Smurtas prieš moteris išlieka viena rimčiausių socialinių problemų, kuri paveikia ne tik Lietuvą, bet ir visą Europos Sąjungą (ES). Europos tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei kovos su juo, žinoma kaip Stambulo konvencija, yra pirmoji tarptautinė regioninė sutartis, kurios tikslas yra kovoti su visų formų smurtu prieš moteris - fiziniu, seksualiniu, psichologiniu, ekonominiu smurtu, persekiojimu ir seksualiniu priekabiavimu.
Lietuva šią konvenciją pasirašė 2013 m. birželio 7 d., tačiau iki šiol jos nėra ratifikavusi. Nors Lietuva sulaukia nuolatinių raginimų iš Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų stiprinti kovą su smurtu prieš moteris, konvencijos ratifikavimas vis dar užsitęsęs. Šį veiksmą skatina Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ir Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW).
Smurto artimoje aplinkoje statistika Lietuvoje
Remiantis Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, 2017 metais Lietuvoje buvo užregistruota apie 48 tūkstančius pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, pradėta 11 tūkstančių ikiteisminių tyrimų. Iš jų maždaug 80 % aukų sudarė moterys, o 90 % smurtautojų - vyrai. Didelis pranešimų skaičius atspindi didėjantį visuomenės sąmoningumą ir nusiteikimą nesitaikstyti su smurtu.
Europos Sąjungos mastu įvairūs tyrimai atskleidžia nerimą keliančią situaciją: viena iš trijų moterų per savo gyvenimą yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą, o ES regione tai sudaro apie 50 milijonų moterų. Lietuvoje šis rodiklis siekia 25,2 % moterų, kurios patyrė smurtą. Kalbant konkrečiai apie smurtą artimoje aplinkoje, 16,6 % Lietuvos moterų nukentėjo nuo partnerio fizinio ar seksualinio smurto, tuo tarpu Europos vidurkis yra šiek tiek didesnis ir siekia 17,7 %.
Šalies situacija ir iššūkiai
Deja, Lietuvoje iki šiol nėra įgyvendinamų strateginių dokumentų, koordinuojančių veiksmus smurto prieš moteris šeimoje prevencijai ir pagalbai, todėl Konvencijos ratifikavimas padėtų sukurti vieningą institucijų atsaką ir efektyviai spręsti šią problemą.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Pasitaiko viešojoje erdvėje dažnų aukų kaltinimo atvejų. Smurto artimoje aplinkoje istorijoms atsidūrus spaudoje ar kitur, stebima, kad visuomenėje auga aukų kaltinimas, o smurto problema yra menkinama. Straipsnių antraštėse kartais vartojamos „romantizuotos“ ir smurtinius veiksmus pateisinančios frazės, pavyzdžiui, „šeimos drama“ ar „tragiška meilės istorija“, o smurtautojai apibūdinami kaip „sunkioje emocinėje būsenoje“. Tai mažina supratimą apie smurto rimtumą ir sukuria klaidingą nuomonę, kad smurtas gali būti pateisinamas.
Visuomenėje įsišakniję stereotipai, kad moteris yra atsakinga už šeimos gerovę ir jos pareiga - „išlaikyti ramybę“, net jei gresia pavojus, trukdo spręsti problemą. Toks požiūris ignoruoja svarbiausią faktą - smurtas yra sąmoningas smurtautojo pasirinkimas, o ne aukos elgesio pasekmė.
Europos Sąjungos įstatymai ir nauja direktyva
2024 m. Europos Taryboje buvo priimtas pirmasis Europos Sąjungos lygmens teisės aktas, skirtas kovai su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje. Ši direktyva apima stipresnę pagalbą smurto aukoms, priemones seksualinės prievartos prevencijai ir kovai su smurtu lyties pagrindu virtualioje erdvėje.
Direktyvoje kriminalizuojami tokie veiksmai kaip intymių nuotraukų viešinimas be sutikimo, persekiojimas, priekabiavimas, neapykantos kurstymas internete - tai problemos, kurias visuomenė dar dažnai traktuoja kaip „nekaltas“ arba menkiausias pasekmes turinčias situacijas.
Pagalbos ir prevencijos priemonės Lietuvoje
Lietuvoje veikia Specializuoti kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), kurie teikia pagalbą nukentėjusioms moterims. Nepaisant to, daugelis moterų vis dar nedrįsta ieškoti pagalbos dėl baimės, gėdos, kaltės jausmo ir informacijos stokos apie pagalbos galimybes.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
EU direktyva numato patogias pagalbos priemones, pavyzdžiui, galimybę internetu pranešti apie nusikaltimus, įvykdytus virtualioje erdvėje. Tai sudaro sąlygas lengviau gauti pagalbą ir padeda nukentėjusioms moterims greičiau prisistatyti institucijoms.
Visuomenės švietimas ir informavimas
Veiksminga smurto prevencija neįsivaizduojama be visuomenės švietimo, kuris turi skatinti empatiją ir supratimą. Vienas iš svarbiausių uždavinių - pakeisti stereotipinius požiūrius, kurie tiek žaloja aukas, tiek skatina smurtautojus išvengti atsakomybės.
Žiniasklaida turi atsakingai ir jautriai informuoti apie smurto atvejus, vengiant aukų kaltinimo ir smurto menkinimo. Tokia komunikacija gali prisidėti prie visuomenės supratimo apie problemos rimtumą ir padėti kūrybiškai kovoti su smurtu.
Lietuvos ir ES gerosios praktikos integracija
| Priemonė | Lietuva | Europos Sąjunga |
|---|---|---|
| Teisinė bazė | Konvencijos pasirašymas, bet neryfikavimas | Stambulo konvencijos ratifikavimas, ES direktyvos |
| Pagalbos centrai | Specializuoti kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) | Platus pagalbos tinklas, internetinės pagalbos priemonės |
| Visuomenės švietimas | Nevisiškai koordinuotas, ribotos kampanijos | Nuolatinė valstybinių institucijų ir NGO veikla |
| Žiniasklaidos vaidmuo | Dažnas aukų kaltinimas, romantizuoti atvejai | Skatinama atsakinga ir empatiška komunikacija |
ES nuosavi ištekliai / Smurtas prieš moteris / Duomenų mainai
Apibendrinant, Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijos deda daug pastangų didinti smurto prieš moteris prevenciją ir užtikrinti aukų apsaugą. Konvencijos ratifikavimas bei naujos ES direktyvos įgyvendinimas suteiks papildomų juridinių ir praktinių įrankių veiksmingam šios problemos sprendimui.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai