas galėtų padėti jums rūpintis kūdikiu, namų ruoša ir kitais rūpesčiais, o jūs tuo metu galėtumėte pailsėti. Kasdien skirkite sau nors 15 minučių. Kasdien rašykite dienoraštį apie tai, kaip jaučiatės ir ką galvojate. Neužsibrėžkite atlikti galybės darbų. Nuspręskite, kas būtina, o kas gali apsieiti ir be jūsų. O geriausia - darykite ne daugiau kaip 1 darbą per dieną. Leiskite sau blogai jaustis, apimta gausybės jausmų, net tokių gąsdinančių, kaip pyktis ir liūdesys. Būti mama - nereiškia vien mėgautis savo kūdikiu ir nuolat šypsotis. Nebandykite neigti savo jausmų ar bėgti nuo jų - tiesiog pabūkite su jais, pasistenkite geriau suprasti, kas su jumis vyksta. Atsiminkite, kad jūs neturite būti supermama. Apie supermamas galite paskaityti daug kur: šiuo metu labai populiaru būti tokia, kuri viską suspėja, puikiai atrodo ir susitvarko su visais rūpesčiais. Nebandykite savęs nuolat lyginti. Gal ir tikrai jūsų kūdikis pats neramiausias iš visų, o jūs - labiausiai pavargusi, tačiau, kaip jau anksčiau kalbėjome, taip būna, kad kūdikiai ir mamos nėra vienodi. Saugokite save ir žinokite: kad ir kaip būtų, jūsų kūdikis jums yra išskirtinis, nes jis - jūsų, o jūs jam galite būti pati geriausia mama, nes jūs - jo mama.
Pagalbos galimybės ir įstatyminė aplinka
Kreipkitės pagalbos į psichiatrą ar psichoterapeutą. Jeigu depresija nėra sunki ar ilgai užsitęsusi, jums gali neprireikti gydymo vaistais, užteks vien psichoterapijos. LRT.lt kalbinta vilnietė Milda neseniai išsiskyrė su savo atžalų tėvu. Šiuo metu vaiko priežiūros atostogose esanti moteris svarsto, kaip nebegyvenant su buvusiu partneriu teks pasinaudoti dviem neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais. Sostinėje įsikūrusios Mildos gyvenimas neseniai apsivertė aukštyn kojomis - ilgametis gyvenimo partneris ją paliko. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aiškinimu, visi tėvai gali pasinaudoti neperleidžiamomis vaiko priežiūros atostogomis. Civiliniame kodekse nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios ir tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Vaiko priežiūros išmoka už neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius siejama su pagal Darbo kodeksą suteikiamomis vaiko priežiūros atostogomis, kurios yra tikslinės ir skirtos vaikui prižiūrėti. Kartais „nutinka gyvenimas“ ir motinystės ar vaiko priežiūros atostogose (VPA) esant mama suserga arba patiria didesnę traumą. Tad kyla klausimas, ar kitas šeimos narys gali imti nedarbingumą sveiko vaiko priežiūrai, kai VPA esanti mama pati negali jo prižiūrėti? Ar galimybę imti nedarbingumą turi ir kiti šeimos nariai: ne tik vaiko tėtis, bet ir, pavyzdžiui, vaiko seneliai?
Mama, esanti 2 vaikų priežiūros atostogose, stacionare slaugo vieną iš vaikų ir dėl to negali prižiūrėti kito vaiko. Tokiu atveju nedarbingumo pažymėjimas sveiko vaiko priežiūrai gali būti išduodamas ir ligos išmoka skiriama vaiko tėčiui ar vienam iš senelių, jei jie turi teisę šią išmoką gauti. Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė, kaip minimalios išmokos, o išmokai taikomos lubos ir grindys. Šiai išmokai taikoma taisyklė, kad ji negali būti mokama ilgiau nei 90 dienų per metus. Taigi, maksimaliai bet kuris iš šeimos narių prižiūrėti vaiką, kai mama serga, gali ne ilgiau nei 3 mėn. Po 201 m. įsigaliojęs įstatymas ir toliau keičiasi, įtraukiant mobilias komandas, atvejo vadybininkus, TBK funkcijas ir platesnį tarpusavio bendradarbiavimą. Įstatymas suteikia struktūrą, kurioje visi specialistai turi atsižvelgti į vaiko poreikius, stiprybes ir galimybes. Tačiau visiems reikia laiko įsitraukti į naująją sistemą, bei suprasti savo užduotis ir atsakomybes.
Šio įstatymo įgyvendinime ypač svarbus tarpusavio bendradarbiavimas tarp įvairių institucijų: mokyklų, sveikatos įstaigų, dienos centrų, bendruomeninių vaikų globos namų, policijos ir kt. Pavyzdžiai iliustruoja, kaip atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai randa būdus dirbti kartu su šeimomis, etapais įgyvendinant konkrečius tikslus ir laikantis individualių poreikių. Tyrimai rodo, kad svarbu įtraukti į pagalbos procesą visas su vaiku susijusias šalis ir laikytis konfidencialumo.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: globa ir išvykimas
Praktinės nuorodos ir realūs pavyzdžiai
- Atvejai apie priklausomybių problemas ir emocinę paramą. Pavyzdžiai rodo, kaip atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja kuria pagalbos šeimai planus, įtraukdamos šeimos narius ir siekdamos realių pokyčių.
- Įsitraukimo svarba: atskirti prioritetus ir pradėti nuo vienos ar dviejų užduočių, kad atsirastų pasitenkinimas ir pasitikėjimas savimi.
- Jautri situacija: kai šeima susiduria su seksualiniu smurtu ar trauminiais įvykiais - vadovautis individualiu požiūriu ir atsargiu įtraukimų lygiu, siekiant išsivaduoti iš sunkumų.
- Pogimdyminė depresija: svarbu atpažinti simptomus, suteikti emocinį palaikymą, taikyti psichologinę pagalbą ir, kai reikia, gydymą bei šviesos terapiją.
- Hipnozė, miegas ir mityba: RBC rodikliai, gyvenimo būdas, sportas ir ventiliuojamas požiūris į mitybą prisideda prie motinos savijautos gerinimo.
Taip pat būtina atsižvelgti į žindymo rekomendacijas ir vaiko priežiūros atostogų naują trukmę: dviejų mėnesių laikotarpiai skirti mamoms ir tėvams, su galimybe pasirinkti laikotarpio trukmę nuo 18 iki 24 mėnesių pagal poreikį. Tokios nuostatos skatina tėvų dalijimąsi atsakomybe ir prisideda prie šeimos gerovės. Rekomenduojama žindančioms moterims pradėti nuo psichologinės pagalbos ar kitų ne Medikamentinių gydymo metodų, o gydymas vaistais skiriamas tik esant sunkioms permainoms.
Įžvalgos: praktika ir jos ateitis
Turint omenyje šias temas, galima teigti, kad efektyvus pagalbos procesas reikalauja nuosekliai sudarytų pagalbos šeimai planų, kuriuose būtų aiškiai įvardytos užduotys, terminai ir atsakomybės tiek klientui, tiek socialiniams darbuotojams. Svarbu laikytis balanso tarp realių, kasdienių įsipareigojimų ir to, ką siūlo pagalbos planas. Ne visos užduotys gali būti įgyvendintos vienu metu; pradėti reikia nuo mažų žingsnelių ir palaipsniui judėti į priekį. Be to, būtina stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis, kad būtų užtikrintas konfidencialumas ir veiksmingas pagalbos procesas.
Galiausiai atsakymų į praktines klausimus teikia vyresni jų laiką tarpusavio bendradarbiavimo teisingumas, aiškios gairės ir nuoseklūs planai, kurie padeda šeimai įveikti sunkumus bei suteikia galimybę vaikui augti saugioje ir palaikančioje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Vaiko gerovė smurtinėse šeimose