Fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai poreikiai žmogaus raidoje

Žmogaus poreikiai yra sudėtingas ir nuolat kintantis reiškinys, lemiantis mūsų elgesį, motyvaciją ir gerovę. Šiame straipsnyje nagrinėsime fiziologinius, psichologinius ir socialinius poreikius, apibrėšime jų svarbą ir aptarsime, kaip jie veikia žmogaus raidą nuo kūdikystės iki senatvės. Panagrinėsime A. Maslow poreikių hierarchiją, jos interpretacijas ir ryšį su šeima, socialine aplinka bei psichososialine raida.

Maslow poreikių hierarchija - pagrindas suprasti žmogaus motyvaciją

A. Maslow išskyrė penkių lygių poreikius: fiziologiniai, saugumo, socialiniai, pagarbos ir savirealizacijos. Šie poreikiai sudaro hierarchinę sistemą, kurios viršūnėje yra savirealizacijos poreikiai. Svarbiausias šios teorijos akcentas yra tai, kad motyvuojančios jėgos turi tik žemiausias nepatenkintas poreikis.

Pagal A. H. Maslow, poreikiai yra suskirstyti į 5 lygmenis, kurie lemia žmogaus elgseną: fiziologiniai, saugumo, priklausymo ir meilės, pagarbos, saviraiškos. Nepatenkinus žemesniojo lygmens poreikių (fiziologinius, saugumo, priklausymo ir meilės), nebus patenkinti aukštesnieji poreikiai (pagarbos, saviraiškos).

Fiziologiniai poreikiai

Fiziologiniai poreikiai yra žemiausias Maslow poreikių hierarchijos lygis. Tai yra patys svarbiausi dalykai, kurių reikia žmogui, kad jis išgyventų. Jie apima oro, vandens, maisto, šilumos, poilsio, pastogės, sveikatos ir lytinių santykių poreikį. Šie poreikiai yra būtini išgyvenimui. Jie apima poreikius valgiui, vandeniui, gyvenamajam būstui ir t.t.

Saugumo poreikiai

Saugumo poreikiai susiję su žmogaus poreikiu saugiai jaustis savo gyvenime ir aplinkoje. Tai emocinio ir fizinio saugumo, priklausomybės, stabilumo, tvarkos, normų, atsiribojimo nuo rūpesčių ir pan. poreikiai.

Taip pat skaitykite: Fiziologiniai pokyčiai ir darbingumas

Socialiniai poreikiai (priklausymo ir meilės)

Trečiasis Maslow poreikių hierarchijos lygis yra meilės ir priklausomybės poreikiai. Žmonės yra socialinės būtybės, trokštančios bendrauti su kitais. Šis hierarchijos lygis apibūdina draugystės, artumo, šeimos ir meilės poreikį. Žmonės turi dovanoti ir gauti meilę; jaustis lyg jie priklausytų grupei. Tai poreikis priklausyti kokiai nors socialinei grupei, bendravimo, prisirišimo, draugystės, meilės poreikiai. Palaikomi santykiai tarp žmonių: socializacija, draugystė, šeima, meilė, intymumas.

Vaiko poreikių įvairovė kinta jam augant. Palaipsniui didelę įtaką vaiko elgesiui ima daryti socialiniai poreikiai. Aplinkinių elgesio imitavimas, teigiamų pavyzdžių kartojimas kuria vaiko identitetą, būdingą jo amžiaus tarpsniui.

Savigarbos ir pagarbos poreikiai

Savigarbos ir pagarbos poreikiai - ketvirtasis Maslow poreikių hierarchijos lygis. Poreikiai yra susiję su asmens poreikiu įgyti pripažinimą, statusą ir jaustis gerbiamam. Maslow suskirstė pagarbos poreikius į dvi kategorijas: poreikį gerbti kitus ir poreikį gerbti save. Kitų pagarba yra susijusi su šlovės, prestižo ir pripažinimo pasiekimu. Tai asmeninių pasiekimų poreikiai.

Vaikai, gavę plačias galimybes užsiimti motorine ir intelektine veikla, būna iniciatyvūs, sugeba planuoti ir prisiimti atsakomybę. Vaikai, kurie raginami veikti, kurti, dirbti ir paskatinami už pastangas, vysto savo įgūdžius, pasididžiavimą pasiekimais, tampa darbštūs, siekiantys tikslų.

Savirealizacijos poreikiai

Savirealizacijos poreikiai - penktasis ir paskutinis Maslow poreikių hierarchijos lygis. Savirealizacija susijusi su viso asmens potencialo realizavimu. Šiame lygyje žmonės siekia tapti geriausiais, kokie tik gali būti. Tai savo galimybių realizavimo, kūrybingumo, asmenybės augimo poreikiai. Tai poreikis būti tuo, kuo žmogus privalo būti pagal savo prigimtį.

Taip pat skaitykite: Bulotaitės analizė: priklausomybių psichologija

Atsiranda poreikis panaudoti ir perduoti žinias bei patirtį, siekti aukštesnių tikslų: atmetami išankstiniai nusistatymai, emocijos ir asmeniškumai, ir priimami faktai. Atsiranda poreikis kurti, tobulinti, įgyvendinti savo norus, veikti dėl bendros gerovės, analitiškai ir konstruktyviai spręsti problemas.

Šeimos vaidmuo poreikių tenkinime ir vaiko raida

Šeima yra svarbiausias veiksnys, nulemiantis vaiko asmenybės tapsmą. Šeimos ryšiai, tėvų santykiai su vaiku yra pirmasis ir svarbiausias bendravimo modelis. Šeima suformuoja svarbiausius vaiko interesus, dvasines vertybes, elgesio normas, poreikius, polinkius.

Šeima atlikdama tinkamai savo funkcijas užtikrina kiekvieno šeimos nario gerovę, užtikrina jos būtinius poreikius. Tos šeimos, kurios dėl tam tikrų problemų negali tinkamai prižiūrėti vaikų yra vadinamos socialinės rizikos šeimomis. Socialinės rizikos šeimos nesugeba tenkinti vaiko emocinių ir fizinių reikmių, be to, bendravimo trūkumas tokiose šeimose gerokai apriboja vaiko galimybes išreikšti poreikius ir jausmus.

Socialinės rizikos šeimos yra laikytinos tokios šeimos, kuriose šeimos nariai yra priklausomi nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų ar nuo azartinių lošimų, nemoka arba negali tinkamai prižiūrėti vaikų, gaunamos valstybės paramos panaudojimas ne šeimos interesams, naudojama psichologinė, fizinė arba seksualinė prievarta. Šeima netinkamai vykdo savo funkcijas, narių bendravimas yra sutrikęs, nes yra veikiami neigiami socialiniai veiksniai ir taip kelia grėsmę normaliam vaiko vystymuisi ir poreikių tenkinimui.

Socialinės rizikos šeimos poveikis vaikui

Socialinės rizikos šeimos vaikai dėl ydingsų sąlygų šeimoje labai anksti patiria skausmą, alkį, neviltį, o tai labiausiai veikia jų psichiką, fiziologinį bei moralinį augimą: jie tampa grubūs, savanaudiški, neretai nesusivaldantys, neišmokyti dirbti, tvarkytis, atsakyti už savo elgesį, asocialūs. Tai turi neigiamos įtakos jų mokymosi lygiui ir kokybei.

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto analizė

Vaikai, augantys tokiose šeimose, labai žemai save vertina, nesitiki, kad jų poreikiai yra svarbūs ir gali būti patenkinti, neturi tinkamo socialinio integracijos tinklo.

Psichologiniai poreikiai ir jų disfunkcijos

Kartais jaučiame, kad gyvenime kažko trūksta, kažkas ne taip, jaučiamės prastai, tačiau jokių objektyvių priežasčių tam nematome. Vis dėlto, taip gali būti dėl to, kad mūsų pagrindiniai psichologiniai poreikiai lieka nepatenkinti ir neatliepti.

Psichologinius poreikius galima suskirstyti į keletą svarbiausių rūšių. Jei kūdikis nesijaučia saugus, jis labai kenčia, o nesaugumas ateina būtent iš artimiausių žmonių. Tad jei mus, kai buvome vaikai, kažkas staiga palikdavo, galbūt mums atsirado baimė, kad galime būti palikti, netekti artumo. Jei vaikystėje mus kažkas netikėtai nuskriaudė, išdavė, užpuolė, naudojo psichologinį smurtą, galime jaustis nesaugiai, kad artimi žmonės mūsų atžvilgiu gali būti ne geranoriški. Vadinasi, atsiranda tam tikras paranojiškumas.

Kaip negalime gyventi be saulės, lygiai taip pat negalime gyventi be dėmesio, empatijos, supratimo, kurį gauname iš tėvų, draugų, priklausydami kokioms nors grupėms, gauname tai iš tolimesnių žmonių. Jei jaučiamės atskirti, vieniši, niekam neįdomūs, su niekuo nebendraujame, viduje esame nesusiję nei su artimaisiais, nei su tolimesniais žmonėmis, laikome juos per atstumą, tai, žinoma, atsiranda negeras tuštumos jausmas, kad mumis iš tiesų niekas nesirūpina.

Tai reiškia, kad galime atsiskirti nuo artimiausių žmonių ir funkcionuoti pasaulyje savarankiškai - turėti savo tikslus, mokėti savimi pasirūpinti, priimti sprendimus. Atrodo normalu, kad žmogus tikrai turi tai galėti ir to norėti, bet kai kurie žmonės galvoja, kad yra nepajėgūs. Jie nedrįsta vieni išvažiuoti į kelionę, pasaulis jiems atrodo baisus. Jiems atrodo, kad turi kažko atsiklausti, kažkas jiems turi leisti ir pasakyti, kaip gyventi. Taip atsitinka žmonėms, kurių tėvai labai bijojo, per daug globojo savo vaikus ir labai nepasitikėjo jų jėgomis.

Galbūt esi autonomiškas, saugiai jautiesi ir gerai save vertini, tačiau yra žmonių, kurie bijo net cyptelėti, pasakyti žodį, nes atrodo, jog aplinkoje tuojau įvyks kažkas blogo. Kažkas supyks, kažkas mus įspraus į kokias nors taisykles, kurioms negalima prieštarauti, kai kur negalima rodyti jausmų - tarsi yra tokių aplinkų, kur jausmų, ypač vyriškų, parodymas būtų kažkas gėdingo. Tuomet žmogus yra užsigniaužęs ir susikontroliavęs. Jis garsiai nekalba apie savo jausmus ir norus. Nors jis juos puikiai žino, bet, deja, negali išreikšti. Taip pat kaip negali išreikšti ir savo jausmų, tokių kaip liūdesys ar pyktis.

Realistiškos ribos reiškia, kad jaučiame, kaip nelipti ant galvos kitam žmogui. O jei realistiškų ribų neturime, tai, atvirkščiai, lipame ant galvos kitiems, nesivaldome, negerbiame, reikalaujame, sunku save kontroliuoti ir šalia kitų žmonių, ir likus vienam. Pavyzdžiui, sunku priversti save atlikti darbus, rasti balansą tarp savęs ir kitų.

Raidos etapai ir poreikių kaita

Vaiko gyvenime baziniai poreikiai, gyvybiškai svarbūs vystymuisi, yra tiek fundamentalūs, kad nepraranda savo reikšmingumo sekančiais augimo etapais, likdami aktualiais ir suaugusiųjų amžiuje. Palanki, pozityvi, dėmesinga aplinka, atliepianti vaiko poreikiams, jį palaikanti, suteikianti „erdvės“ saviraiškai - skatina vaiką su negalia bendrauti, pažinti, atsiskleisti, kurti ir tuo pačiu patikėti savo verte ir sugebėjimais.

Paauglystėje vyksta intensyvūs biologiniai ir psichinės raidos pokyčiai: prieškaktinė žievė bręsta vėliausiai, sinapsių genėjimas tęsiasi, limbinių struktūrų vystymasis ir neuromediatorių pokyčiai stiprina emocinį jautrumą. Dėl to paaugliai labiau linkę „reaguoti emocijomis“, patirti nuotaikos svyravimus ir intensyviau reaguoja į socialinius bei emocinius stimulus.

Paauglystėje formuojasi tapatumas. Asmens tapatumas - tai subjektyvus savęs, kaip individo, derinančio įvairius socialinius vaidmenis, supratimas. Ši sąvoka išreiškia asmens gebėjimą apibūdinti save, atsakant į klausimą „kas aš esu?“. Paaugliui svarbu priklausyti grupei; paaugliškas egocentrizmas, asmeninis mitas, pseudokvailumas - visi šie reiškiniai yra normali raidos dalis.

Suaugusiųjų raida: jaunystė, brandos vidurys ir vėlesnis etapas

Jauni suaugusieji privalo tobulinti sugebėjimą bendrauti ir rūpintis kitais, nebijodami prarasti savo tapatumo. Besiformuojanti suaugystė pasižymi atsakomybės už savo veiksmus priėmimu, savarankiškumu, bet kartu ir stresu dėl tapatumo paieškų ir finansinio nesaugumo.

Apie gyvenimo vidurį, suvokus savo mirtingumą, iškyla rūpestis ateinančia karta ir savęs įprasminimu. Vientisumas reiškia žmogaus sugebėjimą atsigręžti į savo praeitį ir įvertinti ją kaip turiningą ir prasmingą. Tai palengvina ir susitaikymą su mintimi apie artėjančią mirtį.

Alternatyvios poreikių teorijos ir šiuolaikinės interpretacijos

Dabartinis A. Maslow teorijos atnaujinimas įvertina neurologijos, raidos psichologijos ir evoliucinės psichologijos raidą. Mokslininkai restruktūrizavo Maslow piramidę, atsižvelgdami į radikalius psichologinių procesų pokyčius. Savirealizacija buvo pakeista trimis evoliuciškai privalomais motyvais - poravimosi partnerio suradimu, partnerio išlaikymu ir palikuonių išauginimu. Kiti siūlomi pataisymai yra koegzistuojančių poreikių persidengimas, o ne vieno poreikio pakeitimas kitu, esančiu aukščiau hierarchijoje.

Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas C. P. Alderferis 1972 išplėtojo ERG teoriją, kurioje išskyrė tris lygius: egzistencijos, santykių ir augimo. Pagal D. McClelland poreikis laimėti, pasiekimų siekimas, valdžios ir priklausymo poreikiai svarbūs darbo motyvacijai.

Poreikių patenkinimo įtaka elgesiui ir praktikų taikymas

Poreikiai, kaip ir jausmai bei pojūčiai, daro didelę įtaką elgesiui: „Didėjant poreikiui kūne auga įtampa, kuri kelia baimę, nerimą ir skatina pastangas patenkinti poreikį. Jei tai pavyksta - žmogus jaučia malonų atsipalaidavimą nuo įtampos“. Dažnai atsitinka, kad ne kiekvieną poreikį ir ne visada galima patenkinti, gali būti mažas pasirinkimas arba ribotos galimybės ištransliuoti poreikį.

Poreikių hierarchijos taikymas praktikoje padeda planuoti vadybos ir ugdymo priemones: fiziologinius poreikius tenkina ekonominiai vadybos metodai (atlyginimas, privilegijos), saugumo poreikius - teisiniai ir administraciniai metodai (darbo sutartys, reglamentai), priklausymo ir pagarbos poreikius - psichologiniai metodai (pokalbiai, moralinis skatinimas), o savirealizacijos ir gyvenimo prasmės poreikį - filosofiniai vadybos metodai (ilgalaikiai tikslai, korporacinė kultūra).

Intervencijos socialinės rizikos šeimoms ir socialinės apsaugos reikšmė

Socialinės rizikos šeimoms yra teikiamos socialinės paslaugos, norint atkurti šeimos savarankiškumą sprendžiant problemas. Praktikoje taikomi pusiau struktūruoti interviu, dokumentų analizė ir kokybinio turinio analizė siekiant įvertinti poreikių patenkinimą ir nustatyti pagalbos priemones. Biheiviorizmo modelis teigia, kad elgesys yra sąlygotas patyrimo ir yra tiesioginis jo rezultatas; vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose ir matydami tėvų netinkamą pavyzdį, perima jų elgesį.

Praktiniai pastebėjimai ir rekomendacijos

• Vaiko emocinis ryšys su šeima yra būtinas sveikai raidos eigai: tvirtas ryšys su šeima, atidus bei supratingas jo poreikių tenkinimas yra labai svarbus tolesnei fizinei ir psichologinei raidai.
• Jei kūdikystėje vaikas patiria nuolatinį tėvų poreikių ignoravimą, tai pasireiškia sumažėjusiu gebėjimu bendrauti dvasiškai ir emociškai.
• Skiriant dėmesį vaikui ir suteikiant galimybę saviraiškai, skatinamas jo pasitikėjimas savimi ir gebėjimas siekti aukštesniųjų poreikių.
• Intervencijos turi būti orientuotos į šeimos funkcijų stiprinimą: sumažinti priklausomybę nuo žalingų medžiagų, didinti ekonominį stabilumą, ugdyti tėvystės įgūdžius, gerinti bendravimą šeimoje.

Lentelė. Poreikių hierarchija ir praktinės priemonės jų tenkinimui

Hierarchijos lygmuo	Pavyzdžiai	Praktinės priemonės
Fiziologiniai	Maistas, vanduo, pastogė, miegas	Socialinė pagalba šeimai, finansinė parama, sveikatos priežiūra
Saugumas	Stabilumas, fizinis ir emocinis saugumas	Teisinė apsauga, pastovios paslaugos, stabilus gyvenamosis režimas
Priklausymas ir meilė	Šeima, draugai, intymūs ryšiai	Šeimos terapija, bendruomenės programos, ugdymo užsiėmimai
Pagarba	Pripažinimas, pasiekimai	Mokymosi programos, darbo rinkos palaikymas, pasiekimų pripažinimas
Savirealizacija	Kūryba, saviraiška, gyvenimo prasmė	Karjeros konsultacijos, kūrybinės veiklos, savanorystė

Apibendrinant, poreikiai yra dinamiški ir priklauso nuo individo raidos etapo, šeimos, socialinės aplinkos bei biologinių sąlygų. Siekiant užtikrinti sveiką asmenybės vystymąsi, yra būtina laiku atpažinti nepatenkintus poreikius ir taikyti įvairiapuses intervencijas - nuo materialinės paramos iki psichologinio palaikymo ir ilgalaikės socialinės politikos.

tags: #fiziologiniai #psichologiniai #ir #socialiniai #poreikiai