Socialinių tinklų populiarumas atvėrė naujas galimybes asmenų saviraiškai, tačiau kartu tai tapo erdve, kurioje neretai pasitaiko garbės ir orumo pažeidimų, viešai skleidžiamos melagingos ar žeidžiančios informacijos. Lietuvos Respublikos teisės sistema numato aiškias normines priemones tokiems pažeidimams spręsti, tačiau sėkmingas teisių gynimas reikalauja tinkamai atskirti žinias nuo nuomonės, žinoti ieškinio reikalavimus bei galimus atlygintinos žalos aspektus.
Teisinis reguliavimas garbės ir orumo apsaugai Lietuvoje
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.24 straipsnis reglamentuoja asmens garbės ir orumo gynimą. Pagal šį straipsnį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat įpareigoti atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, padarytą šių duomenų paskleidimu.
| CK 2.24 straipsnio punktai | Turinys |
|---|---|
| 1 dalis | Teisė teismo tvarka reikalauti paneigimo ir žalos atlyginimo dėl tikrovės neatitinkančių, žeminančių duomenų. |
| 2 dalis | Jei žinios paskelbtos per visuomenės informavimo priemonę, galima pareikalauti, kad būtų paskelbtas paneigimas nemokamai. |
| 5 dalis | Visuomenės informavimo priemonė atsako, jei žinojo arba turėjo žinoti, kad paskelbti duomenys neatitinka tikrovės. |
| 7 dalis | Neįvykdžius teismo sprendimo galima skirti baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. |
Be to, baudžiamoji atsakomybė už orumo įžeidimą galioja tik šmeižimo atveju pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, kuriuo numatyta atsakomybė už melagingos informacijos paskleidimą. Tačiau baudžiamieji procesai dažniausiai pradedami piko skundo pagrindu, o pagrindinis ginčo sprendimas vykdomas civiliniuose teisiniuose procesuose.
Asmens garbės ir orumo pažeidimo socialiniuose tinkluose požymiai ir sąlygos
CK 2.24 straipsnyje nustatomos keturios pagrindinės sąlygos, kada garbė ir orumas yra ginami teisės būdu:
- Duomenų paskleidimo faktas - pavyzdžiui, įrašas ar komentaras socialinio tinklo paskyroje tampa prieinamas kitiems asmenims.
- Duomenys turi būti susiję su konkrečiu asmeniu. Jei informacija yra pernelyg užmaskuota arba nesuprantama pašaliniams, duomenys nelaikomi paskleisti.
- Duomenys pažeidžia asmens garbę ir orumą. Tai gali būti teiginiai apie negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą veiklą, menkinančią asmens reputaciją visuomenėje, šeimoje ar darbinėje aplinkoje.
- Paskleistos informacijos neatitikimas tikrovei. Tai reiškia, kad faktai yra iškraipyti arba netikri, pavyzdžiui, įvykiai įvyko kitaip nei teigiama.
Žinios ir nuomonės skyrimas yra ypatingai svarbus. Teisės praktikoje galima reikalauti paneigti tik paskleistas žinias, kurios yra faktai ir jų duomenys, o ne subjektyvią, etiškai išreikštą nuomonę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika pabrėžia, kad nuomonė, nors ir turi faktišką pagrindą, yra subjektyvus faktų vertinimas ir netaikomi tikslumo kriterijai.
Taip pat skaitykite: Miško istorija Lietuvoje
Nuomonės ir žinių ribos: teisės ir pareigos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išskiria, kad neetiška, nesąžininga ar faktais nepagrįsta nuomonė, kuri suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas apie asmenį ir taip žemina jo garbę bei orumą, gali būti kvalifikuota kaip neteisėtas nukentėjimo subjektas. Tačiau reikšminga, kad įrodinėjama neteisėtumo ir kaltės pozicija. Nuomonės išsakymas turi būti etiškas, sąžiningas, sąmoningai neslepiant faktų.
Jei nuomonės paskleidimas susijęs su piktnaudžiavimu teise reikšti nuomonę arba vykdomas siekiant žeminti kitą asmenį, tai gali būti pripažinta neteisėtu veiksmu pagal CK 1.137 ir 6.246 straipsnius.
Teisiniai gynimo būdai nuo garbės ir orumo įžeidimų socialiniuose tinkluose
Žmogaus garbės ir orumo pažeidimo atveju socialiniuose tinkluose galimi keli teisiniai gynimo būdai:
- Civilinė atsakomybė pagal CK 2.24 str. - reikalavimas paneigti paskleistus melagingus duomenis ir atlyginti žalą.
- Administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 481 straipsnio 1 dalį - taikoma už necenzūrinių žodžių vartojimą, įžeidžiamą elgesį viešose vietose, taip pat socialinių tinklų erdvėje.
- Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą - melagingos informacijos paskleidimą ir tokios informacijos keliamą žalą asmens garbei ir orumui.
Praktikoje rekomenduojama pirmiausia taikus ginčo sprendimas: kreiptis į asmenį, kuris paskelbė įžeidžiančius teiginius, ir reikalauti jiems paneigti ar pašalinti. Jei susitarimas nepasiekiamas, tuomet prasideda teismų kelias.
Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnis ir atlygintina žala
Nedaug žmonių žino, kad socialiniuose tinkluose patirtus garbės ir orumo įžeidimus galima pradėti tirti administracinės atsakomybės būdu. ANK 481 str. 1 d. numato atsakomybę už įžeidžiamą elgesį viešose erdvėse - tai apima ir socialinius tinklus, laikomus viešąja erdve.
Taip pat skaitykite: kaip ginti garbę ir orumą socialiniame tinkle
Asmuo, tapęs įžeidimo auka, turi teisę kreiptis į policiją ir pareikšti pretenziją dėl administracinio nusižengimo. Tai palengvina vėlesnį civilinį procesą, nes administracinio nusižengimo nutarimas, kuriuo yra nustatyti kaltininko neteisėti veiksmai, turi prejudicinę reikšmę.
Civiliniame procese, remiantis ANK nutarimu, galima reikalauti priteisti neturtinę žalą, kuri apima patirtus išgyvenimus, stresą, reputacijos pablogėjimą ir kitas nepatogias pasekmes.
Neturtinės ir turtinės žalos atlyginimas
Pagal teisės praktiką, neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tik tais atvejais, kai teisės pažeidimo pripažinimas neužtikrina pilnos teisės gynimo. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas yra priteisęs neturtinės žalos atlyginimą net ir asmeniui, nepateikusiam konkrečių įrodymų, remdamasis tik teisės pažeidimo faktu.
Turtinė žala gali apimti prarastas pajamas, patirtas išlaidas, susijusias su asmens garbės ir orumo pažeidimu. Neturtinė žala apima dvasinius sukrėtimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, reputacijos praradimą ir kitus nematerialius nepatogumus, kuriuos galima įvertinti pinigine išraiška.
Kas atsako už žeminančią informaciją socialiniuose tinkluose?
Asmens patirtą žalą privalo atlyginti pats asmuo, paskelbęs žeminančią, netikrą ar pažeidžiančią garbę ir orumą informaciją. Socialinių tinklų valdytojai neatlieka tiesioginės atsakomybės už juose skelbiamą turinį, tačiau aktuali tampa skleidėjo identifikavimo problema, nes neretai paskelbėjai naudosi slapyvardžiais ar anonimiškumo priemonėmis.
Taip pat skaitykite: slaugos principai dirbant su paliatyviais ligoniais
Socialinių tinklų vartotojai turi suprasti, kad laisvė reikšti nuomonę yra kartu susijusi su atsakomybe ir jei jų paskelbta informacija peržengia teisės ribas, jie gali būti patraukti civilinei ar administracinei atsakomybei.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika garbės ir orumo bylose
Teismai, nagrinėdami bylas dėl garbės ir orumo pažeidimų, remiasi principu, kad:
- civilinė atsakomybė kyla tik dėl paskleistos žinios, o ne nuomonės;
- nuomonė, kuri žemina ar menkina kitą asmenį nesąžiningu ir nepagrįstu būdu, gali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas teise;
- ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo dėl nuomonės gali būti paremtas bendro pobūdžio pareiga sąžiningai ir etiškai reikšti savo pažiūras;
- atsakomybė užžaidžiama, kai yra įrodyta, kad paskleista informacija neatitinka tikrovės ir pažeidžia asmens reputaciją.
2021 m. balandžio 28 d. nutartyje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išdėstė kriterijus, kaip vertinti nuomonės paskleidimą ir atsakomybę už jos galimą žalą. Tad svarbu, kad viešai platinamos nuomonės būtų išreikštos atsakingai, etiškai ir nepažeidžiant teisėtų kitų asmenų interesų.
Teisiniai niuansai ir praktikos iššūkiai
Vienas iš didžiausių iššūkių ginti garbę ir orumą socialiniuose tinkluose yra tinkamos teisinių terminų ir reiškinių atskirties užtikrinimas:
- Informacijos (žinių) ir nuomonės skyrimas yra būtinas, nes tik žinios gali būti pagrindas teisiniams reikalavimams.
- Įrodymai yra būtini siekiant patvirtinti nepagrįstą ar melagingą informaciją bei jos žalą.
- Socialinių tinklų anonimiškumas - tai rimtas faktorius, apsunkinantis pažeidėjo nustatymą ir teisių gynimą.
- Skubios teisės gynimo priemonės (pavyzdžiui, paneigimas, komentarų pašalinimas) dažnai yra būtinos siekiant apsaugoti nukentėjusiojo reputaciją.
Praktiniai patarimai nukentėjusiems socialiniuose tinkluose
- Pasistenkite įvertinti, ar paskelbta informacija yra žinia ar nuomonė;
- Kreipkitės tiesiogiai į asmenį, paskelbusią netikrus ar įžeidžiančius duomenis, reikalaujant tokių teiginių paneigimo ar pašalinimo;
- Jeigu nesutariama, svarstykite galimybę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ir informacijos paneigimo;
- Įvertinkite galimybę taip pat naudotis administracinių nusižengimų teise, pateikdami prašymą policijai dėl viešo įžeidimo;
- Esant šmeižimui ar melagingiems ieškiniams, konsultuokitės su teisininku dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo galimybių.