Smurtas prieš vaikus išlieka opi problema Lietuvoje, o statistiniai duomenys atskleidžia nerimą keliančias tendencijas. Svarbu suprasti, kad pandemija ir karas Ukrainoje paaštrino psichologines problemas visuomenėje, todėl padaugėjo smurto artimoje aplinkoje, kurio aukomis dažnai tampa vaikai. Šiame straipsnyje apžvelgiama fizinio smurto prieš paauglius statistika, analizuojamos smurto formos, priežastys ir galimi sprendimo būdai.
Smurtas prieš vaikus - nepateisinamas reiškinys.
Bendras vaiko teisių pažeidimų skaičius
Išaugo bendras pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius - jų šių metų pirmąjį pusmetį sulaukta beveik 2,5 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Anot tarnybos, nors ir toliau didžioji dalis vaiko teisių pažeidimų išlieka nesmurtinio pobūdžio, tačiau auga beveik visų smurto rūšių skaičiai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2020-aisiais pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų buvo 22 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Tačiau ne visi jie pasitvirtino. Pasak jos, statistika rodo ir tai, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba labiau pasitikima.
Kaip atpažinti nuo seksualinės prievartos nukentėjusį vaiką - Vilma Paliaukienė
Taip pat skaitykite: Sporto smurto priežastys
Fizinio smurto statistika
Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas. Beveik 6 proc. išaugo ir bendras pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius. Iš jų 5 proc. fizinio smurto - 67 atvejai, seksualinio - 8, psichologinio - 24, nepriežiūros - 32.
Remiantis statistika, praėjusiais metais smurto prieš vaikus buvo mažiau. „Smurto prieš vaikus 2020 metais yra mažiau, bet pagal skaičius. Karantinas dėl mūsų uždaro gyvenimo ir izoliacijos tikrai neatspindi realios situacijos, kiek to smurto buvo šeimose“, - pabrėžė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
Remiantis statistika, per praėjusius metus mažiau nepilnamečių patyrė įvairių formų smurtą nei 2019 m. 2020 m. nuo smurto nukentėjo 2476 vaikai (2019 m. - 3411). Iki šių metų lapkričio 15 d. 2222 vaikai patyrė smurtą.
Nors smurtą patiria visų amžiaus grupių vaikai, tačiau duomenys rodo, kad daugiausia smurtą kenčia vaikai nuo 10 metų. Pastebėta, kad dažniau smurtaujama prieš berniukus.
Statistiniai duomenys:
- 2019 m. - 3411 vaikai patyrė smurtą.
- 2020 m. - 2476 vaikai patyrė smurtą.
- Iki 2021 m. lapkričio 15 d. - 2222 vaikai patyrė smurtą.
Smurto formos Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Metodikos specialiųjų poreikių vaikams
Berniukai ir mergaitės
Nuo fizinio smurto dažniau kenčia berniukai. Pernai pirmąjį pusmetį nuo jo nukentėjo 442 berniukai ir 338 mergaitės.
Kitų smurto formų statistika
Seksualinio smurto atvejų padaugėjo nuo 120 atvejų (99 mergaitės, 21 berniukas) praėjusių metų pirmąjį pusmetį iki 137 atvejų šiais metais. Pasak tarnybos, vis dar sunkiausiai visuomenėje atpažįstama smurto rūšis - psichologinis smurtas, tačiau ir jo fiksuotų atvejų skaičius išaugo nuo 115 atvejų praėjusių metų pirmąjį pusmetį iki 129 atvejų šiais metais. Šiek tiek mažėjo vaikų nepriežiūros.
Nemaža dalis mūsų šalies paauglių (22,7 proc.) pažymėjo patiriantys nepriežiūrą - tai reiškia, kad jų pagrindiniai baziniai poreikiai (drabužių, maisto, rūpinimosi) yra nepatenkinti gana ilgą laikotarpį. Paprastai nepriežiūra yra neatsiejama psichologinio ar kitokio smurto prieš vaikus dalis.
Daugiau nei pusė iš visų smurto atvejų nustatyta fizinio smurto - 52 proc., nepriežiūros - 35 proc.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Šių metų pradžioje prasidėjęs karas Ukrainoje dar labiau paaštrino šią situaciją ir įaudrino žmones, tad dar labiau padaugėjo smurto artimoje aplinkoje. Deja, dažnai nuo jo nukenčia vaikai", - teigė I. Visuomenėje smurtu dažnai laikomas tik fizinio skausmo sukėlimas, pamirštant, kad smurtu prieš vaiką laikomas ir vaiko žeminimas bei nepagarba jam, nuolatinis rėkimas ant vaiko.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie vaikų fizinę būklę
Net 45 proc. visų smurto atvejų fiksuojami artimoje aplinkoje, tai reiškia, kad prieš vaikus itin dažnai smurtauja patys artimiausi jiems žmonės - tėvai.
Ji minėjo, kad dažniau smurtauta prieš paauglius, prieš 10-14 ir 15-17 metų amžiaus vaikus nei prieš jaunesnius. „Šioje amžiaus grupėje - paauglystės - daugiausia vaikų savižudybių“, - kalbėjo I.Skuodienė ir tikino, kad tarnyba šios amžiaus grupės žmonėms žada skirti ypatingą dėmesį.
I.Skuodienė svarstė, kad - nesaugumas, finansų stoka. „Mes manome, kad to priežastys yra nesaugumas, nepasitikėjimas, finansinių resursų neturėjimas, emocinės paramos neturėjimas, konfliktinės situacijos šeimose bei pagalbos trūkumas besilaukiančiai mamai ir jos šeimai.
Vaikų linijos statistika
Prevencija ir pagalba
"Manome, kad smurto prieš vaikus atvejų statistika ir toliau augs. Todėl reikia kuo skubiau plėsti paslaugų tinklą ir galimybes žmonėms laiku gauti reikiamą pagalbą", - neabejoja I. Siekiant spręsti smurto prieš vaikus problemą, šiuo metu rengiama mokymų programą tėvams.
Operatyvi smurtą artimoje aplinkoje patiriančių ar patyrusių žmonių apsauga, kokybiškos ir efektyvios paslaugos jiems, apsaugos nuo smurto orderis, specializuotos kompleksinės pagalbos akreditacija - Seimas priėmė tai numatančius Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Taip pat nustatytas specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo mechanizmas. Nustatytas privalomas temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. Bus organizuojamos smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos kompetencijų ugdymo veiklos pedagogams, sveikatos priežiūros specialistams, policijos pareigūnams, teisėjams, prokurorams, visuomenės sveikatos biurų, savivaldybių administracijų ir kitų institucijų darbuotojams.
Planuojama, kad, įgyvendinus įstatymo pakeitimus, padidės visuomenės nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje - 2030 m. net 95 proc. visuomenės nepateisins šio smurto. Pokyčius pajus ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys - šiems asmenims palaipsniui bus užtikrintas savanoriškų smurtinio elgesio keitimo programų prieinamumas savivaldybėse.
„Mes, suaugusieji, turime mokytis kalbėti su vaiku, jį išklausyti, suprasti, kartu ieškoti sprendimų. Nei vienas vaikas neturi patirti smurto, tad kviečiame žmones susitelkti ir įvertinti savo veiksmus, pergalvoti, kokią nepataisomą žalą smurtas daro kiekvienam besiformuojančiam vaikui. Rūpinkimės vaikų gerove, o pastebėjus smurtą - nelikime abejingi“, - sako Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.