Helena Kovalska gimė 1905 m. rugpjūčio 25 d. Lenkijoje, Švinicos parapijos Glogoviecų kaime. Ji buvo trečias vaikas iš dešimties skurdžioje ir pamaldžioje valstiečių šeimoje. Nepaisydama tėvų pasipriešinimo, 1924 m. išgirdusi tokius Jėzaus žodžius, Helena Kovalska išvyko į Varšuvą, kur ketino įstoti į vienuolyną.
1925 m. rugpjūčio mėn. įstojo į Dievo Gailestingumo Motinos vienuolyną Varšuvoje. 1925 m. pradėjo postulatą Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyne Varšuvoje. 1926 m. per įvilktuves gavo sesers Marijos Faustinos vardą. 1926 m. davė vienuolinius įžadus ir gavo Marijos Faustinos vardą.
Po vienuolyno vyresniosios sesers patarimo metus padirbėti, Helena Kovalska užsidirbo reikiamų lėšų vienuolyno įnešamajai daliai. 1929 m. vasarį buvo trumpam atvykusi į Vilnių. 1929 m. ses. Plocko vienuolyne ses. Faustina regėjo Viešpatį Jėzų Kristų, kuris liepė jai nutapyti paveikslą pagal jos regėjimą.
1931 m. Plocko vienuolyne ses. Faustina regėjo Viešpatį Jėzų Kristų, kuris liepė jai nutapyti paveikslą pagal jos regėjimą. 1933 m. gegužės mėn. po amžinųjų įžadų atvyko į Vilnių ir per išpažintį sutiko dvasios tėvą pal. kunigą M. Sopočką.
1933 m. gegužės pabaigoje, jau būdama Vilniuje, per išpažintį sesuo Faustina pirmą kartą sutiko kunigą Mykolą Sopočką, kurį jau ankščiau matė savo regėjimuose Lenkijoje. Jėzus seseriai Faustinai tuo metu apreiškė, kad tai kunigas, padėsiantis jai įvykdyti Jo valią (pgl. Norėdamas padėti seseriai Faustinai įvykdyti jai pavestą misiją - nutapyti Gailestingojo Jėzaus paveikslą, įsteigti Gailestingumo šventę pirmąjį sekmadienį po Velykų ir įkurti naują vienuolių bendruomenę, Jėzus į pagalbą jai atsiuntė kunigą Mykolą Sopočką).
Taip pat skaitykite: Kaip tapti globėju?
Vilniuje ses. Faustina sutiko seserų nuodėmklausį, universiteto teologijos profesorių kun. Michalą Sopočko, tapusį jos dvasios tėvu ir padėjusį imtis jai patikėtos misijos - skelbti Viešpaties Gailestingumą. Norėdamas padėti seseriai Faustinai įvykdyti jai pavestą misiją - nutapyti Gailestingojo Jėzaus paveikslą, įsteigti Gailestingumo šventę pirmąjį sekmadienį po Velykų ir įkurti naują vienuolių bendruomenę, Jėzus į pagalbą jai atsiuntė kunigą Mykolą Sopočką.
Dvasios tėvas sutarė su dailininku Eugenijumi Kazimirovskiu, kad jis nutapys Išganytojo atvaizdą pagal ses. Faustinos regėjimus. Jis surengė ses. Faustinos ir dailininko E. Kazimirovskio susitikimą 1934 sausio 2 d. Vilniuje, Vizitiečių vienuolyne, Rasų g. Būtent jo prašymu to paties namo pirmame aukšte gyvenęs tapytojas Eugenijus Kazimirovskis nuo 1934 m. sausio mėn. tapė pirmąjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą.
Paveikslas buvo pradėtas tapyti 1934 m. sausio 2 d. Sesuo pusę metų lankėsi dirbtuvėje bent kartą per savaitę, kad patikslintų detales ir nurodytų klaidas. Nuo pirmo susitikimo iki 1934 liepos mėn. ses. Faustina reguliariai bent kartą per savaitę lankėsi pas E. Kazimirovskį, kad nurodytų, kaip atrodė Gailestingasis Jėzus jos 1931 m. regėjimuose.
Planuojant paveikslą, Jėzus ses. Faustinai diktavo žodžius: „Nutapyk paveikslą pagal piešinį, kurį matai, su užrašu: Jėzau, pasitikiu Tavimi.“ Trokštu, kad šis paveikslas būtų viešai išstatytas pirmąjį sekmadienį po Velykų. Šis sekmadienis yra Gailestingumo šventė.
1934 m. spalio mėn. ses. Faustina antrą kartą regėjo Jėzų taip, kaip 1931 m. Plocko vienuolyne: su dviem spinduliais iš Jėzaus širdies, pasklidusiais po visą pasaulį. Tuos pačius spindulius vėl regėjo 1934 m. lapkričio mėn. per šventąsias Mišias.
Taip pat skaitykite: Deivė Hator ir jos reikšmė
Per 1934 m. Didįjį Ketvirtadienį ses. Troškau, kad paaukotum save už nusidėjėlius, o ypač už tas sielas, kurios nustojo viltis Dievo gailestingumo (Dien., 308). 1935 m. gruodžio mėn. Jėzus pakartojo savo prašymą ses. Nuo 1935 m. gegužės mėn. brendo ses. Faustinai naujos vienuolijos mintis, kuri paminėta daugelyje dienoraščio vietų.
1935 m. rugsėjo mėn. Jėzus padiktavo ses. Faustinai Gailestingumo vainikėlį. Vėliau Jėzus ne kartą jos prašė kalbėti šį vainikėlį sieloms išgelbėti. „Kiek kartu įeisi į koplyčią, iškart sukalbėk tą maldą, kurios vakar tave išmokiau.“ „Trečią valandą maldauk mano gailestingumo, ypač nusidėjėliams […].“
>tagvideo>Paskaita apie Gailestingumo vainikėlį ir jo reikšmęTokių Viešpaties žodžių vedina ses. Faustina 1936 m. kovo mėn. išvyko iš Vilniaus į Lenkiją. 1936 m. ses. Faustina buvo perkelta iš Vilniaus į Valendovą, vėliau - į Lagievnikus prie Krokuvos. Pirmiausia sesuo gyveno Varšuvoje, po to buvo perkelta į kitus vienuolynus, kol 1936 m. gegužės mėn.
1936 m. rugsėjo mėn. stipriai pablogėjus sveikatai ses. Faustinai nustatyta džiova. Vaike mano, dar pora lašų taurėje, jau neilgai (Dien., 694). 1937 m. gegužės 4 d. gavo leidimą išstoti iš vienuolijos.
1937 m. spalio mėn. Jėzus apreiškė ses. 1938 m. rugsėjo mėn. ji paskutinį kartą susitiko su dvasios tėvu kun. M. Mirė 1938 m. lapkričio 5 d. Po jos mirties rasto dienoraščio dėka ėmė sklisti žinia apie ses.
Taip pat skaitykite: Graikų Burtų Tradicijos
Po jos mirties rasto dienoraščio dėka ėmė sklisti žinia apie ses. 1967 m. buvo baigtas ses. Faustinos informacinis procesas ir jos beatifikacijos byla išsiųsta į Romą. 1968 m. sausio 31 d. pradėta ses. Faustinos beatifikacijos byla. 1968 m. sausio 31 d. pradėta ses. Faustinos beatifikacijos byla.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1905 | Gimė Helena (Faustina) Kovalska |
| 1925-1926 | Įstojo į vienuolyną, davė įžadus |
| 1931 | Plocke regėjimas - nurodymas nutapyti paveikslą |
| 1934 | Paveikslo tapyba su E. Kazimirovskiu Vilniuje |
| 1935 | Gailestingumo vainikėlis |
| 1938 | Mirtis |
| 1993 | Beatifikacija |
| 2000 | Kanonizacija |
1967 m. buvo baigtas ses. Faustinos informacinis procesas ir jos beatifikacijos byla išsiųsta į Romą. 1993 m. balandžio 18 d. popiežius Jonas Paulius II ją beatifikavo, o 2000 m. balandžio 30 d. per Gailestingumo sekmadienį popiežius Jonas Paulius II paskelbė seserį Faustiną šventąja. Pal. kun. M. Sopočkos paskatinta ses. 2000 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė ses. Faustiną šventąja.
Gailestingasis Dievas, norėdamas perteikti visam pasauliui skirtą Dievo gailestingumo žinią, pasirinko ir išugdė du Dievo meilės Apaštalus: šv. seserį Faustiną Kovalską ir pal. kunigą Mykolą Sopočką. Nors šios asmenybės didvyrišku uolumu stengėsi kruopščiai išpildyti Viešpaties valią, bet būdami gyvi nesulaukė pripažinimo, užtat įgijo šventumą ir amžiną atminimą.
Dievo gailestingumo apaštalė ses. Faustina Kovalska Gailestingumo Motinos seserų kongregacijos vienuolyne Vilniuje gyveno 1933-1936 m. Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacija įgyvendina naujas Dievo Gailestingumo garbinimo formas 35 religiniuose namuose Lenkijoje ir užsienyje, įskaitant trijuose misionierių forpostuose: Bolivijoje, Siera Leonėje ir Pietų Afrikoje.
Kai 1938 m. šventasis Jonas Paulius II pradėjo studijuoti lenkų filologiją Krokuvos Jogailos universitete, sesuo Faustina gyveno vienuolyne Krokuvoje. 2002 m., likus trims metams iki mirties, šv. Jonas Paulius II savo homilijoje Krokuvos Lagievnikų šventovėje su dideliu troškimu patikėjo visą pasaulį Dieviškajam gailestingumui.
Kun. M. Sopočka 1932−1934 m. gyveno Vilniuje seserų vizitiečių vienuolyne. 1933 m. kun. M. Sopočka jau buvo tarnavęs skirtingose Lenkijos ir Lietuvos vietovėse kaip kunigas, kariuomenės kapelionas, vienuolijos seserų nuodėmklausys, dvasios tėvas Vilniaus kunigų seminarijoje ir universiteto dėstytojas. 1914 m. buvo pašventintas kunigu. Jis gimė 1888 m. lapkričio 1 d. Naujasėdyje, dabartinėje Baltarusijoje.
Kai 1934 m. Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčioje kun. M. Sopočka ėjo rektoriaus pareigas. 1937 m. balandžio mėn. šioje bažnyčioje jis pašventino Gailestingojo Jėzaus paveikslą. 1937 m. rugpjūčio mėn. kun. M. Sopočka atvyko į Krokuvos vienuolyną.
II pasaulinio karo metais kun. M. Nepaisydamas Bažnyčios pasipriešinimo aprobuoti Dievo gailestingumo kultą, kun. M. Sopočka visą likusį gyvenimą skyrė to kulto apaštališkiems planams ir vizijoms, kaip pats rašė savo dienoraštyje. 1944 m. Vilniuje kun. M. Sopočka įsteigė Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolyną.
Su Dievo Gailestingumo idėja taip pat siejosi du bandymai statyti Dievo Gailestingumo šventoves. Pirmas projektas Šnipiškių rajone, Vilniuje, 1940 m. dėl sovietų okupacijos žlugo. Antras bandymas buvo Balstogėje 1950-1960 m.
2002 m. rugpjūčio mėn. 21 d. audiencijoje šv. Jau pontifikato pradžioje 1980 m. šv. Jonas Paulius II savo enciklikoje „Dives in Misericordia“ (Apie Dievo gailestingumą) paragino Bažnyčią šauktis Dievo gailestingumo „atsižvelgiant į žmogaus poreikius ir jam iškylančius pavojus šiuolaikiniame pasaulyje“. 1994 m. Per savo arkivyskupo tarnystę 1968 m. Karolis Voityla Krokuvoje pradėjo Faustinos beatifikacijos bylą.
2011 m. gegužės 1 d. popiežius Benediktas XVI Joną Paulių II paskelbė palaimintuoju, o 2014 m. balandžio 27 d. - tolesni pripažinimai. 2008 m. rugsėjo mėn. Kaip šventoji Faustina, taip ir šventasis Jonas Paulius II - Dievo gailestingumo apaštalai - glaudžiai susiję su Krokuvos miestu.