Šiuolaikinėje skaitmeninėje eroje socialiniai tinklai tapo neatsiejama komunikacijos ir informacijos sklaidos dalimi, tačiau kartu ši viešoji erdvė dažnai tampa asmenų garbės ir orumo pažeidimų vieta. Žmogus gali būti viešai pajuoktinas, apkalbėtas, pažemintas, o paskleista melaginga informacija turi realių pasekmių tiek moralinei būklei, tiek ir materialinei situacijai. Todėl ypač aktualu suprasti, kas laikoma garbės ir orumo įžeidimu socialiniuose tinkluose, kokia už tai taikoma atsakomybė ir kokios yra teisinės galimybės ginti savo teises.
Garbės ir orumo sąvoka: teisės ir socialinis aspektas
Asmens garbė ir orumas yra ypatinga, ne tik vidinė, bet ir visuomenės pripažįstama vertybė, kuri atspindi teigiamą asmens vertinimą visuomenėje, jo patikimumą, socialinę padėtį, dorovingumą ir pagarbą. Teisiniu požiūriu garbė - tai asmens dvasinės ir moralinės savybės atspindys, o orumas - tai neatsiejama žmogaus savęs vertinimo dalis, reguliuojanti santykius su visuomene.
Šis vertybių rinkinys yra saugomas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (21 straipsnis) ir Civilinio kodekso. Orumas yra asmens pagarba sau, kylančia iš jo santykio su visuomene, o garbė - viešai parodytas pasitikėjimas ir teigiamas vertinimas.
Kas laikoma garbės ir orumo pažeidimu socialiniuose tinkluose?
Garbės ir orumo pažeidimu laikoma žinia, faktas ar informacija, kuri yra:
- paskleista viešai (pvz., socialinio tinklo įraše ar komentare);
- susijusi su konkrečiu asmeniu;
- žeminanti asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją;
- neatitinkanti tikrovės, t. y. melaginga ar iškraipyta;
Atkreiptinas dėmesys, kad yra svarbi teisės doktrina ir teismų praktika, atskirianti žinią nuo nuomonės. Nuomonė yra subjektyvus vertinimas, o ne faktinės informacijos skleidimas, todėl paneigimas taikomas tik paskleistoms žinioms, tačiau ne nuomonėms.
Taip pat skaitykite: Miško istorija Lietuvoje
Be to, socialinių tinklų pobūdis skatina būtent nuomonių reiškimą, tačiau ir tai turi būti daroma etiškai ir sąžiningai - neįžeidžiant, nepažeidžiant kito asmens garbės ar orumo.
Skirtumas tarp šmeižto ir nuomonės
Šmeižtu laikomas melagingos informacijos paskleidimas, kuriuo siekiama sumenkinti ar pažeminti asmenį visuomenės akyse. Tai faktiniai teiginiai, kurie neturi pagrindo tikrovėje.
Nuomonė - tai asmeninis vertinimas ar subjektyvus tam tikros situacijos supratimas, kuris nėra laikomas teiginiu apie faktus.
Teisinės galimybės ir atsakomybė už garbės ir orumo pažeidimą
Civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą
Remiantis LR civilinio kodekso 2.24 straipsniu, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka:
- paneigti paskleistus duomenis, kurie žemina garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės;
- atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą dėl tokių duomenų paskleidimo;
- pašalinti neteisingą ir žeminančią informaciją iš socialinio tinklo paskyros;
Po asmens mirties tokią teisę turi jo artimieji, jei paskleidžiama neteisinga informacija žemina jų garbę ir orumą.
Jeigu informacija paskleista per visuomenės informavimo priemonę, asmuo turi teisę pareikalauti nemokamai paskelbti paneigimą, o kai tai neįvykdoma - kreiptis į teismą.
Taip pat skaitykite: Kaip gintis nuo patyčių socialiniuose tinkluose
Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą
Pagal LR Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, galintis paniekinti ar pažeminti asmenį. Tai tyčinis nusikaltimas, už kurį gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1-2 metų, tačiau atsakomybė taikoma tik pagal nukentėjusiojo asmens skundą.
Įžeidimo nusikaltimas Lietuvoje nuo 2015 m. dekriminalizuotas, todėl už orumo įžeidimą baudžiamoji atsakomybė nebėra taikoma.
Teismų praktika ir nuomonės reiškimas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiuose pabrėžiama, kad asmens orumą žeminanti nuomonė gali sudaryti atsakomybės pagrindą, jei ji reiškiama tokiu būdu, kuris akivaizdžiai menkina asmenį ir yra paskleista tik su tokia intencija. Tokiose situacijose gali būti pripažintas piktnaudžiavimas teise reikšti nuomonę.
Teismas vertina paskleisto teksto turinį, formuluotes, kontekstą ir tai, kaip informacija buvo suprasta visuomenės. Nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai, etiškai ir nesiekia menkinti ar pažeminti kito asmens.
Asmens patirta žala ir jos atlyginimas
Turtinė ir neturtinė žala
| Žalos rūšis | Aprašymas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Turtinė žala | Finansiniai nuostoliai dėl reputacijos pažeidimo | Pajamų sumažėjimas, patirtos išlaidos |
| Neturtinė žala | Dvasinės ir moralinės pasekmės | Psichologinis sukrėtimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių praradimas |
Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tais atvejais, kai nustatoma, kad pažeistos teisės pripažinimo neužtenka teisingai atlyginti padarytos žalos.
Taip pat skaitykite: slaugos principai dirbant su paliatyviais ligoniais
Kyla problemų nustatant atsakomybę socialiniuose tinkluose
Dažnai susiduriama su iššūkiais identifikuojant informaciją paskleidusį asmenį, nes vartotojai gali naudoti slapyvardžius arba neatskleisti kontaktinių duomenų. Tokiu atveju teisės gynimas dėl garbės ir orumo pažeidimų smarkiai apsunkinamas.
Kaip elgtis užuodžius garbės pažeidimą socialiniame tinkle?
- Tiesioginis susisiekimas su pažeidėju - rekomenduojama prašyti pašalinti neteisingus, žeidžiančius komentarus ir paskelbtus duomenis.
- Teismo tvarką siekiant apginti teisę - jei taikus sprendimas nepasiekiamas, būtina kreiptis į teismą dėl paneigimo paskelbimo ir žalos atlyginimo.
- Pažeidimo fiksavimas - būtina surinkti įrodymus, kurie patvirtintų tinklo naudotojo neteisėtus veiksmus.
Legislacinis kontekstas ir teisinis reguliavimas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis įtvirtina žmogaus orumo neliečiamumo principą, apibrėžiantį draudimą žeminti, kankinti ar žaloti žmogų tiek valstybės, tiek ir kitų asmenų veiksmų. Civilinis kodeksas ir Visuomenės informavimo įstatymas reglamentuoja asmens garbės, orumo ir dalykinės reputacijos apsaugą nuo netikrų, žeminančių viešų pareiškimų ir informacijos.
Visuomenės informavimo priemonės privalo skleisti tik tikrą informaciją, o paskleistos netikros, garbę žeminančios informacijos atveju gali būti privalomos atlyginti turtinė ir neturtinė žala.
Apibendrinimas: saugokite savo garbę internete
Socialinių tinklų populiarumas suteikia laisvę saviraiškai, tačiau būtina nepamiršti atsakomybės už pasisakymus ir skleidžiamą informaciją. Paskelbus ar paskleidus melagingą, žeminančią informaciją apie kitus asmenis, yra teisinių priemonių savo teisėms apginti - nuo reikalavimo paneigti klaidingus faktus iki žalos atlyginimo reikalavimo. Patartina pirmiausia bandyti išspręsti konfliktą taikiai, tačiau nevykus - ginti savo teises teisme.
Tiek asmenys, tiek juridiniai asmenys turi galimybę susigrąžinti savo gerą vardą, dalykinę reputaciją ir orumą, jeigu yra neteisingai ir žeminančiai apkalbėti ar pateikti netikri faktai.