Lietuvių liaudies dainos ir eilėraščiai vaikams - tai neatsiejama mūsų kultūros dalis. Jos ne tik linksmina mažuosius, bet ir moko, ugdo jų jausmus, lavina kalbą ir vaizduotę. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą populiarių dainų ir eilėraščių, skirtų vaikams.
Eilėraščiai apie gyvūnus
Ežio namas
Šis eilėraštis pasakoja apie darbštų ežiuką, kuris stato sau namelį žiemai:
Tipu tapu, tipu tapu
Trypčioja ežys tarp lapų.
Po lapelį, po šapelį
Stato sau ežys namelį.
Bus ir sienos, bus ir stogas,
Bus ir kaminas neblogas.
Bus ir poilsio kampelis,
Ir į saulę bus langelis.
Kad neliūdna žiemą būtų,
Kvies ežiukas kurmį drūtą.
Kad arčiau kur įsiraustų
Ir per žiemą ten prasnaustų.
Taip pat skaitykite: Apie Vladą Bagdoną
O kol kas ežiukas pukši
Po nuraudusiu šermukšniu.
Gražūs ežio bus namai,
Lauks žiemos ežys ramiai.
Voveruškos
Šis eilėraštis moko vaikus rūpintis atsargomis žiemai:
Du ežiukai - pušku pušku:
- Kur tu, kur tu, voveryt?
Visas tiltas voveruškų!
Mes nežinom, ką daryt?!
- Rinkit rinkit ir kabinkit
Ant eglišakių grybus,
Prieš saulutę sudžiovinkit,
Tai per žiemą maisto bus!
Genelis daktarėlis
Šis eilėraštis supažindina su genio darbu:
Taip pat skaitykite: Plačiau apie socialinį darbą
Tuku-tuku, geneli
Daktarėli, tuk-tuk!
-Tu pas mūsų berželį
Svyruonėlį užsuk.
Ėda graužia širdelę
Alkana kirmėlė.
Tuku-tuku, geneli
Daktarėli, atlėk!
-Ir pagis svyruonėlis,
Kai neliks kirmėlės.
Tik atskrisk, daktarėli,
Tave medžiai mylės.
Eilėraščiai apie grybus
Grybai - dažnas lietuviškų eilėraščių motyvas. Jie apdainuojami dėl savo išvaizdos, savybių ir vietos miške.
Oi jūs, grybai grybai
Šis eilėraštis moko vaikus pažinti grybus:
Taip pat skaitykite: Tvarka ir išmokos: kelionės kompensacija
Mes, nubėgę į giraitę,
Prisirinkom grybų kraitę,
- Ir pamatė miško monas
Kraitėj musmires raudonas...
Jis, atkiūtinęs iš gojų,
Mums knygelę dovanojo:
- Kad pažintumėt grybus, -
Tarė monas nekalbus.
Baravykas
Ar pažįstat baravyką,
Storą storą kaip didiką?
Nors galvos jisai neturi,
Bet užtat - graži kepurė!
Jis nešioja ją ant koto,
Kad kiekvienas pagalvotų,
Koks protingas ir turtingas
Miško grybų pulkauninkas.
Raudonviršis
Raudonviršis raudonikis
Raudonuoja kaip jaunikis:
Zylė perša jam pelėdą;
Strazdanotą kanapėtą...
Susigėdo raudonikis
Ir paraudo kaip jaunikis,
Iš tos gėdos ir šiandieną
Raudonuoja prieš kiekvieną.
Lepšis
Po berželiais, po pušaitėm
Gyrės lepšis ūmėdaitėm:
Aš - iš luomo baravykų,
Kunigaikščių ir didikų!
Koks tu, lepši, kunigaikštis?
Tavo kotas lyg pagaikštis.
Būta grybo! Būta grybo:
Paūgėjo ir... sudribo!
Kazlėkas
Štai kazlėkas su šeimyna
Vaikštinėja po pušyną:
Pūpso jo ruda galva
Su apykakle balsva.
Šarka šaukė, kad kazlėkas
Miško grybų pašlemėkas...
Neklausykit, ką patauška
Apie dorą grybą tauška.
Kelmučiai
Visa kirbinė kelmučių,
Strazdanotų kaip vaikučių,
Įsikibę į kelmelį
Lyg į pasakų senelį.
Kelmas myli ir maitina
Savo didelę šeimyną
Ir kelmučiams paseka
Kaip vaikučiams pasaką.
Bobausis
Pažiūrėkit į bobausį:
Panašus į dramblio ausį
Ir galėtų pasigirti,
Kad geriausiai viską girdi.
Tik išgirdęs vyturėlį,
Jis pirmasis atsikėlė
Ir visus, kas jį pažino,
Pirmas grybais pavaišino.
Žagarūnas penkiapirštis
Žagarūnas penkiapirštis
Į grybus nedrįsta pirštis,
Nes pelėda su apuoku
Jį vadina... grybų kuoku!
Išsirovus penkiapirštį,
Voveraitė ėmė niršti:
"Iš tikrųjų nuostabu,
Kad vadina jį grybu!"
Kiti eilėraščiai
Prie upelio
Šis eilėraštis aprašo upelio grožį ir žuvelių žaidimus:
Vinguriuoja
Sūkuriuoja
Mėlynas upelis.
Pelekiukais
Kaip irkliukais
Iriasi žuvelės...
Ir, išnėrus
Iš bangų,
Stebisi žuvelė:
Kaip vaikai
Be pelekų
Plaukioja upely?!
- Rankos - mūsų
Pelekai!
Šiaurės teta
Vai, kad žiemuže,
Tau pasidarė,
Kai išlydėjai
Šaltą vasarį?
Ko linksta kojos,
Ko ilsta rankos?
Kur tu pūškuoji
Taip susilenkus?
Vai gi į šiaurę -
Šalčių tėvynę, -
Šiluma varsto
Širdį ledinę.
Ten savas kraštas,
Artimi žmonės!
- Na, tai laimingos,
Teta, kelionės.
Katinėliai
Pūkiniai karklų katinėliai
Nedrąsiai merkia akutes...
Ant stagarėlių pūpso vėlei
Pūkiniai karklų katinėliai.
- Dėl ko, mamyte, pumpurėliai
Taip "katinėliais" praminti?
- Dėl to, kad jie kaip katinėliai
Tokie švelnučiai ir šilti!
Šie ir kiti eilėraščiai bei dainos yra svarbi lietuvių vaikų folkloro dalis, padedanti jiems pažinti pasaulį ir ugdyti meilę gimtajam kraštui. Svarbu puoselėti šias tradicijas ir perduoti jas ateities kartoms.