Smurtas dažniausiai suprantamas kaip fizinė prievarta, tačiau tai gali būti bet koks veiksmas, kurio galima išvengti ir kuris trukdo žmogaus saviraiškai: žodinės atakos, seksualinė prievarta, ekonominis žlugdymas, bauginimas. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Parodyta, kad šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį. Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti, o pagrindinis tikslas - apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę. Tokiu smurtu siunčiama aiški žinutė: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“
Smurtas intymiuose santykiuose (dar vadinamas smurtu šeimoje) yra labai skaudi problema visame pasaulyje. Europos Tarybos duomenimis, jis yra pagrindinė 16-44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis. Fizinio smurto pasitaiko ir intymiuose jaunų žmonių santykiuose. Poros nebūtinai turi dalintis bendru gyvenamuoju plotu ar turėti vaikų, kad būtų fiziškai smurtaujama. Su smurtu viešose erdvėse dažnai susiduriama dėl prielaidų ir lūkesčių, siejamų su socialiniais moterų ir vyrų vaidmenimis. Dažnai manoma, kad žodžiai nežeidžia, verbalinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti.
Visaverčius santykius puoselėjantys partneriai žino ir pripažįsta vienas kito jautrias vietas ir imasi atsargumo, kad neįskaudintų. Tačiau smurtautojas ypač stengiasi užgauti žodžiais ir tonu. Užgauliojimai apima žeminimą (privačiai ar prieš kitus), šaipymąsi, keiksmažodžių vartojimą, blogų dalykų kitam apie jo artimus žmones sakymą, grasinimus panaudoti įvairias smurto formas. Psichologinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusio asmens aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba ar tradicijomis. Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Šis smurtas gali būti kitų jo formų pasekmė arba priežastis.
Pasaulio ekonomikos tendencijos rodo, kad vienas iš neoliberalios globalizacijos rezultatų yra skurdo feminizacija - moterys būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos nei vyrai. Šeimoje moterys taip pat būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos. Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontrolavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso. Smurto artimoje aplinkoje kontekste moterys su negalia gali patirti specifinių formų smurtą. Nepriežiūra - viena jų. Socialinės globos institucijos, savarankiško ar grupinio gyvenimo namai yra juose gyvenančių asmenų su negalia „artima aplinka“. Todėl, kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, kurį patiria asmenys su negalia, tikslinga aptarti ir institucinį smurtą. Instituciniu smurtu galėtume pavadinti atsainų valstybės įstaigų darbuotojų elgesį, kurį lemia neigiamos nuostatos apie žmones su negalia.
Smurtas artimoje aplinkoje - tai įvairios formos fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala, kurią asmuo patiria dėl dabartinio arba buvusio partnerio veiksmų. Ši problema yra plačiai paplitusi ir kasdien paveikia milijonus žmonių įvairiose pasaulio šalyse. Šio smurto poveikis siekia ne tik fizinius sužalojimus, bet ir gilius psichologinius bei emocinius padarinius, kurie ilgai lieka net po smurto pasibaigimo. Dažnai kalbama apie tai, kad smurtas artimoje aplinkoje gali paveikti bet kokio amžiaus, lyties, rasės, etninės kilmės, socialinio ar ekonominio statuso asmenis. Statistika rodo, kad daugiau nei trečdalis moterų ir ketvirtadalis vyrų per savo gyvenimą patiria tam tikrą fizinio smurto, seksualinės prievartos arba persekiojimo formą.
Taip pat skaitykite: Sporto smurto priežastys
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai skirstomas į keturias pagrindines formas. 1) Fizinis smurtas - kai asmuo naudoja fizinę jėgą, siekdamas sukelti skausmą ar sužeisti; 2) Seksualinis smurtas - kai asmuo verčiamas ar prievartaujamas dalyvauti seksualinio pobūdžio veiksmuose, nepaisant sutikimo; 3) Persekiojimas - pasikartojančios, nepageidaujamos dėmesio formos; 4) Psichologinė agresija - emocinio poveikio forma, kai siekiama kontroliuoti, įbauginti arba žeminti partnerį. Šios formos dažnai pasireiškia kartu, o psichologinis smurtas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių formų.
Smurtas artimoje aplinkoje itin paplitęs tarp paauglių ir jaunų žmonių; moterys iš įvairių rasinių ir etninių grupių patiria jį neproporcingai dažnai. Rizikos veiksniai - mažos pajamos, žemesnis išsilavinimas, nepalankios vaikystės patirtys bei bedarbystė - gali didinti smurto riziką; šie veiksniai dažnai susiję su kitomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis. Smurtas neigiamai veikia aukų fizinę ir psichinę sveikatą; fiziniai padariniai apima įvairius sužeidimus bei nemigą, galvos skausmus ir kt. Tyrimai rodo, kad apie 75 % išgyvenusių smurto šeimoje patiria fizinius sužalojimus, tarp jų rimtas traumas. Taip pat dažnai pasireiškia PTSD, depresija ir minčių apie savižudybę.
Nors smurtas turi rimtų padarinių, aukoms dažnai sunku kreiptis pagalbos. Pagrindinės priežastys - baimė dėl pasekmių, nepasitikėjimas valdžios institucijomis, stigma ir gėda. Dažnai aukos nenori ar bijo pranešti apie patirtį, nes bijo keršto ar nėra tikros pagalbos. Pagalbos ieškojimas ir kreipimasis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus labai svarbūs norint įveikti padarinius, tačiau būtina užtikrinti, kad aukoms būtų suteikta galimybė saugiai ir anonimiškai kreiptis pagalbos. Tinkama pagalba gali padėti atgauti pasitikėjimą savimi ir pradėti sveikimo procesą. Ši informacija skirta tik susipažinimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Smurtas artimoje aplinkoje turi cikliškumą: įtampos augimas, smurto protrūkis ir „medaus mėnesio“ fazė. Įtampos augimo fazėje partneris pradeda riboti bendravimą su draugais ar šeima, kelia nepagrįstus kaltinimus, o nukentėjęs asmuo bando prisitaikyti. Antrasis etapas - atviro smurto protrūkis, kuris gali būti fizinis smurtas, psichologinis žeminimas, grasinimai ar seksualinė prievarta. Po protrūkio kartais pasikartoja „medaus mėnuo“ - partneris atsiprašo, žada keistis, rodo dėmesį. Šis ciklas kartojasi dėl išmokto bejėgiškumo, išsklaidančių įsitikinimų, izoliacijos ir priklausomybės, o taip pat dėl finansinių, vaikų ir saugumo baimių.
Įtaką ciklui daro ir psichologiniai veiksniai: ilgas smurtas gali sukelti pažintinius ir emocinius pokyčius, sumažinti savivertę, skatinti kaltės jausmą ir nutolinti nuo artimųjų. Supratimas, kad smurtas veikia cikliškai, padeda aukoms nekaltinti savęs. Tyrimai ir literatūra leidžia įvertinti šias pasekmes: emocinės sveikatos problemos, fizinės žalos, finansiniai sunkumai, sutrikęs pasitikėjimas savimi ir sunkumai užmegzti sveikus santykius. Šiuose procesuose svarbus yra pagalbos šaltinis - centre teikiama emocinė pagalba, teisinių priemonių informavimas, laikinas prieglobstis, informavimas apie kitas socialines paslaugas ir konfidencialumas.
Taip pat skaitykite: Metodikos specialiųjų poreikių vaikams
Smurtas artimoje aplinkoje - palyginti su instituciniais aspektais: institucinį smurtą gali pasireikšti atsainus valstybės įstaigų darbuotojų elgesys, kurį lemia neigiamos nuostatos apie žmones su negalia. Svarbu, kad aukoms būtų suteikta galimybė saugiai kreiptis pagalbos, o pagalba teikiama konfidencialiai, gerbiant jų pasirinkimą pradėti ar nepradėti teisinį procesą. Jei jūs ar artimas žmogus patiria smurtą, svarbiausia - nelikti vieniems. Suraskite žmogų, kuriuo pasitikite, ir pasidalinkite patirtimi. Kaip pabrėžia specialistai, svarbu netylėti ir ginti savo teises. Smurtą patiriantiems asmenims galima įveikti - atkurti savivertę, susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir kurti pilnavertį gyvenimą.
Arvydas Avulis: Kas yra sekmė ir kaip ji gaudoma
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie vaikų fizinę būklę