Vaikų Socialinės Globos Įstaigų Tipai Lietuvoje

Vaikų globa yra esminė paslauga, užtikrinanti vaikų, netekusių tėvų globos ar negalinčių augti savo šeimose, gerovę. Jos tikslas - garantuoti saugią, tinkamą aplinką, kurioje vaikai galėtų augti, vystytis ir tobulėti. Vaikų globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai, tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos. 1989 m. priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.

Socialinės Paslaugos Lietuvoje: Apžvalga

Socialinės paslaugos yra viena iš sudėtinių socialinės paramos sistemos dalių. Šiandien socialinės paslaugos Lietuvoje įgyja vis didesnę svarbą. Pagrindinis socialinis paslaugų teikimo tikslas - grąžinti asmeniui gebėjimą pasirūpinti savimi. Socialinis paslaugų organizavimo bei teikimo tema tapo aktuali po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir išliko svarbi iki šios dienos. Pasikeitus socialinėms aplinkybėms, pasikeitė ir daugelio žmonių gyvenimas. Lietuvoje socialinės paslaugos įteisintos 1994 m., patvirtinus Socialinės paramos koncepciją. Susiformavo samprata, kad socialinė parama gali būti teikiama trimis būdais: pinigais, daiktais ir socialinėmis paslaugomis. 1996 m. priimtame Socialinių paslaugų įstatyme socialinės paslaugos apibrėžiamos kaip pagalba nepinigine forma, kai nepakanka kitų socialinės apsaugos sistemos garantijų. Pagal 2006 m. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 6 straipsnį, socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias.

Socialinės Paslaugos Pagal Klientų Grupes

• Probleminės šeimos ir vaikai iš probleminių šeimų.
• Rizikos grupės.
• Kitos klientų grupės.

Socialinės Paslaugos Pagal Teikiamų Paslaugų Pobūdį

• Bendrosios ir specialiosios paslaugos.
• Rezidentinės ir bendruomeninės paslaugos.

Rezidentinės (stacionarios globos) paslaugos tai laikino apgyvendinimo paslaugos. Lietuvoje šias paslaugas gauna nuolatiniai šios įstaigos gyventojai. Kitos gyvenamosios vietos šie asmenys dažniausiai neturi. Bendruomeninės paslaugos apima pagalbą namuose, dienos globą, prevencines paslaugas vaikams ir šeimoms, gestų kalbos vertėjo paslaugas ir kt. Lietuvoje šios paslaugos teikiamos asmenims, kurie turi savo namus ir nuolat juose gyvena. Jau šios paslaugos pavadinimas rodo, kad bendruomenė aktyviai dalyvauja teikiant asmeniui pagalbą. Stacionarios ir nestacionarios paslaugos. Ši svarbi tuo, kad sudaro asmenims galimybę gauti socialinę pagalbą neapsigyvenant socialinės globos įstaigoje.Socialinis paslaugų įstaigos steigėjas gali būti valstybė, savivaldybė, nevyriausybinės organizacijos ar religinės bendruomenės. Jų steigiamos socialinės paslaugų įstaigos gali turėti biudžetinės arba viešosios įstaigos statusą.

Socialinės Globos Įstaigų Administravimo Tarnyba

Socialinės globos įstaigų administravimo tarnyba (toliau - Tarnyba) yra esminė grandis socialinės apsaugos sistemoje, užtikrinanti tinkamą socialinės globos paslaugų teikimą ir priežiūrą Lietuvoje. Ši tarnyba atlieka svarbų vaidmenį koordinuojant, kontroliuojant ir tobulinant socialinės globos įstaigų veiklą, siekiant užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir prieinamumą visiems, kuriems jų reikia.

Tarnybos Funkcijos ir Veikla

Tarnybos veikla yra labai plati ir apima daugybę funkcijų, susijusių su socialinės globos įstaigų administravimu ir priežiūra. Štai keletas pagrindinių Tarnybos funkcijų:

• Licencijavimas: Tarnyba atsakinga už socialinės globos įstaigų licencijavimą. Tai reiškia, kad įstaigos, norinčios teikti socialinės globos paslaugas, turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir gauti Tarnybos išduotą licenciją. Licencijavimas užtikrina, kad paslaugos būtų teikiamos kokybiškai ir saugiai.
• Priežiūra ir Kontrolė: Tarnyba nuolat prižiūri ir kontroliuoja socialinės globos įstaigų veiklą, siekdama užtikrinti, kad jos laikytųsi nustatytų standartų ir reikalavimų. Tai apima reguliarius patikrinimus, ataskaitų analizę ir kitas priežiūros priemones.
• Metodinė Pagalba: Tarnyba teikia metodinę pagalbą socialinės globos įstaigoms, padėdama joms tobulinti savo veiklą ir diegti naujoves. Tai apima mokymus, konsultacijas ir kitas metodinės paramos formas.
• Informacijos Rinkimas ir Analizė: Tarnyba renka ir analizuoja informaciją apie socialinės globos paslaugų poreikį, teikimą ir kokybę. Tai padeda planuoti ir tobulinti socialinės globos sistemą Lietuvoje.
• Bendradarbiavimas: Tarnyba bendradarbiauja su kitomis valstybinėmis institucijomis, savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais partneriais, siekdama užtikrinti koordinuotą ir efektyvų socialinės globos paslaugų teikimą.

Socialinės Globos Įstaigų Tipai

Socialinės globos įstaigos gali būti įvairių tipų, priklausomai nuo teikiamų paslaugų ir tikslinės grupės. Štai keletas pagrindinių socialinės globos įstaigų tipų:

• Socialinės Globos Namai: Tai stacionarios įstaigos, kuriose nuolat gyvena asmenys, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba. Socialinės globos namai gali būti skirti senyvo amžiaus asmenims, neįgaliesiems, vaikams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms.
• Grupinio Gyvenimo Namai: Tai mažesnės įstaigos, skirtos asmenims, kurie gali gyventi savarankiškiau, tačiau vis dar reikalinga tam tikra priežiūra ir pagalba. Grupinio gyvenimo namai skatina savarankiškumą ir socialinę integraciją.
• Dienos Centrai: Tai įstaigos, kuriose asmenys gali praleisti dieną, gauti maitinimą, užsiimti įvairiomis veiklomis ir gauti socialinę pagalbą. Dienos centrai padeda išvengti socialinės izoliacijos ir gerina gyvenimo kokybę.
• Trumpalaikės Socialinės Globos Įstaigos: Tai įstaigos, teikiančios trumpalaikę socialinę globą asmenims, kuriems reikalinga laikina priežiūra ir pagalba, pavyzdžiui, po ligos ar operacijos.

Norint gauti socialinės globos paslaugas, reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių. Savivaldybės specialistai įvertins asmens poreikius ir priims sprendimą dėl socialinės globos skyrimo. Sprendimas dėl socialinės globos skyrimo valstybės globos namuose priimamas Tarnybos.

Istorinis kontekstas

Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti XVII-XVIII amžiuje. XIX amžiaus pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės.Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai (gyvendavo apie 40 pamestinukų). Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. XIX amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais. Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-1940 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų (pvz., Vaikelio Jėzaus draugijos, Šv. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu; juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus (1931 m. pastatyti nauji 200 vietų namai, juose pradėjo dirbti gydytojai, medicinos seserys). Nuo 1928 m. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. buvo 48 vaikų globos institucijos (7000 vaikų). Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai.Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. XX amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.

Vaikų globos sistemos reforma Lietuvoje

2015 m. pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001 m.) pakeitimai (įsigaliojo 2018-07-01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais, t. y.Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 m. duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja - 2017 m. pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 m. pabaigoje - 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5 249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose (bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %, t. y.Globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 m. pabaigoje (kaip ir 2017 m. pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 m. - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 m. - 34 %).

Šeimyniniai namai

Šeiminiai namai - tai įstaigų grupė, kurios veiklos rūšis yra ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa. Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro.Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.). Nuo 2024 m. liepos 1 d. 2021 m. rugsėjo 10 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000000908. Įstaigos tipas: bendruomeniniai vaikų globos namai. Veiklos rūšis: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. 2024 m. spalio 23 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000001242. Įstaigos grupė: šeiminiai namai. Socialinės globos trukmė: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. Planinis vietų skaičius Vaiko gerovės ir globos centro šeiminiuose namuose - 24.

Organizacijos tikslai ir principai

Mūsų kasdienio darbo tikslas - laimingi vaikai, augantys visavertėse šeimose. Esame išskirtinė organizacija, prisiimanti visą atsakomybę rūpintis vaiku nuo gimimo iki savarankiško gyvenimo pradžios. Esame vaikų užtarėjai, todėl siekiame, kad Lietuvoje ir visame pasaulyje būtų paisoma vaikų teisių. Vadovaujamės „Alternatyvios vaikų globos gairėmis“ ir Jungtinių Tautų vaikų teisių konvencija, todėl įsipareigojame rūpintis visais vaikais, bet ypatingą dėmesį skiriame tiems, kurių gerovei iškyla pavojus. Esame socialiai atsakinga organizacija, neliekanti abejinga didžiausioms šiuolaikinio pasaulio problemoms - vartotojiškumui ir taršai. Reaguodami į tai, kad pasaulyje nuolat išmetami dideli maisto bei vartojimo prekių kiekiai, diegiame atsakingo vartojimo kultūrą: kokybiškiems daiktams, rūbams randame naujus namus paslaugų gavėjų šeimose, nešvaistome maisto, įtraukiame darbuotojus į tvarumo iniciatyvas. Veikdami laikomės skaidrumo principų.Užtikrinti programų, darbuotojų, partnerysčių lyderystę, kuri būtų paremta skaitmeninėmis priemonėmis bei pagrįsta organizacine kultūra, skatinančia kiekvieną vaiką ir jaunuolį tapti stipresniu ir turinčiu saugius namus. Stiprinti organizacijos tvarumą. Dirbame tam, kad kiekvienas vaikas ir jaunuolis galėtų saugiai augti bei kurti ateitį mylinčioje šeimoje. Puoselėjame ilgalaikius ryšius su vaikais, jaunuoliais, šeimomis, rėmėjais ir bendruomenėmis, kurių dalis esame. Priimame naujoves, mokomės, atrandame, pritaikome bei diegiame inovatyvias paslaugas jų gavėjams. Atsižvelgdami į geriausius paslaugų gavėjų interesus, įgyvendiname tvarius pokyčius visuomenėje. Išmintingai, pagarbiai ir atsakingai naudojame visas mums suteiktas lėšas bei turimus išteklius.

Vaikų globos namų valdymas

2024 m. Vaikų globos namų veikla yra itin svarbi užtikrinant vaikų, likusių be tėvų globos, gerovę ir tinkamą vystymąsi. Šių įstaigų valdymas apima įvairias sritis, kurios yra glaudžiai susijusios ir skirtos tenkinti individualius vaiko poreikius, užtikrinti saugumą ir parengti savarankiškam gyvenimui.

Pagrindinės valdymo sritys

Vaikų globos namų valdymas apima šias pagrindines sritis:

• Vaikų ugdymo ir socialinio darbo proceso organizavimas: Siekiama įgyvendinti socialinės ir švietimo politikos uždavinius, socialinės globos normas, bendruomeninių vaikų globos namų tvarkos aprašą bei globos namų nuostatus.
• Vaikų adaptacijos ir resocializacijos užtikrinimas: Užtikrinamas vaikų sėkmingas prisitaikymas prie naujos aplinkos ir reintegracija į visuomenę.
• Individualių poreikių tenkinimas: Užtikrinamas vaiko individualių poreikių, įskaitant specialiuosius vaiko su negalia ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio vaiko poreikių, nulemtų jo amžiaus, brandos, įgimtų ar įgytų savybių ar kitų ypatumų, įvertinimas ir sudaromos tinkamos sąlygos šiems poreikiams visiškai patenkinti.
• Ryšių su biologine šeima palaikymas: Užtikrinamas vaiko ryšių palaikymas su biologine jo šeima bei kitais fiziniais asmenimis, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
• Rengimas savarankiškam gyvenimui: Rengiami vaikai savarankiškam gyvenimui ir integracijai į visuomenę.
• Darbuotojų profesinis tobulėjimas: Rūpinamasi socialinių darbuotojų, specialistų ir kitų darbuotojų profesiniu tobulėjimu, skatinant juos gilinti profesines žinias ir darbo įgūdžius.
• Vaikų teisių gynimas: Ginamos vaiko teisės ir teisėti interesai, atstovaujama vaiko interesams visose srityse.
• Aplinkos užtikrinimas: Rūpinamasi aplinkos atitikimu Socialinės globos normų aprašo nuostatoms, nustatančioms reikalavimus aplinkai ir būstui.
• Saugumo užtikrinimas: Visapusiškas vaiko saugumas yra pagrindinis prioritetas.
• Gyvenimo sąlygų užtikrinimas: Užtikrinama, kad ugdytiniai naudotųsi patogiomis, jaukiomis ir privatumą garantuojančiomis patalpomis, kurios atitiktų teisės aktų nustatytus higienos reikalavimus ir būtų aprūpintos baldais ir inventoriumi.
• Resursų valdymas: Taupiai ir efektyviai naudojami gamtiniai ir materialiniai resursai, tausojamas bei saugomas inventorius.
• Kokybiškų paslaugų teikimas: Teikiamos kokybiškos paslaugos, puoselėjama bendruomeninių namų (butų) gyvenamoji aplinka.
• Technologijų prieinamumas: Atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, užtikrinama galimybė naudotis kompiuteriu su internetine prieiga.

Šeimyniniai namai - artimesnė aplinka

Šeiminiai namai - tai tiesiog didelės šeimos namai. Todėl labai svarbi yra juos supanti aplinka. Saugi kaimynystė, pozityvus aplinkinių gyventojų požiūris sudaro galimybę vaikams pasijusti priimtais į bendruomenę. Ignalinos rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Ignalinos rajono savivaldybėje“, kurio tikslas - užtikrinti sklandų perėjimą nuo institucinės globos prie bendruomeninių socialinių paslaugų, bei panaudodama projektui skirtas lėšas, 2021 metų spalio mėnesį atvėrė duris pirmiesiems Ignalinos rajone bendruomeniniams vaikų globos namams (nuo 2024 m. liepos 1 - os dienos - Šeiminiai namai), įrengtiems penkiaaukščių namų butuose Didžiasalyje.Viename bute gali gyventi 8 vaikai, kitame - 5. Juose įsikūrė Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro globojami vaikai. Sukūrus gyvenimui šeimoje artimą aplinką, jie turi savo kambarius, kuriuose gyvena ne daugiau kaip po du vaikus, artimesniam bendravimui susirenka į svetainę, kurioje yra modernūs baldai, televizorius, minkštasuoliai, laisvalaikiui skirti žaidimai. Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.). Nuo 2024 m. liepos 1 d. 2021 m. rugsėjo 10 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000000908. Iįstaigos tipas: bendruomeniniai vaikų globos namai. Veiklos rūšis: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa.2024 m. spalio 23 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000001242. Įstaigos grupė: šeiminiai namai. Socialinės globos trukmė: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. Planinis vietų skaičius Vaiko gerovės ir globos centro šeiminiuose namuose - 24.2024 m.

Ilgalaikės (trumpalaikės) globos skyrimas

Paslaugos gavėjų tikslinė grupė: Socialinės rizikos vaikai, likę be tėvų globos vaikai nuo 0 iki 18 m., gyvenantys Vilniaus mieste, o atskiru steigėjo sprendimu iš visos Respublikos. Paslaugos teikimo vieta: 6 padaliniai skirtingose Vilniaus miesto rajonuose. Ilgalaikės (trumpalaikės) globos skyrimas.Įstaiga Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas socialinę riziką patiriantiems vaikams teikia tik steigėjo sprendimu. Socialinės globos paslaugų skyrimo socialinės rizikos vaikams bei likusiems be tėvų globos vaikams komisija, įvertinusi vaiko socialinę situaciją, priima sprendimą dėl socialinės globos paslaugų skyrimo. Vaikui įstaigą, teikiančią trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą, parenka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.Skubos atveju (t.y. Vaikui globa pradedama teikti pagal savivaldybės sprendimą skirti trumpalaikę socialinę globą. Pateikiami dokumentai. Organizuojant ilgalaikės (trumpalaikės) globos procesą, teikiama kompleksinė pagalba, padedanti užtikrinti vaiko socializacijos procesą ir įtrauktį į visuomenės gyvenimą.Šeimyna - tai vieta, kurioje galima atvirai reikšti ne tik artumą, meilę, bet ir pyktį ar neapykantą. Šeimyna atlieka svarbų vaidmenį vaiko socializacijai. Kaip vaikas jaučiasi gyvendamas šeimynoje, priklauso jo branda, sveikata, socializacijos eiga ir rezultatas. Vaiko raidai įtakos turi šeimynos gyvenimo organizavimas ir pagrindinių šeimynos funkcijų įgyvendinimas. Tik socialiai saugioje šeimynoje globotiniai įgys svarbiausias socializacijos pamokas. Šeimynoje atliekamos ugdomoji, rekreacinė, komunikacinė ir kitos funkcijos.Globotinių sveikatą lemia šeimynos mikroklimatas, psichoemocinė aplinka, gyvenimo būdas, higieniniai, mitybos ir kiti įpročiai. Emocinė vaiko sveikata priklauso nuo jo pasitikėjimo savimi ir savivertės jausmo. Todėl labai svarbu, kad vaikas šeimynoje jaustų meilę, pagarbą ir nuoširdų rūpestį, vaikas turėtų galimybę išsakyti savo džiaugsmus, nepasitenkinimą arba pasiskųsti. Socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjas turi būti autoritetas vaikui ir savo pavyzdžiu ugdyti pozityvų socialinį elgesį: mokyti valdyti emocijas, reaguoti į nepasisekimus, stresą.

Teisinė bazė

Vaikų globos namų veikla reglamentuojama įvairiais teisės aktais, įskaitant:

• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimas Nr.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d.

Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose

tags: #vaiku #socialines #globos #istaigos