Etninės kultūros globos taryba (EKGT) yra svarbi institucija, atsakinga už etninės kultūros puoselėjimą ir apsaugą Lietuvoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime EKGT veiklą, nuostatus ir svarbiausius nutarimus, priimtus įvairiais laikotarpiais.
EKGT funkcijos ir tikslai
Etninės kultūros globos taryba (EKGT) yra svarbi institucija, atsakinga už etninės kultūros puoselėjimą ir apsaugą Lietuvoje. EKGT taip pat priima nutarimus, susijusius su regioninėmis etninės kultūros globos tarybomis, įskaitant jų sudėties pakeitimus ir pirmininkų patvirtinimus. Taryba 2022 metais patvirtino 18 teisės aktų. Iš jų 12 nutarimų siejasi EKGT regioninių tarybų sudėties kaita ir kitais EKGT vidiniais reikalais.
Svarbiausi nutarimai pagal metus
EKGT savo veikloje priima įvairius nutarimus, kurie reguliuoja etninės kultūros sritis, regionines tarybas ir kitus svarbius klausimus.
2026 metai
Vienu svarbiausių posėdžio akcentų tapo Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininko rinkimai. Tarybos pirmininke Žemaitijos regionui vienbalsiai išrinkta Birutė Poškienė, pavaduotojais - doc. Rūta Vildžiūnienė, doc. dr. Nuo 14 val. vyko iškilminga Žemaitijos etnokultūrai nusipelniusių žmonių apdovanojimo ceremonija. Etninės kultūros globos taryba 2026 m.
2025 metai
2025 m.: Sausio 14 d. nutarimas Nr. 2 Kovo 18 d. nutarimas Nr. 3 Gegužės 13 d. nutarimas Nr.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
2024 metai
2024 m.: Vasario 20 d. nutarimas Nr. 2 Balandžio 9 d. nutarimas Nr. 1, 3, 4 Gegužės 14 d. nutarimas Nr. 5 "Dėl Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono metų mokytojo - etnokultūros puoselėtojo vardo suteikimo nuostatų patvirtinimo" Liepos 11 d. nutarimas Nr. 7 Spalio 8 d. nutarimas Nr. 8, 9 Lapkričio 12 d. nutarimas Nr.
2023 metai
2023 m.: Sausio 10 d. nutarimas "Dėl Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininko ir pavaduotojo patvirtinimo" Vasario 7 d. nutarimas "Dėl Lietuvos etnografinių regionų žemėlapio patikslinimo" Vasario 21 d. nutarimas "Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2022 metų veiklos ataskaitos patvirtinimo" Kovo 14 d. nutarimas "Dėl institucijų ir organizacijų, deleguojančių atstovus į regionines etninės kultūros globos tarybas sąrašų atnaujinimo" Balandžio 18 d. nutarimas "Dėl Bendrųjų regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatų pakeitimo"
2022 metai
2022 m.: Sausio 25 d. nutarimas "Dėl patikslinto Lietuvos etnografinių regionų žemėlapio patvirtinimo" Lapkričio 15 d. nutarimas "Dėl Etnografinio regiono vėliavos naudojimo tvarkos pakeitimo" Lapkričio 15 d. nutarimas "Dėl Etnografinio regiono herbo naudojimo tvarkos pakeitimo" Gruodžio 13 d. nutarimas "Dėl Aukštaitijos atmintinų metų minėjimo veiksmų plano patvirtinimo" Gruodžio 13 d. nutarimas "Dėl Dzūkijos (Dainavos) atmintinų metų minėjimo veiksmų plano patvirtinimo" Gruodžio 13 d. nutarimas "Dėl Žirgo atmintinų metų minėjimo veiksmų plano patvirtinimo"
2021 metai
2021 m.: Vasario 9 d. nutarimas Nr. 2 "Dėl institucijų ir organizacijų, deleguojančių atstovus į regionines etninės kultūros globos tarybas, sąrašo papildymo" Vasario 9 d. nutarimas "Dėl Tarybos veiklos plano (2021-01-12 Nr. TN-1) ir ataskaitos" Birželio 8 d. nutarimas "Dėl Tarybos darbo reglamento pakeitimo" Birželio 8 d. nutarimas "Dėl regioninių etninės kultūros globos tarybų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo" Rugsėjo 14 d. nutarimas "Dėl Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono reprezentacinės ir lauko vėliavų patvirtinimo"
Ankstesni nutarimai (2016-2020)
2016 m.: Kovo 8 d. nutarimas "Dėl Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016-2022 metų programos įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" Kovo 8 d. nutarimas "Dėl Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016-2022 metų programos koordinavimo tarybos nuostatų patvirtinimo" Kovo 8 d. nutarimas "Dėl Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016-2022 metų programos koordinavimo tarybos patvirtinimo" Rugpjūčio 10 d. nutarimas "Dėl Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato struktūros ir etatų sąrašo patvirtinimo" Spalio 11 d. nutarimas "Dėl Etninės kultūros globos tarybos narių ir kviestinių ekspertų darbo apmokėjimo tvarkos patvirtinimo" Gruodžio 13 d. nutarimas "Dėl 2017 metų kalendorinio veiklos plano patvirtinimo" Gruodžio 13 d. nutarimas "Dėl 2017 metų Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016-2022 metų programos įgyvendinimo temų patvirtinimo"
Taip pat skaitykite: Apie etninės kultūros globos tarybą
2017 m.: Vasario 21 d. nutarimas "Dėl Etninės kultūros globos tarybos administracijos struktūros ir etatų sąrašo patvirtinimo" Rugsėjo 12 d. nutarimas "Dėl 2017 m. geriausiai tradicijas puoselėjusios etnografinio regiono seniūnijos konkurso nuostatų patvirtinimo" Gruodžio 12 d. nutarimas "Dėl 2018 metų etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašo patvirtinimo"
2019-2020 m.: 2019 m.: Gegužės 14 d. įsakymas "Dėl Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso nuostatų patvirtinimo" Rugsėjo 10 d. nutarimas "Dėl Etnografinio regiono vėliavos naudojimo tvarkos patvirtinimo" Rugsėjo 10 d. nutarimas "Dėl Etnografinio regiono herbo naudojimo tvarkos patvirtinimo". 2020 m.: Gegužės 29 d. įsakymas "Dėl Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso nuostatų patvirtinimo".
Regioninės etninės kultūros globos tarybos ir etnografiniai regionai
Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija.
EKGT priima nutarimus, susijusius su regioninėmis etninės kultūros globos tarybomis, įskaitant jų sudėties pakeitimus ir pirmininkų patvirtinimus.
Aukštaitija: istorija, tradicijos ir EKGT sprendimai
Pirmasis Aukštaitijos paminėjimas istoriniuose šaltiniuose siejamas su Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje aprašytomis lietuvių ir Ragainės komtūro Liudviko kovomis, vykusiomis apie 1294 m. Pirmuoju reikšmingu Aukštaitijos vardo pagarsinimu tarptautinėje erdvėje reikėtų laikyti 1323-uosius metus. 1323 metais Lietuvos valdovas Gediminas ir Didžiojo kunigaikščio taryba spalio 3 d. sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje su Livonijos ordinu (Livonijos vyskupais, Rygos miestu, Danijos karaliaus vietininku Šiaurės Estijoje bei jo vasalų pasiuntiniais) užrašė: „Štai tos žemės, kuriose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės - Aukštaičių ir Žemaičių žemė (lant to Eusteythen unde Sameyten), Pskovas ir visi Rusinai, kurie yra mūsų valdžioje...“. Gedimino kanceliarijoje Aukštaitija suvokiama kaip viena iš dviejų pagrindinių Lietuvos sudedamųjų dalių (šalia Žemaičių).
Taip pat skaitykite: Etninės kultūros globos tarybos veikla
Dėl Aukštaitijos centro vardo nuo seno konkuruoja du miestai - Utena ir Panevėžys. Utena pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1261 m., nuo XIV a. buvo administraciniu valsčiaus centru. Šis miestas pasižymi stipria aukštaitiška savimone. Panevėžys pirmąkart paminėtas beveik 250 metų vėliau (1503 m.), administraciniu centru tapo XVI a. Tačiau būdamas patogioje geografinėje padėtyje, Panevėžys tapo vienu didžiausių Šiaurės Lietuvos miestų, ekonominiu, kultūriniu bei švietimo požiūriu turinčiu regiono centro reikšmę.
Aukštaitijos etnografinio regiono didžiojo herbo ir vėliavos projektus EKGT padalinio - Aukštaitijos etninės kultūros globos tarybos - iniciatyva sukūrė Rolandas Rimkūnas. Projektas buvo suderintas LHK posėdyje 2006 m. liepos 5 d. (protokolo Nr. 2006 m. sukurtame Aukštaitijos didžiojo herbo projekte ant sidabrinio skydo pavaizduotas raudonas šarvuotas raitelis su pakeltu kalaviju dešinėje rankoje; skydą iš abiejų pusių laiko du sidabriniai angelai, stovintys ant sidabrinės juostos su raudonos spalvos užrašu PATRIAM TUAM MUNDUM EXISTIMA (liet. „Savo Tėvynę laikyk visu pasauliu“). Pagal projektą Aukštaitijos vėliava yra raudonos spalvos audeklas, kurio centre išsiuvinėtas Aukštaitijos didysis herbas: herbinio skydo sidabriniame lauke pavaizduotas raudonas šarvuotas raitelis su pakeltu kalaviju dešinėje rankoje, skydą iš abiejų pusių laiko du sidabriniai angelai, stovintys ant sidabrinio kaspino, kuriame raudonomis raidėmis įrašytas lotyniškas devizas (liet. „Savo Tėvynę laikyk visu pasauliu“). Reprezentacinės Aukštaitijos vėliavos trys laisvi kraštai apsiūti sidabro virvele.
Aukštaitijos gamta, papročiai ir kulinarinis paveldas
Vaizdingiausiomis vietovėmis garsėja regiono rytai - čia nuo Zarasų pro Ignaliną ir Molėtus iki Dubingių nusidriekęs didysis ežerynas su gausybe vaizdingų ežerų. Ledynmečio palikimas - Aukštaičių aukštuma su įspūdingomis kalvomis, protėvių įrengtais piliakalniais ir šventkalniais, legendine Labanoro giria ir kitais miškais, seniausiu Lietuvoje Stelmužės ąžuolu. Vakarų aukštaičių plynaukštę kerta vaizdingoji Šventosios upė, tekanti pro Anykščių šilelį, Puntuko riedulį ir Andrioniškio miškus. Nuo Kauno iki Panevėžio tęsiasi Nevėžio lygumos platybės, šiaurėje pereinančios į Mūšos-Nemunėlio lygumą, dar toliau - į Žemgalės lygumą, kurias dėl derlingiausių žemių galima pavadinti Lietuvos aruodu. Šiauriniame regiono pakraštyje - palatvėje - atsidengia dolomito klodai, gipso telkinius tirpdęs vanduo kuria vis naujas karstines įgriuvas Pasvalio-Biržų krašte.
Seniausieji krašto gyventojai kurdavosi paupiuose, netgi pelkėse bei kituose vandens telkiniuose - aptikta juose stovėjusių polinių gyvenviečių pėdsakų. Regiono gyvenimą labai pakeitė XV a. įsigalėjusi baudžiava ir XVI a. pradėta Valakų reforma, kai apylinkių žmonės buvo keliami į taisyklingai suplanuotus gatvinius rėžinius kaimus. Tuomet tik didžiųjų žemvaldžių nepasiektuose plotuose išliko mažesnių kaimelių ar sodybų, kur trobesiai sustatyti laisviau.
Gatvinių kaimų sodybiniuose rėžiuose arčiau kelio būdavo įkurdinamos aukštaitiškos dvišalės pirkios ir svirnai, jie apsodinami tradiciniais medžiais (ąžuolais, liepomis, klevais, uosiais), šalia namo puikuodavosi spalvingi gėlių darželiai. Ūkiniai trobesiai buvo statomi rėžio gilumoje, kartais ir kitapus gatvės. Senovinį gyvenimą priminė didieji aukštaičių kluonai - aukštos jų stogų kupetos apgobdavo erdvias šalines (jose būdavo kraunamas derlius) ir grendymą (ant jo kuldavo spragilais, laikydavo vežimus ir kt.). XIX a. įsigalėjęs ūkio padalijimo sūnums paprotys vis labiau tankino gatvinius kaimus, mažažemiai paveldėtojai statėsi vis skurdesnius trobesius.
Tarmės, muzika ir drabužiai
Pagal tarmių klasifikaciją beveik visa Aukštaitija priklauso rytų aukštaičių patarmei. Aukštaitija garsi sutartinėmis - savitomis senovinėmis daugiabalsėmis giesmėmis (iš kurių kai kurios buvo šokamos ir žaidžiamos) bei ragų, daudyčių, skudučių, lamzdelių, kanklių instrumentinės polifonijos kūriniais. Nuostata Aukštaitiją laikyti vokalinio daugiabalsiškumo židiniu Lietuvoje yra neatsitiktinė - iki pat XX a. pradžios Šiaurės rytų Aukštaitijoje gyvavo senasis polifoninis stilius - sutartinės ir joms artima instrumentinė muzika. Sutartinės pripažintos unikaliu tradicinės muzikos fenomenu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: 2010 m. sutartinės įtrauktos į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo šedevrų sąrašą.
Aukštaitijos moterų drabužiai dažnai vadinami pačiais archajiškiausiais Lietuvoje. Tokį įspūdį sukelia baltų lino audinių daugybė ir viduramžius primenantys nuometai, kuriuos ištekėjusios moterys kai kuriose vietovėse ryšėjo dar XX a. viduryje. Lininiai drabužiai Rytų Aukštaitijoje iki pat XX a. pradžios vis dar būdavo puošiami įaustais raudonų siūlų - žičkų - geometriniais ornamentais. Ypač puošnios aukštaičių liemenės, kurias siuvo iš brangių pramoninių audinių - brokato, šilko, aksomo, rečiau - iš namie austų.
Merginos puošėsi karūnėlėmis ir galionais, kurių galus užpakalyje sukryžiuodavo, o prisegti platūs raštuoti šilko kaspinai gražiai krisdavo ant nugaros. Ypatingos Kupiškio apylinkėse pamergių dėvėtos karūnėlės, vadinamos kalpokais. Aukštaitės mėgo puoštis sidabriniais karoliais.
Kulinarinis paveldas
Aukštaitija garsėja blynais. Tikrieji aukštaitiški blynai yra paliepsniai, kurie kepami ant žarijų, prie ugnies - tokiu būdu iš karto kepa abi pusės. Kitas aukštaitiškas blynų receptas - rauginti blynai, užmaišomi iš vakaro, būtinai įtarkuojama bulvių. Kitas populiarus aukštaičių patiekalas yra virtiniai - tai miltinės tešlos kukuliai su įdaru. Mėgsta aukštaičiai ir kakorus (makorus), kurie kiekvienam Aukštaitijos pakraštyje vis kitokie, bet pagrindas - virtos ir sutrintos bulvės bei miltai.
Unikalūs papročiai
Aukštaitija išsiskiria unikaliais Sekminių papročiais: pavyzdžiui, Ignalinos r. Meironių kaime dar gyvuoja paprotys per Sekmines plukdyti vainikais papuoštas karves į ežero salą ganytis.
EKGT iniciatyvos ir nacionalinės šventės
Artėja Liepos 6-oji - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. Ši diena visų mūsų pilietinių ir patriotinių pastangų dėka palaipsniui užsipildė iškilmingu turiniu ir visuomenės iniciatyvomis. 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė įstatymą „Dėl švenčių dienų“, kuriuo liepos 6-ąją - Mindaugo karūnavimo dieną - oficialiai paskelbė valstybės švente. Nuo tada ją minime kaip Valstybės dieną. 2004 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos redakcijos Valstybės vėliavos įstatymą, pagal kurį liepos 6-ąją iškeliamos Lietuvos valstybės ir Lietuvos valstybės istorinės vėliavos, o nuo 2009 m. Valstybės diena pasipildė „Tautiškos giesmės“ giedojimu: minėdami Lietuvos vardo tūkstantmetį 2009 m. liepos 6-ąją „Tūkstantmečio odisėjos“ iniciatyva pasaulio lietuviai pirmą kartą tuo pačiu metu visame pasaulyje giedojo Lietuvos valstybės himną. 2019 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymo pakeitimą, juo oficialiai pakeitė liepos 6-osios šventės pavadinimą, kurį vartojame ir dabar, bei oficialiai įteisino tradiciją per šią šventę kasmet visame pasaulyje vienu metu giedoti Lietuvos himną. Šiandien turime valstybinės šventės visumą - keliame nacionalinę ir istorinę vėliavas, drauge visame pasaulyje giedame „Tautišką giesmę“.
Liepos 13 d. Vienas esminių sprendimų, kaip pabrėžė komisijos pirmininkas prof. dr. Valdas Rakutis, - „komisija bendru sutarimu pritarė darbo grupės parengtai lituanistikos sąvokos apibrėžčiai, kuri bus siūloma kaip pagrindas rengiant atitinkamus teisės aktų pakeitimus. Šis apibrėžimas bus įtrauktas į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą, keičiant atskirus jo straipsnius. Dėkojame Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininko pavaduotojai Agnei Jakavičiūtei-Miliauskienei, vadovavusiai lituanistikos sąvokos apibrėžimo darbo grupei. Prie svarstymų aktyviai prisidėjo EKGT atstovai - pirmininkas Virginijus Jocius ir tarybos narė doc. dr.
Kultūros metai ir renginiai
2026-ieji Lietuvoje paskelbti atmintinais Kanklių metais, skirtais vienam seniausių ir reikšmingiausių lietuvių tradicinės muzikos instrumentų bei su juo susijusiai kultūrinei tradicijai prisiminti. Birželio-rugsėjo mėnesiais visoje Lietuvoje vyks įvairių festivalių, koncertų ir folkloro švenčių, atskleidžiančių kanklių muzikos gyvybingumą. Įvairių Lietuvos regionų renginiuose dalyvaus profesionalūs atlikėjai, mėgėjų kolektyvai, jaunimas. Kviečiame susipažinti su renginių sąrašu: Kanklių metų 2026 m. V. 2026 m. birželio 17 d.
Kviečiame svečiuotis Lietuvos kaimo turizmo sodybose, kuriose laikomasi senųjų architektūros tradicijų, puoselėjamos lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės, saugomos amatų ir kulinarinio paveldo paslaptys.
EKGT vaidmuo teisės aktų rengime
Liepos 13 d. Vienas esminių sprendimų, kaip pabrėžė komisijos pirmininkas prof. dr. Valdas Rakutis, - „komisija bendru sutarimu pritarė darbo grupės parengtai lituanistikos sąvokos apibrėžčiai, kuri bus siūloma kaip pagrindas rengiant atitinkamus teisės aktų pakeitimus. Šis apibrėžimas bus įtrauktas į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą, keičiant atskirus jo straipsnius. Dėkojame Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininko pavaduotojai Agnei Jakavičiūtei-Miliauskienei, vadovavusiai lituanistikos sąvokos apibrėžimo darbo grupei. Prie svarstymų aktyviai prisidėjo EKGT atstovai - pirmininkas Virginijus Jocius ir tarybos narė doc. dr.
| Metai | Pagrindiniai nutarimai / iniciatyvos |
|---|---|
| 2026 | Žemaitijos regioninės tarybos pirmininko rinkimai, apdovanojimai |
| 2022 | Patikslintas etnografinių regionų žemėlapis, vėliavų ir herbų naudojimo tvarkos pakeitimai |
| 2016 | Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programos koordinavimas (2016-2022) |
| 2010 | Sutartinių įtraukimas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą (kontekstas: Aukštaitija) |
EKGT priima nutarimus, kurie reguliuoja etninės kultūros sritis, regionines tarybas ir kitus svarbius klausimus, o taip pat inicijuoja ir prisideda prie teisės aktų rengimo, kultūros metų skelbimo ir nacionalinių tradicijų puoselėjimo.