Paskutiniu metu viešojoje erdvėje nenutyla diskusijos apie konfliktus, smurtą artimoje aplinkoje, fizinio skausmo sukėlimą ir t.t. Tokiais atvejais galima išgirsti nemažai teorijų ir spekuliacijų. Smurtas artimoje aplinkoje yra rimta problema, kuri daro didelį poveikį aukų fizinei ir psichinei sveikatai. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už smurtinius veiksmus artimoje aplinkoje, siekiant apsaugoti aukas ir užtikrinti teisingumą.
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnis: fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas
2022 metais buvo užregistruota 7842 nusikaltimai numatyti Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje - fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Tik apie pusė tokių bylų atkeliavo į teisminį nagrinėjimą. Kitais atvejais bylos paprastai būna nutraukiamos arba sustabdomos. Ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo pradedamas praktiškai visada gavus pranešimą apie tai, tačiau didelė dalis jų nutraukiama net nepasiekus teismo.
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato specifinį subjektą prieš kurį naudojamas smurtas - artimas giminaitis. Baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Taigi tam, kad kiltų atsakomybė, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdyta sveikata ar jis trumpam susargdintas.
Teismai yra ne kartą išaiškinę, jog vien tik vieno asmens sąlytis su kito asmens kūnu dar savaime nereiškia nusikaltimo padarymo. Toks sąlytis kitam asmeniui turi sukelti arba nežymų sveikatos sutrikdymą, arba fizinį skausmą. Jei fizinių sužalojimų nėra, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų buvo pajutęs skausmą ar kitas fizines kančias. Norint įrodyti fizinio skausmo sukėlimą svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.
Kvalifikavimo principai ir įrodymų reikšmė
Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat draudžiama veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Taip pat skaitykite: Pagalba nuo smurto
Taigi, kai sužalojimai nustatomi, viskas kaip ir aišku. Teismas nustato ar padaryti veiksmai yra tokie pavojingi, kad dėl jų turi kilti baudžiamoji atsakomybė. Fizinio skausmo sukėlimas ne visada gali būti vertinamas, kaip nusikaltimas baudžiamosios teisės požiūriu, tačiau jei teismas asmenį nuteisia, jis gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Baudžiamoji atsakomybė už smurtą artimoje aplinkoje: formos ir bausmės
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, smurtas artimoje aplinkoje apima fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį smurtą, nukreiptą prieš asmenį, kuris yra arba buvo susijęs su smurtautoju šeimos, partnerystės ar kitais artimais ryšiais. Svarbu pažymėti, kad smurtu laikomi ne tik tiesioginiai fiziniai veiksmai, bet ir grasinimai, bauginimas, kontroliavimas ir kitoks elgesys, kuriuo siekiama įbauginti, pažeminti ar kitaip paveikti aukos valią.
Fizinį smurtą sudaro mušimas, spardymas, stumdymas, smaugimas ir kiti fiziniai veiksmai, sukeliantys skausmą ar sužalojimus. Psichologinį smurtą - įžeidinėjimai, grasinimai, bauginimas, nuolatinė kritika, kontroliavimas. Seksualinį smurtą - prievarta lytiniams santykiams, seksualinis priekabiavimas ir kitos seksualinio pobūdžio veikos be aukos sutikimo. Ekonominį smurtą - kontrolė aukos finansų, draudimas dirbti, atimant galimybę savarankiškai pasirūpinti savimi. Šios formos gali persipinti ir daryti kumuliatyvinį poveikį aukai.
Bausmės pavyzdžiai
| Nusikaltimas | Bausmė |
|---|---|
| Fizinis smurtas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą | Bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų |
| Fizinis smurtas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą | Laisvės atėmimas iki 10 metų |
| Psichologinis smurtas, sukėlęs didelę žalą | Bauda, areštas arba laisvės atėmimas |
| Prievarta lytiniams santykiams | Laisvės atėmimas |
Specifinės situacijos: smurtas prieš vaikus
Smurtas prieš vaikus yra opi problema Lietuvoje, daranti neigiamą įtaką vaikų vystymuisi ir turinti ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Smurtas prieš vaikus gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:
- Fizinį smurtą: Tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti.
- Seksualinį smurtą: Jaunesnio nei 16 metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti.
- Psichologinį smurtą: Nuolatinis vaiko žeminimas, gąsdinimas, tyčiojimasis, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, vaiko nemylėjimas ir kt.
- Nepriežiūrą: Būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas.
Net jei vaikas nėra tiesiogiai mušamas ar patiria kitų formų smurtą, buvimas aplinkoje, kurioje smurtaujama, gali turėti didelį neigiamą poveikį jo psichologinei būklei ir elgesiui. Vaikas jaučia namuose tvyrančią įtampą, nuo smurto nukentėjusio suaugusiojo nerimas ir skausmas yra perduodamas vaikui, o iš smurtautojo išmokstama problemas spręsti pasitelkiant smurtą.
Taip pat skaitykite: Sporto klubai ir neįgalieji
Institucinė sistema ir teisinė bazė apsaugai
Smurtas prieš vaikus ir smurtas artimoje aplinkoje yra draudžiamas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitais teisės aktais. Nuo 1995 m. Lietuvoje veikianti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir jos 19 straipsnis numatė, kad valstybė narė imasi visų reikiamų priemonių, kad apgintų vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą.
Galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) 49 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nors vaiką galima drausminti savo nuožiūra, tačiau draudžiama taikyti fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo 2011 m. gruodžio 15 d. Šio įstatymo pagrindinis tikslas - ginti pažeistas smurtą ir prievartą patiriančių asmenų žmogaus teises ir apsaugoti juos nuo tolimesnio partnerių ir sutuoktinių smurto bei užtikrinti savalaikės ir specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą visoje šalyje.
Institucijos ir bendradarbiavimas
- Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos - nagrinėja klausimus ir teikia pasiūlymus dėl valstybės politikos.
- Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija - koordinuoja vietos veiklą.
- Specializuotos pagalbos centrai (pvz., Vilniaus Moterų namai) - teikia valstybės garantuojamą specializuotą nemokamą kompleksinę pagalbą.
- Policija - gali skirti apsaugos nuo smurto orderį, privalo nedelsiant atvykti į pranešimus ir pašalinti smurtautoją iš vietos.
- Lietuvos probacijos tarnyba - organizuoja asmenų dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Apsaugos nuo smurto orderis ir kardomosios priemonės
Apsaugos nuo smurto orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė.
Baudžiamojo proceso normos numato laikiną sulaikymą iki 48 val., įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, smurtautojo suėmimą iki 6 mėn. Kardomosios priemonės skiriamos siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomąsias priemones skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas arba prokuroras. Jei grįžęs po sulaikymo smurtautojas toliau tęsia smurtinius veiksmus, nukentėjęs asmuo turėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Pareigūnai privalo nedelsiant atvykti ir dar kartą pašalinti smurtautoją iš įvykio vietos.
Pagalba nukentėjusiems: teisinė ir sociaiinė parama
Teikiant nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims pagalbą, teisines konsultacijas pavojų patyrusiam asmeniui labai svarbi išsami informacija apie tai, ką reiškia baudžiamojoje byloje susitaikymas. Vilniaus Moterų namai teikia pagalbą smurtą ir prievartą patiriančioms moterims. Vilniaus Moterų namai - tai vienas iš 16 Lietuvoje veikiančių specializuotos pagalbos centrų. Šie centrai teikia valstybės garantuojamą specializuotą nemokamą kompleksinę pagalbą smurtą ir prievartą patyrusiems asmenims, tarpininkauja įvairiose institucijose ir siekia įgalinti asmenis apginti savo pažeistas teises ir pradėti naują gyvenimą be smurto.
Taip pat skaitykite: Pulso dažnio kitimai atliekant fizinius pratimus
Pirminė teisinė pagalba - tai teisinės informacijos, teisinių konsultacijų teikimas ir teisinio pobūdžio dokumentų rengimas. Teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto; jeigu nėra galimybės ją suteikti, pagalba suteikiama ne vėliau kaip per 5 dienas. Antrinė teisinė pagalba - tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose. Nukentėjusieji dėl nusikaltimu atsiradusios žalos atlyginimo bylose turi teisę į nemokamą antrinę teisinę pagalbą.
Prevencija, švietimas ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo
Nevyriausybinės organizacijos teikia pagalbą smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms, vykdo švietėjišką veiklą ir inicijuoja įstatymų pataisas, skirtas geriau apsaugoti vaikus nuo smurto. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises” - tai 13 nevyriausybinių organizacijų vienijanti koalicija, kurios misija - skatinti tinkamą visų vaikų teisių įgyvendinimą ir apsaugą.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos priemonės planuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose. Mokymai smurto atpažinimui ir pagalbai teikiami visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistams, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojams ir kitiems, dirbantiems su gyventojais.
Praktinės rekomendacijos specialistams ir visuomenei
- Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos ar sveikatos pokyčius, specialistai turėtų veikti proaktyviai ir klausimus formuluoti atsižvelgdami į vaiko amžių bei brandą.
- Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti.
- Jeigu įtariate smurtą, skambinkite 112 - policija privalo atvykti ir imtis veiksmų.
- Fiksuokite įvykius: užsirašykite arba įrašykite telefono pokalbius, medicininius įrašus ir kitus įrodymus.
- Aukos turi teisę dalyvauti tyrime, susipažinti su jo eiga bei byloje esančiais dokumentais, teikti parodymus ir prašyti liudytojų apklausos.
Problemos, su kurias susiduriama praktikoje
Nepaisant teisinės bazės ir institucinės sistemos, smurtas prieš vaikus ir smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje išlieka rimta problema. Statistiniai duomenys atspindi tik atskleistus ir užfiksuotus smurto atvejus, o daugelis atvejų lieka nepastebėti. Viešoje erdvėje diskutuojama, kad 2015 m. užregistruoti „tik“ 1669 smurtavimo prieš vaikus atvejai, kas nesudaro net pusės procento nuo bendro šalies vaikų skaičiaus. Ilgametė specialistų darbo patirtis, kompetencija bei empatija yra sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas teikiant pagalbą žmonėms, kurie susiduria su nusikalstama veika, tai yra smurtu artimoje aplinkoje.
Pasitaiko atvejų, kai kaltininkas pripažįsta kaltę tik tam, kad būtų galima taikyti LR BK 38 str. nuostatas ir būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau toks susitaikymas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
Teisinės pasekmės santuokos nutraukimo kontekste
Vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl smurto šeimoje, nukentėjęs asmuo turi rimtą pagrindą pradėti santuokos nutraukimo procesą dėl kito sutuoktinio kaltės (Civilinio kodekso 3.60 str.). Toks santuokos nutraukimas turi ir teisinius padarinius. Kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis neturi tų teisių, kurias turi kitais atvejais išsituokę sutuoktiniai: jis negali laisvai pasirinkti pavardės, netenka teisės į išlaikymą ir negali reikalauti tam tikrų turtinių padalijimo teisių.
Teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitas apsaugos priemones, kurios Civilinio kodekso 3.65 str. nenumatytos, bet yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko ar kito sutuoktinio interesus.
tags: #fizinio #smurto #panaudojimas #viesoje #vietoje #kvalifikuojamas