Psichologinis smurtas gali būti subtilus, ilgalaikis ir labai žalingas - jis palieka emocinius randus, trikdo savivertę ir gebėjimą kurti saugius santykius. Jei manote, kad patiriate emocinį prievartą, pirmiausia pasitikėkite savo nuojauta. Nekaltinkite savęs dėl smurto. Tiesiog kitas žmogus elgiasi neleistinai. Turi teisę jaustis saugus ir gyventi be baimės.
Ką reiškia psichologinis (emocinis) smurtas?
Psichologinis smurtas - tai pasikartojantis ne fiziškai žalojantis elgesys, besiremiantis galios santykiu, kurį žmogus naudoja tame santykyje silpnesnio asmens atžvilgiu, dėl kurio pastarasis dažnai patiria psichologinę traumą. Smurtinis elgesys įsigali tose organizacijose, kuriose egzistuoja prasti konfliktų valdymo įgūdžiai, vadovaujamasi nepotizmu, kur gausu vadybos problemų. Smurtinis elgesys gali būti toleruojamas, nes vadovybė ignoruoja, neteisingai supranta arba net kursto smurtinį elgesį sąmoningai.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
Kartais kiekvienam iš mūsų gali būti sunku patikėti, kad prieš mus smurtaujama. Dažniausiai yra sunku pripažinti, kad prieš mus smurtaujama, nes mylime ir esame prisirišę prie to žmogaus, todėl ypač sunku įsivaizduoti gyvenimą be jo.
Šis testas padės įvertinti, ar kas nors smurtauja prieš tave: ar jauti įtampą ar bijai jo / jos? ar dažnai tave žemina, šaiposi ir verčia tave jaustis niekam tikusiu? ar nuolat tave tikrina, ką darai ir kur eini? ar draudžia bendrauti su kitais šeimos nariais ar draugais? ar mėgina įtikinti, kad niekas tavimi nepatikės, jei pasakysi, kad esi nelaimingas? ar trukdo turėti asmeninių pinigų arba nurodinėja, kam gali ir negali išleisti pinigus? ar atsisako tau padėti, kai prašau pagalbos? ar bijai su juo nesutikti ar pasakyti jam „ne“? ar sako kitiems žmonėms, kad tu dažnai prisigalvoji „nebūtų dalykų“ ir esi emociškai nestabilus? ar gąsdina ir žeidžia agresyviais veiksmais (pvz., daužo, laužo, mėto daiktus; laužo ar atima būtinas pagalbos priemones negaliai; užrakina jus; pavojingai vairuoja norėdamas išgąsdinti)? ar spaudžia, verčia jėga ar gudrumu užsiimti seksualine veikla, nors to nenorite? ar reikalauja, kad pas gydytojus niekada neitum be jo / - os? ar grasina atimti vaikus? ar baugina, kad niekas tau nepadės, jeigu nutrauksi santykius su juo / ja? ar grasina patalpinti socialinės globos įstaigose? ar grasina sužaloti, kai pasakai, kad nori nutraukti santykius? ar tavo vaikai yra girdėję, matę jo / -os ar patys nukentėję nuo smurto?
Jeigu bent į vieną šių klausimų atsakei „taip“, vadinasi su tavimi elgiamasi netinkamai arba smurtaujama. Jei nesijauti saugiai, nėra pagarbos ir rūpesčio, vadinasi kažkas negerai.
Taip pat skaitykite: Apie Vladą Bagdoną
Praktiniai prevencijos žingsniai ir elgesio gairės
- Nebandykite taisyti smurtautojų: Galbūt jums kils noras jiems padėti, tačiau smurtaujantiems žmonėms dažnai sunku pakeisti savo elgesį be profesionalų pagalbos.
- Venkite savęs kaltinimo: Atminkite, kad niekada nenusipelnėte prievartos, nesvarbu, ką pasakėte ar padarėte.
- Teikite pirmenybę savo poreikiams: Skirkite laiko susitelkti į savo poreikius ir atsigavimą.
- Venkite bendrauti su smurtautojais: Neatsakinėkite į jų trumpąsias žinutes, telefono skambučius ar elektroninius laiškus. Nuspręskite, kaip vengsite reaguoti į manipuliacijas ar būti įtraukti į ginčus.
- Nustatykite asmenines ribas: Išsakykite šias ribas piktnaudžiavimo taktiką naudojančiam asmeniui ir jų laikykitės.
- Pasitraukite iš santykių ar aplinkybių: Aiškiai pasakykite, kad santykiai baigėsi, ir, jei įmanoma, nutraukite visus ryšius.
- Duokite sau laiko pasveikti: Skirkite laiko susitelkti į savo poreikius ir atsigavimą. Terapija padeda atpažinti modelius, kurie kartojasi santykiuose.
- Kreipkitės pagalbos į specialistą: Ieškokite psichologinės, teisinės ir socialinės pagalbos, kai reikia - profesionalai suteiks paramą ir gaires.
Slaptas pagalbos signalas ir kaip reaguoti
Vadinamąjį pagalbos signalą („Signal for Help“) 2020 m. balandžio 14 d. pristatė Kanados moterų fondas, netrukus signalas pasklido JAV ir kitur bei tapo tarptautiniu. Jo tikslas - užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, kurio itin padaugėjo karantino metu užsidarius namuose.
Pagalbos signalą reikia rodyti taip: iškelti vienos rankos pirštus, į rankos delną įlenkti nykštį ir uždengi jį kitais pirštais. Rodomi tik gestai, be pašalinių garsų, stengiantis, kad galimas smurtautojas nepastebėtų šių judesių. Šis ženklas saugesnis, nei tiesioginis pagalbos prašymas ar kodiniai žodžiai, be to, paprastas ir greitas parodyti. Tai ypač svarbu, kai smurto auka negali išeiti iš esamos vietos.
Pagalbos prašymo ženklą galima rodyti per vaizdo skambutį, į namus trumpam užsukus kaimynams ar paslaugų teikėjams, taip pat per langą praeiviams gatvėje ar tiesiog viešoje vietoje. Rodant pagalbos ženklą tarsi pasakoma, kad žmogus jaučia grėsmę, bijo, kad prieš jį gali būti smurtaujama, tad prašoma nelikti abejingiems.
Signal For Help
Skubiai reaguoti: pamačius, kad kažkas jums rodo šį ženklą, patariama tam žmogui užduoti paprastus klausimus, į kuriuos būtų galima trumpai atsakyti „taip“ arba „ne“. Jei smurtautojas šalia, reikia išvengti tiesioginių klausimų apie smurtą. Surinktą informaciją reikia kuo greičiau perduoti atsakingoms tarnyboms. „Rekomenduojama, pamačius šį ženklą, susisiekti su asmeniu (geriausia begarsiu būdu: el. laišku, SMS, socialiniuose tinkluose ir pan.) ir išsiaiškinti, ko jis norėtų ir kaip būtų galima jam padėti. Jei paaiškėtų, kad reikia skubios policijos ar medikų pagalbos - skambinti numeriu 112“, - aiškino Bendrojo pagalbos centro atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė.
Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje
Bendrojo pagalbos centro numeris - 112.
Taip pat skaitykite: Lietuvių liaudies kūryba vaikams
Pagalba patyrusiems smurtą teikiama specializuotos kompleksinės pagalbos centrų bendruoju telefonu: 8700 555 16. Specialistai išklausys, suteiks teisinę, psichologinę ir informacinę pagalbą, kuri yra nemokama ir konfidenciali. Šie centrai veikia visoje Lietuvoje.
Emocinės paramos tarnyba „Vilties linija“ emocinę pagalbą suaugusiesiems teikia telefonu: 116 123 (visą parą), el.
Jei patiriate smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos sulauksite ir „Eurovaistinėse“: ten atėjusioms moterims reikėtų pasakyti raktinį žodį „Kaukė-19“, o vaistininkai pasirūpins, kad būtų suteikta pagalba.
Teisinė ir praktinė pagalba išeinant iš smurtaujančių santykių
Palikti smurtaujančius santykius dažnai būna sunkiau, jei esate susituokę, turite vaikų ar bendro turto. Jei jūsų situacija būtent tokia, tinkamiausias sekantis žingsnis - kreiptis teisinės pagalbos. Iš anksto suplanuokite, kaip saugiai nutraukti santykius: aiškiai pasakykite, kad santykiai baigėsi, ir, jei įmanoma, nutraukite visus ryšius. Neatsakinėkite į jų trumpąsias žinutes, telefono skambučius ar elektroninius laiškus.
Smurto mastai, priežastys ir visuomenės įtaka
Smurtas prieš moteris Lietuvoje vis dar išlieka itin paplitęs - 2024 metais atlikto tyrimo duomenimis, viena iš keturių moterų bent kartą gyvenime yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą. Tikėtina, kad tikrieji skaičiai yra dar didesni, nes daugybė moterų vis dar nedrįsta kreiptis pagalbos. Dažniausios priežastys - baimė, gėdos jausmas, kaltės prisiėmimas bei informacijos apie galimas pagalbos priemones stoka.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie socialinį darbą
Lietuvoje vis dar plačiai paplitusios stereotipinės nuostatos apie smurtą prieš moteris. Tas pats tyrimas parodė, kad net 45% šalies gyventojų mano, jog smurtas šeimoje yra priimtinas, kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis siekia tik 8%. Be to, 29% apklaustųjų Lietuvoje tiki, kad moterys dažnai išsigalvoja ar perdeda apie patiriamą smurtą ir seksualinę prievartą - tai beveik dvigubai daugiau nei ES vidurkis, kuris siekia 17%.
Tokie stereotipai ne tik stabdo aukas nuo kreipimosi pagalbos, bet ir leidžia smurtautojams išsisukti nuo atsakomybės, pateisinant jų veiksmus. Visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad moteris yra atsakinga už šeimos darną ir turi paklusti bei „palaikyti ramybę“, net jei jai gresia pavojus. Tačiau ignoruojamas esminis faktas: smurtas yra tyčinis smurtautojo veiksmas, o ne moters elgesio pasekmė.
Kaip spręsti smurto problemą visuomenės ir valstybinėje sistemoje?
- Užtikrinti pakankamą ir ilgalaikį finansavimą pagalbos paslaugoms bei garantuoti jų prieinamumą visoms nukentėjusioms, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
- Investuoti į visuomenės, ypač jaunimo, švietimą, siekiant naikinti smurto priežastis: lyčių nelygybę, galios disbalansą, nevienodą vaidmenų traktavimą bei nemokėjimą taikiai spręsti konfliktų.
- Plėtoti ilgalaikes socialines ir kultūrines kampanijas, kurios padėtų kovoti su įsišaknijusiais stereotipais, pateisinančiais smurtą ar kaltinančiais aukas.
Būtent tuo jau daugiau nei 15 metų užsiima Fondas „Frida“. Šįmet, kaip ir kasmet, kviečiame neabejingus piliečius prisidėti, paskiriant 1,2% nuo GPM.
Kaip paskirti 1,2% GPM paramai (praktiniai žingsniai)
- Pasirinkite „Prašymas skirti paramą“ VMI sistemoje.
- Užpildykite FR0512 v.5 formą, paspaudę mygtuką - gaublio ikoną „Pildyti formą vedlio principu“. Atsidariusiame vedlyje, spauskite mygtuką „Pradėti“ (jei esate paskyrę paramą anksčiau, spauskite „Tęsti“, galėsite koreguoti ir pateikti naujus duomenis).
- Įveskite gavėjo identifikacinį numerį (kodą) arba pavadinimą: 302557677 (Labdaros ir paramos fondas „Frida“). Spauskite mygtuką „Tęsti“.
- Užpildykite laukelius: mokesčio dalies paskirtis - Labdaros ir paramos fondas „Frida“; mokesčio dalies dydis (procentais) - 1,2; mokesčio dalį skiriu iki mokestinio laikotarpio - pasirinkti, iki kurio mokestinio laikotarpio norima skirti paramą.
- Spauskite „Išsaugoti“. Patvirtinkite, kad duomenys teisingi, spauskite „Formuoti prašymą“ ir „Pateikti“.
Deklaruoti pajamas ir paskirti 1,2 procentų paramą šiemet galima iki gegužės 2 d. Paskirti savo 1,2% užtrunka vos kelias minutes, o mums tai būtų didelė pagalba ir galimybė veikti dar aktyviau.
Smurto formos ir nukentėjusieji: vaikai, pagyvenę žmonės, darbo aplinka ir skaitmeninė erdvė
Smurtas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kuris gali paveikti bet kurį asmenį. Smurtas gali pasireikšti fiziniu, emociniu, seksualiniu, finansiniu smurtu, nepriežiūra ir smurtu skaitmeninėje erdvėje. Svarbu atpažinti šias formas, kad būtų galima tinkamai reaguoti ir suteikti pagalbą.
Smurtas prieš vaikus
Smurtas prieš vaikus apima seksualinės prievartos, apleistumo ar aplaidžios vaiko priežiūros ir kitokio išnaudojimo formas, sukeliančias faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, raidai ar orumui. Emocinis (psichologinis) smurtas - nuolatinis emocinis vaiko traumavimas, pavyzdžiui, rėkimas, gąsdinimas, draudimas kalbėti ar išsakyti nuomonę. Nepriežiūra (apleistumas) - nuolatinis negebėjimas užtikrinti vaiko pagrindinių fizinių / emocinių poreikių patenkinimo.
Smurtas prieš pagyvenusius žmones
Smurtas prieš pagyvenusius žmones gali pasireikšti fiziniu, emociniu, finansiniu veikimu, nepriežiūra ar seksualine prievarta. Išnaudoti ar smurtauti prieš pagyvenusius žmones gali tiek pažįstami žmonės (šeimos nariai, globėjai), tiek nepažįstami asmenys ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai.
Priekabiavimas ir smurtas darbe
Darbe smurtas ir priekabiavimas apima fizinį, psichologinį ar seksualinį išnaudojimą; neetišką elgesį; nepagarbą ir žeminimą. Darbdavys privalo sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių ar agresyvių veiksmų ir imtis priemonių prevencijai bei pagalbai (Darbo kodekso 30 str.).
Smurtas skaitmeninėje erdvėje
Smurtas skaitmeninėje erdvėje - bet kokios formos smurtas, kuris nutinka internete: persekiojimas, įžeidžiantys komentarai, intymių nuotraukų platinimas be sutikimo, grasinimai, sekstingas, viliojimas. Vaikai dažniau patiria internetines patyčias, viliojimą ir sekstingą; šios formos gali sekti auką visur, kur ji eina, ir atrodyti, kad nėra saugios vietos.
Kaip padėti vaikui ir kurti saugią aplinką
Kurti pagarbius ir šiltus santykius su vaiku. Nuolat pasidomėkite, kuo vaikas gyvena ir kaip jis jaučiasi. Būkite prieinama/-s, kai vaikas dalinasi savo įspūdžiais ar kreipiasi bet kokiu klausimu. Vaikui svarbu matyti, kad jūs rimtai žiūrite į tai, ką ji/-s nori pasakyti, kad į visus jausmus, prašymus ar nutikimus reaguojate dėmesingai. Tuomet ir susidūręs su smurtu, vaikas greičiau kreipsis pagalbos, apie tai papasakos.
Vis pasikalbėkite su vaiku apie saugumą. Nuolat grįžkite prie šios temos ir priminkite, kad niekas neturi teisės vaiko skriausti ar žeminti. Pabrėžkite, kad niekam negalima liesti intymių vaiko kūno vietų ir prašyti pažiūrėti, išskyrus atvejus, kai tai būtina gydytojams bei tėvams. Šios taisyklės vaikus galima mokyti jau nuo 3-ejų metų.
Prevencija mokykloje ir jaunimo švietimas
Mokyklose reikalingos prevencinės programos, kurios aiškiai įtraukia lyties aspektą. Mokytojai turėtų būti apmokyti atpažinti ir reaguoti į patyčias bei smurtą dėl lyties. Lyčių lygybės temas dėstyti nuosekliai nuo žemesnių iki vyresnių klasių: kritiškas stereotipų vertinimas, ribų brėžimo santykiuose įgūdžių mokymas, pamokos apie sutikimą (consent).
Tarnyba yra parengusi mokymų „Smurto lyties pagrindu prevencija mokykloje“ metodologiją, kuria švietimo įstaigos ir jų darbuotojai gali laisvai naudotis.
Parama ir gydymas: psichoterapija, šeimos įsitraukimas ir netolygios situacijos
Gana dažnai terapijoje atpažįstame, jog tie, kurie patiria psichologinį, emocinį smurtą, prieš tai yra turėję ir daugiau tokių situacijų bei sudėtingų santykių su kitais žmonėmis. Norint išsilaisvinti iš toksiškų santykių ir padėti sau, labai svarbu apsispręsti laikytis savo vertybių ir, nepaisant smurtaujančiojo manipuliacijų, daryti nuoseklius žingsnius dėl savęs ir savo ateities. Skirkite laiko pasveikti ir kreipkitės pagalbos į specialistą.
Naudingi kontaktai ir numeriai
| Paslauga | Numeris / Pastaba |
|---|---|
| Bendrojo pagalbos centro numeris | 112 |
| Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai | 8700 555 16 (nemokama, konfidenciali) |
| Emocinė parama (Vilties linija) | 116 123 (visą parą) |
| „Eurovaistinės“ - pagalba nukentėjusiems | Žodis „Kaukė-19“ pateikus vaistininkui |
Smurtas yra sudėtingas reiškinys, todėl veiksminga pagalba reikalauja daugialypio požiūrio: teisinės, psichologinės, socialinės ir bendruomeninės paramos. Jei patiriate ar įtariate psichologinį smurtą - pasitikėkite savo nuojauta, nustatykite ribas, kreipkitės pagalbos ir neleiskite kaltės jausmui jūsų sustabdyti.