Ergoterapija: Kas Tai, Testai ir Taikymas

Ergoterapija (užimtumo terapija) - tai terapijos metodas, kai ligonis gydomas tikslinga darbine veikla. Ji parenkama priklausomai nuo ligos pobūdžio, fizinės ir psichinės ligonio būklės.

Ergoterapijos tikslas - padėti sugrąžinti (jei įmanoma), stabilizuoti, ar bent jau kompensuoti ligonio fizines, protines, socialines bei profesines funkcijas (galimybes). Pastebima, jog poveikio sėkmę didžiąja dalimi lemia žmogaus motyvuotumas, noras bei pastangos siekiant pasveikimo.

Ergoterapija Vaikams

Ergoterapija yra specializuota terapijos forma, kurios tikslas - atkurti pacientų gebėjimus ir funkcijas, siekiant padėti jiems susidoroti su įvairiomis kasdienėmis užduotimis ir iššūkiais. Vaikų atveju ergoterapija siekiama pagerinti jų gebėjimą dalyvauti kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, žaisti, mokytis ir bendrauti. Ergoterapija taip pat gali pagerinti vaikų pažinimo ir suvokimo gebėjimus.

Vaikų ergoterapijos tikslai gali būti:

• Lavinama smulkioji ir stambioji motorika.
• Gerinama rankų ir akių koordinacija.
• Lavinami jutimo apdorojimo įgūdžiai.
• Tobulinami socialiniai įgūdžiai ir bendravimas.
• Tobulinami asmeninės savikontrolės įgūdžiai.

Vaikų ergoterapijoje naudojami įvairūs metodai, padedantys vaikams įveikti iššūkius ir ugdyti įgūdžius. Tai gali būti:

Taip pat skaitykite: Ergoterapija ir gyvenimo kokybė

• Sensorinės integracijos terapija, kurios metu pagrindinis dėmesys skiriamas jutimo apdorojimo įgūdžių ugdymui ir smegenų gebėjimo interpretuoti jutiminę informaciją gerinimui.
• Žaidimų terapija, kurios metu naudojama žaidimais pagrįsta veikla, padedanti vaikams smagiai ir patraukliai mokytis ir lavinti naujus įgūdžius.
• Rašymo ranka terapija, kurios tikslas - tobulinti rašymo ranka įgūdžius ir lavinti smulkiosios motorikos valdymą.
• Elgesio terapija, padedanti vaikams ugdyti teigiamą elgesį ir ugdyti socialinius įgūdžius.

Ergoterapija vaikams gali būti labai naudinga, kuriems reikia paramos lavinant fizinius gebėjimus ir motorinius įgūdžius. Šio tipo terapija gali būti ypač naudinga vaikams, turintiems fizinę negalią, vystymosi atsilikimą ar motorinės koordinacijos sunkumų. Ergoterapeutai dirba su vaikais, ugdydami jėgą, koordinaciją ir miklumą, atlikdami įvairius pratimus ir veiklą.

Kita reikšminga ergoterapijos nauda vaikams yra socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas. Šio tipo terapija gali padėti vaikams geriau suprasti ir valdyti savo emocijas, efektyviai bendrauti su kitais ir plėtoti teigiamus santykius. Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, darbo terapija gali būti ypač naudinga sprendžiant unikalius socialinius ir emocinius iššūkius, su kuriais jie gali susidurti.

Pažinimo ir Suvokimo Funkcijų Sutrikimai

Atliekant kasdienines užduotis kognityvinės (pažintinės) funkcijos yra tiek pat svarbios, kiek ir fizinė paciento būklė. O jų sutrikimas gali trukdyti mokymuisi bei reabilitacijos tikslų siekimui. Pažinimo sutrikimus ergoterapeutas vertina ištirimo bei darbo su pacientu metu, atkreipdamas dėmesį į paciento adaptacinius gebėjimus planuojant, mąstant, sprendžiant problemas ir inicijuojant (pradedant) veiklą.

Ergoterapeutui yra svarbu įvertinti paciento pažintines funkcijas bei diagnozuoti pagrindinius kognityvinius sutrikimus, naudojant standartizuotus testus (LPT, PBTT ir kitus). Tyrimo metu, kartu su minėtais standartizuotais pažintinių funkcijų įvertinimo metodais, buvo nuspręsta panaudoti ir nestandartizuotą tyrimo metodą (ŽVPT), siekiant kuo tiksliau (išsamiau) įvertinti bendrą žmogaus kognityvinį lygį.

Taigi, pirmą kartą suaugusiems žmonėms, patyrusiems galvos smegenų pažeidimą, pažintinių funkcijų įvertinimui buvo panaudotas ŽVPT (žmogaus veido piešimo testas). Tai sutrumpintas Gudinaf-Harris'o (Goodenough-Harris) žmogaus piešimo testo (ŽPT) variantas. Jo esmę sudaro nesudėtinga procedūra - žmogaus figūros piešimas. O metodiką pagrindžia tai, jog žmogaus grafininė vaizduojamoji veikla yra susijusi su jo intelektualiniu (tame tarpe ir kognityvinėmis funkcijomis) išsivystymu.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie ergoterapijos studijas LSMU

Pažinimo Procesas ir Pagrindiniai Sutrikimai

Svarbu nustatyti (išsiaiškinti) ar suaugusysis turi intelektualinės sferos trūkumus (pažintinių funkcijų sutrikimus). O reabilitacijos eigoje pakartotinai atlikto testo rezultatai gali rodyti pažintinių funkcijų kitimą, dinamiką. Be to pasaulinėje praktikoje ŽPT metodika naudojama ne tik intelekto įvertinimui, bet ir siekiant atskleisti (išsiaiškinti) individualius charakterio bei asmenybės ypatumus, kas svarbu ergoterapijoje, siekiant geriau pažinti ir suprasti pacientą.

Nei pasaulyje, nei Lietuvoje nepavyko aptikti mokslinių tyrimų, kuriuose suaugusiųjų pažintinių funkcijų įvertinimui kartu su standartizuotais testais būtų naudotas ŽPT.

Kognityvinis (pažintinis) funkcijų sutrikimas gali trukdyti mokymuisi bei reabilitacijos tikslų siekimui. Įvairūs galvos smegenų pažeidimai - vieni dažniausių ir ekonomiškai nuostolingiausių sutrikimų. Išsivysčiusiose šalyse, stebima galvos smegenų pažeidimų daugėjimo tendencija. Todėl jų reikšmė ir svarba visuomenės sveikatingumo struktūroje yra akivaizdi. Dažniausi galvos smegenų pažeidimo pasireiškimai - insultas (smegenų infarktas, hemoragija) ir galvos smegenų trauma.

Insultu kiekvienais metais Europoje perserga apie 1 mln. žmonių, o galvos smegenų traumą per metus Lietuvoje patiria 4 iš 1000 suaugusiųjų gyventojų, JAV - 6 iš 1000 suaugusiųjų gyventojų.

Šie sutrikimai per metus sukelia 60 tūkst. mirties atvejų, 70 - 90 tūkst. negrįžtamų neurologinių pažeidimų, 100 mlrd. $ išlaidų.

Taip pat skaitykite: Viskas apie ergoterapijos studijas

Ergoterapija Depresijos Kontekste

Nuotaikos sutrikimai, arba afektiniai sutrikimai yra vieni iš dažniausių psichikos sutrikimų, nustatomi suaugusiems. Dėl nuotaikos sutrikimų į šeimos gydytojus kreipiasi vis daugiau ir vis jaunesni žmonės. Nuotaikos sutrikimas - tai ilgalaikis emocinės pusiausvyros praradimas, pasireiškiantis depresija, manija arba mišria būsena. Jį lydi įvairūs aktyvumo lygio pakitimai. Daugelis simptomų yra antriniai arba aiškiau suprantami nuotaikos sutrikimo kontekste.

Depresija - tai nuotaikos sutrikimas, kai žmogų dvi ir daugiau savaites kankina prislėgta nuotaika, nervingumo jausmas, kai sumažėja domėjimasis ir pasitenkinimas bet kokia veikla. Amerikos psichiatrai teigia, jog depresija yra vienas iš dažniausių psichikos sutrikimų. Ji pasireiškia prislėgta, bloga nuotaika, sulėtėjusiu mąstymu ir judesiais. Kartais dėl depresijos sutrinka vidaus organų veikla. Sergantys jaučiasi prislopinti ir sudirgę, kartais galvoja apie savižudybę. Kartu dažnai pasireiškia somatiniai sutrikimai: sumažėja apetitas ir svoris, sutrinka miegas, užkietėja viduriai, nuolat skauda įvairias kūno vietas, nyksta lytinis potraukis.

Pasak P. Kielholzo iš visų ligonių, kurie kreipiasi į įvairių specialybių gydytojus, sergantieji depresija sudaro 10%. Įvertinus depresines būsenas, o prie jų priskyrus ir slaptas, dažniausiai neatpažintas depresijas susidarytų 25% žmonių. Net 40% depresijos atvejų bendrojoje praktikoje nėra diagnozuojama.

Depresija laiku nediagnozuojama todėl, kad dauguma pacientų, kurie kreipiasi į gydytojus, skundžiasi somatiniais simptomais, bet to, jie dažnai serga somatinėmis ligomis ir yra senyvo amžiaus.

Kai kuriems asmenims rizika susirgti depresija yra didesnė - buvęs depresijos epizodas, buvęs suicidinis bandymas, jaunesnis nei 40 metų amžius, gretutinės patologijos (hipertenzija, CD, hipertirozė), sutrikusi inkstų funkcija, per maža natrio koncentracija kraujyje, per mažas kūno masės indeksas (KMI) stresiniai gyvenimo įvykiai, artimi giminės ar šeimos nariai sirgo depresija, moteriška lytis, neseniai gimdžiusioms moterims (vaiko gimimas), socialinio palaikymo nebuvimas (nėra su kuo išsikalbėti), piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais bei gydymas nuo priklausomybių.

Depresijos Priežastys ir Simptomai

Depresijos priežastys nėra visiškai ištirtos. Didelę įtaką turi genetiniai veiksniai, neurocheminiai pakitimai smegenyse, hormonų disbalansas, ypač pogimdyminiu laikotarpiu. Nėra nustatyta, ar kokios nors asmenybės ypatybės turi įtakos depresijai, tačiau pastarosios sąsaja su socialiniais nesklandumais, psichine įtampa bei socialine izoliacija stipri. Migracija taip pat gali būti susijusi su depresija. Taip pat veikia ir negatyvūs įvykiai: nesėkmės darbe, skyrybos, artimo žmogaus mirtis. Depresiją gali sustiprinti ir šviesos trūkumas žiemos mėnesiais bei netinkama mityba.

Depresija gali būti susijusi ir su somatinėmis ligomis, inkstų ligos ir uremija, onkologinės ligos, porfirija, Klainfelterio sindromas, AIDS, pogimdyvinė ir pooperacinė depresija, infekcijos, medikamentai, alkoholis.

Kasdienėje praktikoje dažnai sutinkami pacientai, kuriems kartu pasireiškia emociniai ir somatiniai sutrikimai. Somatinė liga gali tapti stresiniu gyvenimo įvykiu, kuris sudaro sąlygas depresijai ar ją sukelti.

Norint sumažinti gydymo išlaidas, kartotinius tyrimus, chirurgines intervencijas, dažnas specialistų konsultacijas, galima rasti užuominų apie depresiją ir jas svarbu laiku įvertinti, papildomai išklausyti pacientą. Depresija paveikia ir pažintinę, ir emocinę, ir fiziologinę, ir socialinę žmogaus funkcionavimo sritį.

Pirmiausia depresija siejama su vadinamąja negatyvia triada: depresija sergantis žmogus neigiamai vertina save, aplinkinį pasaulį ir ateitį. Dažniausiai sumažėja seksualinis potraukis.

Fiziniai požymiai pasireiškia: nemiga arba neramiu miegu, ligoniai dažniausiai prabunda anksti ryte ir negali užmigti. Paprastai sumažėja energija, atsiranda vangumas atliekant bet kokį veiksmą, atsiranda apetito stoka, kuri kartais sukelia anoreksiją. Jaučiamas nuolatinis nuovargis (sergantys depresija rytą atsikelia labiau pavargę nei vakare). Pasireiškia dažnas galvos svaigimas ir skausmai, aplaidumas vykdant savo pareigas, aplaidumas rengiantis, nuolatinis nerimas, jaudulys ir graužatis. Visi šie simptomai sukelia silpnumą ir bejėgiškumą.

Psichiniai požymiai sutelkti į savigraužą: toks žmogus yra mąslaus veido, kartais pravirksta be priežasties, lengvai susierzina dėl menkniekių. Depresijos apimtas žmogus nuolat nerimauja, niekada nesišypso, jis gyvena nuolat baimindamasis ir yra linkęs į begalinius svarstymus. Jis nepajėgia sutelkti dėmesio, todėl nemoka apsispręsti. Sunku gyventi bendruomenėje. Depresija sergantis žmogus yra egocentriškas: galvoja vien tik apie save netgi ir tada, kai turi skirti savo dėmesį kitiems. Neviltis žlugdo motyvaciją: pacientas praranda vidinį stimulą imtis kokios nors veiklos, nes tikisi tik neigiamų bet kurių veiksmų rezultatų. Toks pesimizmas galiausiai veda prie noro nusižudyti.

Depresija pasitaiko su netipiniais funkciniais sutrikimais. Gali būti depresija su nuotaikos kitimu (pvz., nuotaika gerėja reaguojant į teigiamus įvykius) ir dviem ir daugiau šiais požymiais: padidėjęs apetitas ir svorio padidėjimas, hipersomnija, paralyžius (sunkumo jausmas kojose ar rankose), ilgainiui atsiranda tarpasmeninis jautrumo atmetimas.

Ergoterapijos Indėlis Gydant Depresiją

Gydytojas gali paskirti vaistus, o ergoterapeutas - specifinę veiklą, kuria gerinama paciento kasdienė ir darbinė veikla bei laisvalaikis. Ergoterapijos indėlis, padėti depresija sergantiems žmonėms grįžti į visuomenę, yra didelis. Ergoterapeutas sąveikaudamas su pacientu ir jo artimaisiais, išskiria ir išsprendžia svarbiausias problemas, siekia maksimalios asmens socialinės integracijos.

Ergoterapeutui, dirbančiam su šios ligos pacientais, svarbu mokėti įvertinti ir koreguoti sutrikusias funkcijas, kurios trukdo sėkmingai ligonio veiklai. Jis turi padėti pacientui suprasti ligos atsiradimo priežastis, geriau suvokti savo poreikius. Padėdamas organizuoti ligonio tikslingą veiklą, stengiasi užkirsti kelią ligos progresavimui, siekia koreguoti sutrikusias funkcijas.

Buvo siekiama įvertinti pacientų valią prieš ir po ergoterapijos, ir palyginti su kontroline grupe, kuriai nebuvo taikoma ergoterapija. Rezultatai parodė, kad depresija sergančių asmenys labiausiai savarankiški buvo šiose veiklose: asmens higiena 92%, pagalbos ieškojimas 88%, rūpinimasis savo sveikata 88%, finansų tvarkymas 82%, valgymo įgūdžiai 81%, savęs priežiūra 80% ir naudojimasis transportu 80%. Depresija sergantiems pacientams savarankiškumo trūkumas pasireiškia laisvalaikio srityje: nustatyta, kad 36% pacientų laisvalaikio metu yra nesavarankiški, o 11% pacientų reikia pagalbos arba didelis pastangų laisvalaikio ar poilsio metu.

Pacientų atliekamos veiklos pakankamai subalansuotos į darbinę, kasdienę veiklą, poilsį ir laisvalaikį: naktį (22 val. - 6 val.) 88% pacientų ilsisi, ryte (6val. - 10 val.) 41% depresija sergantys asmenys ilsisi, o 37% - užsiima kasdiene veikla. Dieną (10 val. - 18 val.) didžioji dalis pacientų (40%) užsiima kasdiene veikla, o vakare (18val. - 22 val.), daugiausiai (45%) užsiima mėgstama veikla - laisvalaikiu. Daugiausiai asmenų (23%) laisvalaikio praleidimo būdą renkasi televizijos žiūrėjimą.

Pacientų grupei, kuriai buvo taikoma ergoterapija valia ir motyvacija pagerėjo statistiškai reikšmingai. Suminio balo vidurkis 13,7±1,9 (95% PI: 9,9-17,5).

Tyrimai ir Rezultatai

Tyrimo metu buvo stebimi 43 pacientai, patyrę dešiniojo galvos smegenų pusrutulio pažeidimą ir turintys pažintinių funkcijų sutrikimus bei kasdienės veiklos atlikimo sunkumus, besigydantys UAB SC "Energetikas" neurologijos skyriuje. Jų pažintinės funkcijos buvo įvertintos naudojant LPT, PBTT ir ŽVPT, o kasdienės veiklos atlikimas (funkcinis lygis) - FNT.

Vertinimas buvo atliekamas du kartus reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje.

Nustatyta, jog kuo žymesnis paciento pažintinių funkcijų pakenkimo lygis, tuo labiau yra sutrikęs jo kasdienės veiklos atlikimas. O kasdienės veiklos atlikimo (funkcinio lygio) dinamika labai glaudžiai susijusi su pažintinių funkcijų dinamika. Beveik visų (88%) pacientų kasdienės veiklos atlikimo pagerėjimo lygis sutampa su pažintinių funkcijų (MMSE ir HFDT rezultatų dinamikos vidurkio) pagerėjimo lygiu.

ŽVPT, kaip ir kiti pažintinėms funkcijoms įvertinti skirti standartizuoti testai (LPT, PBTT), gali būti naudojamas suaugusiesiems, patyrusiems galvos smegenų pažeidimą, pažintinių funkcijų sutrikimo lygio nustatymui, jo dinamikos reabilitacijos metu įvertinimui bei kasdienės veiklos atlikimo gerėjimo prognozavimui.

Funkcinio Nepriklausomumo Testas (FNT)

Savaitės trukmės ergoterapijos programa pacientams, patyrusiems galvos smegenų infarktą, buvo taikoma 5 kartus per savaitę po 30 - 40 min. Iš viso tiriamieji gavo po 20 užsiėmimų. Savarankiškumas buvo vertinamas naudojant funkcinio nepriklausomumą testą (FNT). Kiekvienas tiriamasis buvo vertinamas du kartus. Pirminis pacientų vertinimas buvo atliekamas reabilitacijos pradžioje. Tyrimas buvo atliktas Kauno klinikinės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje.

Sergančiųjų galvos smegenų infarktu savarankiškumas ankstyvajame reabilitacijos etape buvo sumažėjęs.

Ankstyvoje reabilitacijoje galvos smegenų infarktą patyrę asmenys turėjo ribotą nepriklausomumą.

Tyrimas rodo statistiškai reikšmingą veidrodinės terapijos, derinamos su ADL, poveikį pacientų rankų funkcijai. Veidrodinė terapija kartu su elektrine raumenų stimuliacija užtikrino statistiškai reikšmingą rankų stiprumo pagerėjimą.

Tyrimas: Ergoterapija Namuose po Insulto

Darbo tikslas: įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, kasdienių veiklų atlikimą, pažeistos rankos funkciją reabilitacijos eigoje bei taikant ergoterapiją namuose.

Metodika: tyrime dalyvavo 60 pacientų, kuriems buvo diagnozuotas galvos smegenų insultas dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje.

Pacientai buvo suskirstyti:

• 1 grupė n=30 tiriamųjų, kuriems buvo sudaryta ergoterapijos namų programa
• 2 grupė n=30 tiriamųjų grįžo į namus ir atliko tik kasdienines veiklas, be papildomos ergoterapijos programos.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo atliekamas nuo 2016 m. rugpjūčio - 2017 m. sausio mėnesio. Visiems tiriamiesiems buvo taikytas klausimynas (anketa), Funkcinio nepriklausomumo testas (FNT), dinamometrija, Frenchay parezinės rankos miklumo testas.

Rezultatai. Pacientams, patyrusiems galvos smegenų insultą, pažeistos rankos raumenų jėga atsistato greičiau taikant ergoterapijos namų programą su papildomomis ergoterpijos užduotimis.

Išvados:

• Visiems tiriamiesiems po pusės metų nustatytas statistiškai reikšmingas savarankiškumo pagerėjimas (p<0,05), 1 grupės tiriamieji gebėjo savarankiškai atlikti kasdienes veiklas ir tik atliekant sudėtingesnes veiklas išliko modifikuotos pagalbos būtinybė, o 2 grupės tiriamiesiems - būtina minimali/ vidutinė kito asmens pagalba.
• Taip pat visiems tiriamiesiems po pusės metų rankos miklumas statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05).
• Abiejų grupių tiriamiesiems po pusės metų rankų raumenų jėga statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05).
• Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių po 6 mėnesių.

Apibendrinant galima teigti, kad ergoterapija yra svarbi reabilitacijos dalis, padedanti pacientams atgauti prarastas funkcijas ir pagerinti gyvenimo kokybę.

tags: #ergoterapijos #fnt #testai