Šiais metais publikavau kelis įrašus tema, jog Lietuvoje valdomų akcijų fondų rezultatai, švelniai tariant, nedžiugina. Vienas populiarus instrumentas liko nepaminėtas - II pakopos pensijų fondai, kuriuose šiuo metu pinigus kaupia ~1,4 mln. 2019 m. 1996-2002 metų ciklo fonduose šiuo metu pensijai taupo daugiau kaip 131 tūkst. asmenų, o sukaupta suma viršija 230 mln. Parinkau du realius fondus, o ne kažkokius teorinius indeksus, vieną akcijų ir kitą obligacijų, su kurių rezultatu palyginsiu II pakopos fondus. Antras fondas - iShares € Aggregate Bond ESG UCITS ETF (ticker IEAG).
Ar 2% daug? Tai nepaprastai prastas rezultatas. Jeigu 30 metų kas mėnesį investuočiau po 50 eurų, tai per šį laikotarpį iš viso investuočiau 18 tūkst. Investavus šią 18 tūkst. eurų sumą su 6% grąža, galutinis rezultatas būtų ~49 tūkst. eurų, su 8% grąža ~71 tūkst. Skirtumas siekia ~22 tūkst.
Kaip pastebėjau ankščiau, dalis rizikingiausių pensijų fondų investuoja nuo 3% iki 10% į obligacijų turto klasę. Aš sakyčiau, kad tas 3-10% obligacijų turėjimas yra tiesiog prasto valdymo požymis, neatitinkantis 1996-2002 m. Swedbank, SEB ir INVL II obligacijų dalis dar kažkiek pateisinama, nes fondai turi realius pinigų srautus, todėl negali 100% lėtų laikyti akcijose. Išsatelitinių pozicijų fondo valdytojas tikisi aukštesnės grąžos, nei iš pasyvaus core.
Šio valdytojo fondai nedaro gausybės klaidų, kurių prikrečia stambesnieji žaidėjai. Visos šio konkretaus fondo lėšos investuotos per septynias pozicijas, pasyvius ir pigius fondus, viskas paprasta, skaidru ir aišku. Visgi, aš nežinau II pakopos fondų teisinio reguliavimo, įmanoma, kad fondų valdytojas negali 100% turto investuoti vien į Airiškus fondus, todėl Liuksemburgo ETFs pasirinkimas gali būti reguliacinės aplinkos lemtas sprendimas.
Pradžiai, noriu pabrėžti, tai nėra Goindex reklaminis straipsnis, neturiu su jais jokių sąsajų, tik pritariu pasyviai investavimo į akcijų turto klase strategijai, kuria vadovaujantis Goindex fondai valdomi. Jeigu mano prognozė išsipildys, Goindex smarkiai lenks kitus žaidėjus rezultatu, tai kitiems irgi teks pasitempti, nes savo nekompetenciją paslėpti bus daug sunkiau nei dabar, kai visi kartu sisiodami nepataiko į taikinį.
Taip pat skaitykite: Apsisprendžiate dėl pensijų? Finasta fondo analizė
Įmonės ir fondo valdomas turtas atskirtas, bei čia nėra P2P platformos, kur teisinė aplinka laiko neišbandyta ir nepatikrinta, todėl didesnių baimių neturėčiau. Bet dar vienas įdomesnis klausimas, kiek ilgai gyvuos ši įmonė, kaip fondų valdytojas, ar verslo modelis yra tvarus. 2022 metais įmonė patyrė ~1 mln. Nuostolių. Norint uždirbti ~1 mln. eurų, jeigu pajamos yra ~0,5% siekiantis valdymo mokestis, reikia valdyti ~200 mln. eurų. Šiuo metu įmonė valdo ~40 mln. eurų sumoje įvairiuose fonduose, tai reiškia, dabartinės pajamos geriausiu atveju gali siekti iki 200 tūkst. eurų.
Skaičiuojant bendrai visą II ir III pakopos pensijų fonduose (visų valdytojų) sukauptą turtą Lietuvoje, suma siekia ~7,5 mlrd. eurų. Jeigu ateityje visų pensijų fondų valdymo mokesčiai ir toliau kris (kas tikėtina), bei po 5-10 metų Goindex turėtų ~15% visos rinkos, tarkim, valdytų ~1 mlrd. eurų portfelį, bet valdymo mokestis kristų iki 0,3%, tai įmonės pajamos būtų ~3 mln. Ne kažkoks stebuklas, didelis klausimas, ar metinės išlaidos nebūtų tuo metu aukštesnės nei 3 mln. eurų.
Šio valdytojo fondai nedaro gausybės klaidų, kurių prikrečia stambesnieji žaidėjai. Visos šio konkretaus fondo lėšos investuotos per septynias pozicijas, pasyvius ir pigius fondus, viskas paprasta, skaidru ir aišku. Iš satelitinių pozicijų fondo valdytojas tikisi aukštesnės grąžos, nei iš pasyvaus core. Negalėjimas laisvai disponuoti savo lėšomis, esančiomis II pakopos fonduose, tam tikrais atvejais yra trūkumas, bet kartais - pliusas.
Ar verta tokiu atveju investuoti į II pakopą, turint omenyje, jog prie jūsų atliktų pervedimų į pensijų fondą prisideda ir valstybė, dėl ko gerokai padidėja tikėtina grąža? Tai gali būti geriausias investicinis instrumentas daugeliui asmenų. Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti. Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms. Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės pajamų.
Antros pensijų pakopos reforma: likti ar nelikti? Savo interneto svetainėje mes naudojame slapukus ir dalijame juos į dvi kategorijas. Privalomieji slapukai yra būtini svetainės veikimui užtikrinti, ir yra automatiškai įdiegiami Jūsų įrenginyje. Tam, kad suteiktume Jums geriausią įmanomą naršymo patirtį, mes taip pat naudojame neprivalomuosius slapukus - statistinius, funkcinius ir rinkodaros slapukus. Šie slapukai padeda ne tik naršyti, bet ir suteikia informacijos apie tai, kaip ji yra naudojama.
Taip pat skaitykite: Finasta pensijų fondų veiklos principai
2022 metais įmonė patyrė ~1 mln. eurų nuostolių. Norint uždirbti ~1 mln. eurų, jei pajamos yra ~0,5% siekiantis valdymo mokestis, reikia valdyti ~200 mln. eurų. Šiuo metu įmonė valdo ~40 mln. eurų, tad dabartinės pajamos gali būti iki 200 tūkst. eurų. Skaičiuojant bendrai visą II ir III pakopos pensijų fonduose sukauptą turtą Lietuvoje, suma siekia ~7,5 mlrd. eurų. Jei ateityje visų pensijų fondų valdymo mokesčiai kris, o Goindex po 5-10 metų turėtų 15% rinkos, galėtų būti ~1 mlrd. eurų portfelis ir pajamos apie ~3 mln. eurų, nors tai kelia klausimus dėl kitų išlaidų.
Nuo 2025 m. Lietuvos gyventojams įsigaliojo naujoji pensijų reformos konteksto dalis. LIPFA duomenimis, 2025 m. gyventojų pensijų fonduose sukaupta suma per metus padidėjo 16,3% iki 10,6 mlrd. Eur. Allianz Lietuva pensijų fondai demonstravo geriausius rezultatus šalyje. Allianz Lietuva akcentuoja, kad jų fondų veikla išsiskyrė sprendimais didinti dalį JAV ir Europos akcijų rinkose bei prisitaikyti prie rinkos svyravimų. Jie pabrėžia aktyvaus valdymo svarbą ir pagrindinį tikslą - ilgalaikį kaupimą senatvei, kartu su valstybės subsidijomis.
LIPFA vadovas Tadas Gudaitis pažymi, kad kaupimas pensijų fonduose yra maratonas, o ne sprintas. Nors trumpuoju laikotarpiu matomi svyravimai, ilgalaikis prieaugis viršija 70% nuo veiklos pradžios. Svarbu suprasti, kad kuo jaunesnis dalyvis, tuo didesnė akcijų dalis fonde, o artėjant pensijai didinama konservatyvių investicijų dalis. Taip modelis užtikrina nuoseklų ir tvarų kapitalo augimą iki pensinio amžiaus. Pasibaigus trumpalaikiams nuosmukiams, finansų rinkos vėl pradės augti.
Amžiaus grupių lentelė (prieaugis nuo veiklos pradžios, kovas) pateikiama lentelėje: 23-29 m viršija 76% (nuo 2019 m.), 30-36 m +79,9%, 37-43 m +81,35%, 44-50 m +82,6%, 65-71 m. sumažėjo nepilnais 0,9% per metus. Turto išsaugojimo fondas: 12,6% augimas nuo veiklos pradžios. Konservatyvesni fondai taip pat stabiliai augo, nors ir lėčiau. 44-50 m. amžiaus grupės fondai rodo didžiausią prieaugį.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į ieškomas perspektyvas: žemyn linijoje koregavimai, bet ilgalaikiu laikotarpiu tikslas - papildomos pajamos senatvei. Svarbu, kad lėšų kaupimas būtų orientuotas į ilgalaikį tikslą, o trumpalaikiai svyravimai neturėtų lemti skubotų sprendimų. Vertinant visus duomenis, II pakopos pensijų fondai išlieka svarbi priemonė ilgam investavimo laikotarpiui.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
tags: #finasta #pensiju #fondas #atsiliepimai