Artėjo rugsėjo pirmoji - pasirinkimo laikotarpio pabaiga. Tačiau dabar terminas pratęstas iki lapkričio paskutinės dienos. Bet kokiu atveju, noriu pasidalinti patirtimi, kaip apsisprendžiau dėl pensijų kaupimo būdo. Manau, kad tokiu metu užklysta asmenys, kurie jau žino apie tris galimus variantus, bet dar nėra galutinai apsisprendę. Jiems skirta antroji dalis „Mano pensijų kaupimo pasirinkimas“.
Visų pirma, kad ir kurį variantą pasirinksite, bazinė pensija, kurią mokės Sodra, nepriklausomai nuo to, ką pasirinksite. Pensija dėl automatiškai valstybės pervedamų lėšų į fondus. T.y., kai jūsų alga nuo to nemažėja, tiesiog dalis jūsų sumokėtų mokesčių perkeliama į jūsų pasirinktą II pakopos pensijų fondą. Dalis, kuri susidarys dėl papildomo savanoriško kaupimo ir valstybės dotacijos. Visos skaičiuoklės parodo, kuri suma iš kurios dalies susidaro.
Trys galimi pensijų kaupimo variantai
Aptarkime tris galimus pensijų kaupimo variantus:
-
Pirmasis variantas. Jei jūs kaupėte iki tol II pakopos pensijų fonde ir grįšite į Sodrą, tai jūsų pinigai toliau kaupsis tame fonde ir bus investuojami. Bet jų papildomų įmokų ten nepateks.
-
Antrasis variantas. Nuo 2014 valstybės pervedamas procentas mažės nuo 2,5% iki 2%. Pasinaudokite žemiau pateiktomis skaičiuoklėmis - vargu, ar jums pakaks tokios pensijos.
Taip pat skaitykite: Apsisprendžiate dėl pensijų? Finasta fondo analizė
-
Trečiasis variantas. Jei gaunate į rankas 2000 Lt, po savanoriškos 1% įmokos, jums liktų 1980 Lt (nuo 2016 bus 2% ir jums liktų 1960 Lt). Vargu ar pajusite tuos 40 litų. Tačiau ilgajame laikotarpyje, valstybės dotacija duos didelę grąžą. Čia galima pasitikrinti, kokios yra prognozės, jums pasirinkus vieną ar kitą variantą.
Gali pasirodyti, kad ten galima pasirinkti labai mažą fondų uždarbį - maksimalus yra 2,5 metinių procentų. Taip yra todėl, kad į tai jau įvertinta infliacija, fondų mokesčiai, atsižvelgimas į vidutinio atlyginimo augimą ir t.t. Iš esmės, nuo investicijų grąžos yra nuimami 5%. T.y., optimistinis scenarijus yra toks, kad grąža bus 7,5%, tokiu atveju skaičiuoklėje rinkitės 2,5%. Pesimistinis scenarijus, kad grąža viršys tik 0,5% vidutinį metinį atlyginimų augimą ir bus 5,5%, tuomet rinkitės 0,5%. Vidutinis variantas 1,5%. Matome, kad pasirinkus nei optimistinį, nei pesimistinį scenarijų (1,5% metinį investicijų uždarbį), kaupdami savanoriškai gausime 258 Lt didesnę pensiją.
Mano sprendimą nulėmė du paprasti faktai
Pirmas faktas lemia tai, kad esu įsitikinęs tuo, kad Sodrai lemta žlugti. Nuolat tolinant pensinį amžių problema nebus išspręsta. Štai citata iš „DNB investicijų valdymo” generalinio direktoriaus, Šarūno Ruzgio, pristatymo: „Darbingo (15-59 m.) ir vyresnio amžiaus (60 m. ir vyresni) žmonių santykis (kiek darbingų asmenų išlaiko vieną pensinio amžiaus sulaukusį visuomenės narį): 2012 m. buvo 2,7; 2030 m.
-
Antras faktas. Investuoju savarankiškai, tačiau investavimas į III pakopos fondus visad traukė dėl valstybės dotavimo. Kuris siektų 15%. T.y., nieko nedarai, o pirmais metais jau uždirbi 15%. Per jau minėtą investuok.lt seminarą buvo pateikti matematiniai skaičiavimai, kuriuos atliko lektorius M. Kalensinskas prezentacijai „Ką ir kaip pasirinkti pensijų fonduose?”. Galutinis rezultatas buvo toks, kad reikia gauti didesnę nei 14 473,33 lt algą, kad labiau apsimokėtų investuoti į III pakopos fondus nei II. Turima omenyje, gaunama dotacija iš valstybės. T.y., gaunant tokią algą, jums valstybė ir dotuos tik 15%.
Nors į Lietuvos darbo rinką įsiliejau tik prieš kelis mėnesius, tačiau manau, kad pradėti kaupti pensiją II pakopos pensijų fonde yra tinkamas momentas. Šiuo metu Lietuvoje veikia 9 pensijų kaupimo bendrovės (PKB), kurios valdo 29 antros pakopos pensijų fondus (PF), kuriuose pensiją kaupia apie 1050 tūkst. Prieš priimdami sprendimą, ar Jums verta pereiti į privačią pensijų kaupimo sistemą, galite išbandyti SoDros sukurtą skaičiuoklę ir palyginti, kaip pasikeis Jūsų pensija, jeigu dalyvausite naujojoje pensijos kaupimo sistemoje. Tiesa, verta pastebėti, kad sukauptos sumos ir anuiteto dydžiai yra apskaičiuoti dabartine verte, t.y.Kas yra nustatytų įmokų ir nustatytų išmokų pensijų planai?
Taip pat skaitykite: kaip sekasi Finasta pensijų fondams: veiklos rezultatai
Finasta Asset Management fondai
Finasta Asset Management Fondas "Racionalios Rizikos" Renkantis II pakopos pensijų fondą atmetiau visus valdytojus ir fondus, kurių administracinis mokestis nuo įmokos buvo daugiau nei 2%. Liko Finasta Asset Management fondas „Racionalios rizikos“ ir MP Pension Funds fondas - „MP Extremo II“. Mokesčių atžvilgiu, Finasta lenkia MP Pension Funds 0.51%. Racionalios rizikos fondas investuoja į įmonių akcijas, daugiausia Vidurio ir Rytų Europos regione.
Pranešta, kad Lietuvos II pakopos pensijų fondų, kuriuose kaupia daugiau nei 1,117 mln. Daugiausiai uždirbo rizikingiausi (akcijų) pensijų fondai - vidutiniškai 9,38%, po jų rikiavosi vidutinės akcijų dalies pensijų fondai (4,61%), mažos akcijų dalies pensijų fondai (3,37%), o konservatyvaus investavimo pensijų fondų grąža buvo mažiausia (0,58%). Sako Lietuvos bankas, 2013 m. Lietuvoje praėjusiais metais visų fondų grąža buvo teigiama.
„MP Bank“ primena, kad 2013 m. „Teigiami lūkesčiai dėl pasaulio ekonomikos atsigavimo kilstelėjo didžiausių pasaulio finansų rinkų indeksus aukštyn. Tad nieko keisto, jog akcijų pensijų fondai pernai sugeneravo apie 10% grąžą. Dėl itin žemų palūkanų normų obligacijų pensijų fondų grąža buvo ženkliai mažesnė.“
„Verslo žinios“ pristato geriausius rezultatus 2013 m. ir atstovų komentarus. Pavyzdžiui, Finastos konservatyvaus investavimo fondo metų grąža - 3,2% su mažo rizikos lygiu; Aviva Lietuvos fondų metais - dalį lėšų į akcijas investuojančių fondų rezultatai; MP Extremo II - sėkmingi 2013 metai dėl gerų strateginių sprendimų ir didesnės JAV akcijų dalies. Papildomai paminėta, kad 2013 m. antros pakopos fondų valdytojai fiksavo teigiamą grąžą be didelių nuokrypių.
Taip pat nurodoma, kad centriniai ir rytų europos regionų investicijos gali suteikti ilgalaikį augimą, o obligacijų fondų grąža šiemet gali būti silpnesnė dėl ekonominių ciklų. Vertinant šešerių metų laikotarpį, Finasta fondai demonstruoja didžiausią investicinę grąžą, o 12 mėnesių rezultatų ataskaitos rodo stiprias tendencijas augimo link.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Apibendrinant, pasirenkant II pakopos fondus svarbu atsižvelgti į administracinius mokesčius, laikotarpio investicijų potencią ir regioninį investavimą. Ilguoju laikotarpiu skirtingos fondų strategijos gali pasiūlyti skirtingą rizikos-ir-grąžos balansą, o valstybės dotacijos pozicija visada gali stiprinti galutinę pensijos dydį.
Finasta Asset Management fondų duomenys rodo, kad per pastaruosius metus jų portfeliuose vyrauja skirtingos strategijos: konservatyvaus investavimo fondas augo sparčiai išlaikant nedidelę riziką, aktyvaus investavimo fondas ir augančio pajamingumo fondas taip pat demonstravo augimo tendencijas, o racionalios rizikos fondas fiksavo didžiausią procentinę grąžą per trumpesnį laikotarpį. Vis dėlto ilgesniu laikotarpiu fondų grąža dažnai viršija rinkos vidurkį, ypač dėl regionų, kuriuose yra didesnis augimo potencialas.
| Fondas | Kategorija | ||
|---|---|---|---|
| Finasta konservatyvus | Konservatyvus investavimas | 4,22% | - |
| Finasta aktyvus | Aktyvus investavimas | 7,37% | 39,66% |
| Finasta augantis pajamingumas | Augantis pajamingumas | 8,67% | 32,89% |
| Finasta racionalios rizikos | Racionalios rizikos | 3,72% | 57,98% |
Taip pat svarbu paminėti, kad vertinant rinkos duomenis, 2013 m. finansų sektoriuje teigiamą grąžą demonstravo dauguma fondų, o obligacijų fondų grąža buvo žemesnė dėl palūkanų aplinkos. Valdytojai pabrėžia, kad ilgesniu laikotarpiu tikisi augimo dėl regioninių galimybių ir toliau stebi rinkos pokyčius.