Siekiant veiksmingos pagalbos nukentėjusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos, svarbu aiškiai identifikuoti ir tiksliai įvardinti reiškinį, su kuriuo susiduriama. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį. Paprastai smurtą patiria silpnesni, priklausomi šeimos nariai - moterys, vaikai, seneliai. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos.
Smurto formos artimoje aplinkoje
Fizinio smurto - lengviausiai atpažįstama forma. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužaloti ar sužaloti, padaryti negalią ar nužudyti. Veiksmai gali būti mušimas, stumdymas, kratymas; daiktų mėtimas, griebimas už plaukų; smaugimas, dusinimas; kandžiojimas, spjaudymas; izoliavimas, grasinimas ginklu; deginimas, kankinimas ir kt. Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Tačiau pagrindinis tikslas ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę.
Psichologinis smurtas - sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Dažniausiai tai įtikinama žodžiais, grasinimais ar demonstravimu kitoms priemonėms; apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontrolavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Psichologinis smurtas gali būti kitų formų pasekmė arba priežastis ir gali būti susijęs su nukentėjusiojo aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, (numanoma) lytine orientacija ar tradicijomis. Dažnai grasinama žodžiu, gesto ar įrankių demonstravimu, siekiant įbauginti ir būti susidoroti.
Ekonominis smurtas - Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje formų, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Formos apima draudimą dirbti, pinigų atėmimą, lėšų nedavimą būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai), šeimos biudeto kontrolavimą bei vienvaldiškai priimamus finansinius sprendimus.
Seksualinis smurtas - kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą ir kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, garbę ir orumą. Dažnai dėl gėdos ar baimės seksualinę prievartą patyrę asmenys nuslėpia. Veiksmai gali būti verčiant nusirengti, santykiauti prieš asmens valią, verčiant naudoti netinkamus daiktus, priverčiant stebėti ar dalyvauti pornografijoje ir kt.
Taip pat skaitykite: Sporto smurto priežastys
Nepriežiūra (pasyvus smurtas) - nuolatinis būtinų poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai. Dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Formos įvardija: fizinė nepriežiūra (nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių), medicininė (nesirūpinama sveikata), pedagoginė (vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą), socialinė (neleidžiama socializuotis ar įkalinimas namuose), psichologinė-emocinė (abėjingumas, poreikių neatliepimas).
Smurtas dėl lyties - smurtas, pagrįstas asmens lyčių tapatybe ar raiška. Jis apima intymų partnerio smurtą, moterų genitalijų žalojimą, seksualinį smurtą, prievartavimus, seksualinį priekabiavimą, priverstines santuokas ir kt. Toks smurtas kyla dėl vyraujančių lyčių stereotipų ir asymetrinių galios santykių visuomenėje.
Smurto ratas ir galios bei kontrolės ratas
Dažniausiai smurtas šeimoje nėra vienkartinis protrūkis, o pasikartojantis elgesys, vadinamas galios ir kontrolės ratu. Jis sudaro tris etapus: 1) Įtampos augimas, kai partneris pradeda pavyduliauti, kontroliuoti, tikrinti žinutes, kritikuoti išvaizdą; 2) Smurto proveržis - smūgiai, grasinimai, seksualinė prievarta ar kiti veiksmai; 3) Medaus mėnuo - smurtautojas elgiasi gerai, rodo dėmesį, žada, kad tai pasikartos nebe. Dažnai šie etapai kartojasi ir ilgiai laikui bėgant, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Smurtą dažnai palaiko sisteminiu užsitęsiančiu elgesiu, kuriame smurtautojas naudoja įvairias taktikas, siekdamas įbauginti ir priversti paklusti. Kai auka bando priešintis, smurtautojas griebiasi fizinės ar seksualinės prievartos, grąžindamas į ratą finansavimo ir kontrolės.
Tikslinė teisinė ir praktinė pagalba
2011 m. gruodžio 15 d. Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Jei patiriate smurtą ar jo grėsmę, nedelsiant skambinkite 112: policija privalo atvykti ir pašalinti smurtautoją iš jūsų gyvenamosios vietos. Specializuotą kompleksinę pagalbą teikiame tel. numeriais +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038 darbo valandomis. Taip pat yra klausimynas, padedantis įvertinti riziką ir paskatinti kreipimąsi pagalbos. Jei kyla minčių ar pastebėjimų, kreipkitės į minėtus numerius. Be to, teisės aktai užtikrina teisę į nemokamą pagalbą, teismo procesą dėl apsaugos priemonių ir kitus teisinius mechanizmus.
Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuokio ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti. Smurtas dažnai yra nematomas ar pateisinamas, o žymės - nepastebimos. Svarbu išskirti ir suprasti atskiras smurto formas: fizinį, psichologinį, ekonominį, seksualinį bei nepriežiūrą.
Taip pat skaitykite: Metodikos specialiųjų poreikių vaikams
Kaip atpažinti rizikas ir ką daryti
- Ar Jūs bijote savo partnerio ar jaučiates nuolat stebimas? Ar partneris riboja kontaktus su šeima ir draugais?
- Ar partneris griežtai riboja ar reikalauja visur būti kartu, siunčia nuolatines žinutes ar skambučius?
- Ar partneris grasiną ar naudoja jėgą, kad įgyvendintų savo kai kuriuos tikslus ar kontrolę?
- Ar Jūs jaučiate, kad turite mažesnę ar jokios galios savo finansuose ir sprendimuose?
Jei į bet kurį iš šių klausimų atsakėte „taip“, kreipkitės pagalbos. Jūsų teisės prasideda nuo ikiteisminio įpareigojimo apsaugoti jus nuo smurtautojo: galite pareikalauti išsikraustymo iš būsto, apribojimo ar nesilankymo vietose. Taip pat suteikiama nemokama pagalba Specializuotos kompleksinės pagalbos centre ir galimybė teikti įrodymus (garso/vaizdo įrašai, nuotraukos ir kt.).
Statistika ir visuomenės nuostatos
Absoliuti dauguma smurtą Lietuvoje patyrusių asmenų yra moterys, o smurtą artimoje aplinkoje įvykdo vyrai. 2024 metų duomenimis 77% nukentėjusiųjų yra moterys, 85% įtariamųjų - vyrai. Nors smurtą vyrai patiria retai, dažnai nukentėja nuo kitų vyrų. Tyrimai atskleidžia situaciją, kur gyventojai pripažįsta tam tikras smurto formas kaip „labiau priimtinas“ ar „netokias“, ypač ekonominį smurtą. Fluktuacijos požiūryje rodo, kad visuomenė gali pateisinti ekonominę moters priklausomybę, o ugdymas apie smurtą ir pagalbos kanalus skatina paramą nukentėjusioms moterims.
Apie ką svarbu prisiminti
Smurtas artimoje aplinkoje yra ne tik fiziškas sužalojimas, bet ir socialinė bei psichologinė prievarta, siekianti įbauginti, pažeminti ir suvaldyti partnerį ar kitą artimą asmenį. Svarbu pažinti visą smurto spektrą, įskaitant ekonominį, psichologinį, seksualinį ir nepriežiūrą, taip pat struktūrinį - institucionalinį smurtą artimoje aplinkoje, kurį gali lemti neigiamos nuostatos apie žmones su negalia. Atsikirtimas prieš smurtą prasideda nuo aiškaus reiškinio identifikavimo ir pagalbos paieškos be pašalinimų.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie vaikų fizinę būklę
tags: #fizinis #smurtas #socialines #kontroles #ar #deviacijos