Nedarbingumas dažnai kelia klausimų dėl įspėjimo laikotarpio ir teisinių galimybių nutraukti darbo sutartį. Straipsnyje apžvelgiama, kaip teisiškai elgtis, kai darbdavys nori atleisti darbuotoją nedarbingumo metu arba įspėjimo laikotarpiu, kokie terminai turi būti taikomi, ir kokios yra pagrindinės darbuotojo teisės.
Ar galima atleisti nedarbingumo laikotarpiu?
Darbo teisė Lietuvoje nėra vienareikšmė: nėra universalios draudimo nuo atleidimo nedarbingumo metu taisyklės visiems atvejams. Tačiau svarbi išvada - darbdaviui negalima atleisti vien dėl ligos fakto, o atleidimo pagrindai turi būti pagrįsti faktiniais pažeidimais ar objektyviais darbo sąlygų pokyčiais. Jei atleidimas inicijuojamas dėl darbdavio priežasčių (ekonominiai ar organizaciniai veiksniai), sergančiam asmeniui tai gali būti draudžiama tol, kol pasibaigs nedarbingumo laikotarpis, išskyrus tam tikrus teisėtus išimtinius atvejus. Jei darbuotojas pats nusprendžia išeiti dėl ligos ar globos poreikių, tai gali būti padaroma bet kada, tačiau tai neatleidžia iš pareigos laikytis procedūrų.
Kokių terminų ir procedūrų laikytis įspėjant apie atleidimą?
64 straipsnio 1-4 dalys nustato, kad įspėjimas turi būti pateiktas raštu, nurodant įspėjimo pagrindą ir nutraukimo datą; įspėjimo pabaigos data gali būti nukelta, kai darbuotojas laikinai nedarbingas ar atostogauja. Jei nedarbingumas tęsiasi, įspėjimo laikotarpis pratęsiamas tiek dienų, kiek buvo nedarbingumo laikotarpis. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas nedirbo 7 dienas dėl nedarbingumo, įspėjimo terminas pratęsiasi atitinkamai. Be to, įspėjimai ir jų terminai turi būti skaičiuojami laikantis DK nuostatų, o išteklių skaičiavimą galima tą patį laiką derinti su teisinėmis gairėmis dėl ilgesniųjų laikotarpių.
Kada galima nutraukti darbo sutartį pagal DK 57 straipsnį ir ką tai reiškia nedarbingumui?
Dažniausiai darbdaviai ragina atleisti dėl darbo funkcijų naikinimo ar kitų priežasčių, tačiau tokiais atvejais būtina laikytis 57 straipsnio nuostatų. Jei darbuotojas yra nedarbingas, darbuotojo įspėjimo terminas gali būti pratęstas, o pažeidus reikalavimus galima susidurti su teisinių ginčų rizika. Darbdavys privalo įrodyti, kad atleidimas vykdomas laikantis visų procedūrų ir teisinių reikalavimų, o darbuotojas turi teisę pasiaiškinti ir pateikti savo versiją prieš sprendimą.
Nedarbingumo įtaka įspėjimo termino skaičiavimui
Įspėjimo laikotarpio skaičiavimas neturi būti laikomas vien tik dienų skaičiavimu; jis atitinka nedarbingumo laikotarpio trukmę. Jei nedarbingumas užsidaro likus savaitei iki įspėjimo termino pabaigos, įspėjimo pabaiga gali būti praleista ir pratęsta iki nedarbingumo pabaigos. Tokiu atveju darbuotojo atleidimo datos yra koreguojamos pagal laikinojo nedarbingumo pabaigą. Pritaikoma taisyklė - įspėjimo terminas turi būti pratęsimas savaitei, atsižvelgiant į trukmę, kurią nedarbingumas tęsė laikotarpį.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo pažymėjimai Lietuvoje
Specialios situacijos: ilgas laikinas nedarbingumas ir dalyvumo lygio nustatymas
Jei darbuotojas ilgai serga (per 120 dienų iš eilės arba 140 dienų per 12 mėnesių su pertraukomis), darbdavys turi teisę nutraukti sutartį, tačiau reikia įvertinti visus procedūrinius reikalavimus ir teisinius pagrindus. Jei gydymas tęsiasi ir darbuotojas negali grįžti į darbą, gali būti taikomos įvairios procedūrinės priemonės, įskaitant dalyvumo lygio nustatymą per ANTĄ ar GKK. Šiuo atveju svarbu, kad sprendimai būtų priimti remiantis faktais ir teisiniais normomis, o darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl neteisėtų veiksmų ar neteisingo įvertinimo.
Ką daryti, jei darbdavys siūlo pasirinkti tarp išeitinės išmokos ir draudimo išmokos?
Tai nėra teisėta praktika. Jei atleidimas vyksta pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl sveikatos būklės, darbuotojui priklauso išeitinė išmoka, ir jos dydis bei sąlygos negali būti ribojamos ar sunkiai derinamos su papildomomis draudimo išmokomis. Papildomo sveikatos draudimo išmoka yra atskiras santykis su draudimo bendrove, todėl ji neturi įtakos darbdavio pareigai išmokėti išeitinę. Darbdavys neturi teisės prievarta susieti šių dviejų išmokų.
Nedarbingumo pažymėjimo pratęsimo ir gydymo nutraukimo situacijos
Nedarbingumo pažymėjimo pratęsimas gali būti priimtas GKK ar ANTĄ sprendimu, atsižvelgiant į asmens būklę ir kriterijus. Jei dalyvumo lygis nustatomas laikinai nedarbingam asmeniui ir jam pritaikomas papildomas laikotarpis, tai taip pat turi būti dokumentuota teisėtais mainais. Jei nedarbingumas yra susijęs su gydymo stacionarinėmis ar dienos stacionaro procedūromis, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas tą pačią gydymo dieną. Tokiu atveju kasmetiniai atostogų ar nemokamų laisvadienių panaudojimai ne visada yra vienintelė išeitis.
Kokie dokumentai reikalingi darbuotojui, kai nori išeiti dėl sveikatos (DK 56 str. 1 d. 3 p.)?
Norint nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., būtina gydytojo išvada apie profesinį tinkamumą ir aiškus, specifinis teiginys, kad dėl sveikatos būklės negalite dirbti savo pareigų. Darbdavys gali prašyti papildomų medicininių dokumentų. Jei gydytojas atsisako išduoti pažymą, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl teisių apsaugos.
Kryptys praktikoje: ką daryti, kai darbdavys siūlo pakeisti darbo sąlygas dėl sveikatos?
Darbo sąlygų keitimo klausimuose būtina laikytis objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, sumažėjęs užsakymų skaičius gali būti pagrindas siūlyti laikinai ne visą darbo laiką arba pakeisti pareigas, tačiau bet koks siūlomas pakeitimas turi būti derinamas raštu. Jei darbuotojas nesutinka, darbdavys gali nutraukti sutartį pagal DK 57 straipsnį, tačiau turi įrodyti, kad pakeitimai buvo objektyviai pagrįsti.
Taip pat skaitykite: Korespondencijos Pavyzdžiai Buhalteriams
Ką daryti, jei darbuotojas turi profesinę ligą ar tarnybinį įvėrimą?
Profesinė liga turi būti patvirtinta darbo medicinos gydytojo konsultacijos ir atitinkamų dokumentų su forma Nr. Arba Diagnostiniai aktai. Po to gali būti apskaičiuojama netekto dalyvumo kompensacija ar kita socialinė išmoka, kurią gali suteikti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.
Teisinė pagalba ir kreipimasis
Jei kyla ginčas dėl atleidimo nedarbingumo laikotarpiu arba dėl įspėjimo termino skaičiavimo, svarbu kreiptis į Darbo ginčų komisiją per nustatytą laiką, o taip pat pasitarti su darbo teisės specialistais. Taip pat rekomenduojama rinkti visą susirašinėjimą su darbdaviu ir saugoti dokumentus apie ligą bei gydymo eigą.
- Prieš atleidimą įsitikinkite, kad jų įspėjimas yra rašti ir turi nurodytą pagrindą bei termino pradžią/ pabaigą.
- Jei nedarbingumas, įspėjimo laikotarpis pratęsiamas tiek, kiek truko nedarbingumas.
- Draudžiama atleisti vien dėl ligos, būtina objektyvių ir atliktų pažeidimų įrodymas.
Dažni klausimai ir atsakymai
- Jei darbuotojas serga, ar galima atleisti dėl darbo funkcijų naikinimo? - tik kai yra objektyvi priežastis ir laikomasi procedūrų.
- Ar gali darbdavys prašyti gydytojo pažymos darbui tęsti? - taip, jei tai yra susiję su darbo pakeitimais ar išskirtiniais atvejais.
- Ar įspėjimo terminas gali būti pratęstas dėl nedarbingumo? - taip, pritaikoma nuostata dėl nedarbingumo laikotarpio.
Taip pat skaitykite: Gaukite išmokas: ką reikia žinoti?
tags: #gautas #nedarbingumas #ispejamuoju #laikotarpiu