Euròpos sociãlinė chártija yra tarptautinė sutartis, skirta socialinėms teisėms įtvirtinti.
Europos socialinę chartiją papildo 3 protokolai: 1988 papildomas (pirmasis; įsigaliojo 1992), 1991 pataisų (antrasis; neįsigaliojo), 1995 papildomas (trečiasis; įsigaliojo 1998).
Chartija ir pirmasis protokolas įtvirtino dvi socialinių teisių grupes:
- Teises, susijusias su darbo sąlygomis (nediskriminavimas priimant į darbą, priverstinio darbo draudimas, su motinyste susijusios teisės, teisė į tinkamas darbo sąlygas ir teisingą atlyginimą, kita).
- Teises, susijusias su socialinėmis garantijomis bei tam tikrų grupių apsauga (teisė į sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, socialinę paramą ir medicinos pagalbą, vaikų ir paauglių teisė į apsaugą nuo fizinių bei moralinių pavojų ir kita).
Valstybės privalo priimti mažiausiai 5 iš 7 būtinųjų Europos socialinės chartijos straipsnių (arba mažiausiai 6 iš 9 1996 pataisytos Chartijos straipsnių). Būtinieji straipsniai apima teisę į darbą, teisę jungtis į organizacijas, teisę į kolektyvines derybas, teisę į socialinę apsaugą, teisę į socialinę paramą ir medicinos pagalbą, šeimos teisę į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą, darbuotojų migrantų ir jų šeimų teisę į apsaugą ir paramą.
1996 papildant Chartiją įtraukta naujų socialinių teisių (teisė į apsaugą darbo sutarties nutraukimo atveju, darbuotojų teisė į savo reikalavimų gynimą darbdavio bankroto atveju, teisė į orumą darbe, teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties, teisė į būstą ir kita).
Taip pat skaitykite: Socialinės chartijos įgyvendinimas
Kontrolės mechanizmas ir kolektyvinių skundų sistema
Chartijoje numatytas kontrolės mechanizmas (valstybių teikiami pranešimai apie tai, kaip įgyvendinamos Europos socialinės chartijos nuostatos) ir kolektyvinių skundų sistema. Kolektyviniai skundai galimi, jei valstybė ratifikavo Chartijos 1995 protokolą arba pripažino pataisytos Chartijos D straipsnį, įtvirtinantį kolektyvinių skundų sistemą.
Europos socialinių teisių komitetui kolektyviniai skundai teikiami pačiomis įvairiausiomis temomis.
Pavyzdžiui:
- Ispanijos profesinės sąjungos 2025 m. rugpjūčio 28 d. Europos socialinių teisių komitetui pateikė skundą dėl teisės į kolektyvines derybas pagal Europos socialinės chartijos 6 straipsnio 2 ir 4 dalis.
- Šiemet liepos 22 d. Europos socialinių teisių komitetas užregistravo Italijos profesinės sąjungos Unione Italiana del Lavoro U.I.L skundą, kuris susijęs su Europos socialinės chartijos 3 straipsniu (teisė į saugias ir sveiką darbo sąlygas) ir 11 straipsnio 3 dalimi (teisė į sveikatos apsaugą). U.I.L. teigia, kad, nepaisant formaliai pažangios reguliavimo sistemos, Italija neužtikrina veiksmingos teisės į sveikatą ir saugą darbe.
- Prancūzijos Nacionalinė profesionalių futbolininkų sąjunga (Union nationale des footballeurs professionnels, UNFP) taip pat šiemet liepą pateikė skundą prieš Prancūziją dėl Europos socialinės chartijos 2 straipsnio (teisė į teisingas darbo sąlygas), 3 straipsnio (teisė į saugias ir sveikas darbo sąlygas), 6 straipsnio (teisė į kolektyvines derybas), 7 straipsnio (vaikų ir jaunimo teisė į apsaugą) ir 11 straipsnio (teisė į sveikatos apsaugą).
Lietuva ir Europos socialinė chartija
Lietuva Europos socialinę chartiją pasirašė 1997, ratifikavo 2001 05 15, Chartija įsigaliojo 2001 08 01. Straipsniai, kurių Lietuva įsipareigojo laikytis, nurodyti įstatyme Dėl 1996 Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo.
RPF IX-tojo suvažiavimo rezoliucijoje primenama, kad beveik prieš ketvirtį amžiaus Lietuvoje ratifikuota Europos socialinė chartija nėra pilnos apimties ir vis dar trūksta chartijos IV dalies D straipsnio (kolektyviniai skundai) ratifikavimo.
Taip pat skaitykite: Chartijos poveikis Lietuvai
RPF ragina LR Vyriausybę, kaip numato Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 8 str.
„Europos socialinę chartiją Lietuva ratifikavo dar 2001 m., bet iki šiol nesugebėjo žengti kito žingsnio - priimti papildomą protokolą dėl kolektyvinių skundų, - sako RPF pirmininkas Audrius Gelžinis. Protokolas sustiprintų žmonių galimybes ginti savo teises. Jis leistų pažeidžiamoms visuomenės grupėms būti labiau išgirstoms. Ratifikuotas dokumentas padidintų valstybės atsakomybę ir skaidrumą.
„Europos socialinės chartijos Kolektyvinių skundų straipsnio ratifikavimas būtų svarbus žingsnis, parodantis, kad socialinės teisės mūsų šalyje nėra tik deklaracijos, bet ir realiai veikianti sistema“,- sako A.
Taip pat skaitykite: Socialinė chartija