Emocinis smurtas darbo vietoje, ypač sveikatos priežiūros sektoriuje, tampa opia problema, turinčia neigiamą poveikį tiek darbuotojų gerovei, tiek darbo kokybei. Slaugos darbuotojai dažnai patiria psichologinį smurtą, kuris pasireiškia įvairiomis formomis - nuo žeminimo ir patyčių iki grasinimų ir nekonstruktyvios kritikos. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime emocinio smurto formas, jo atpažinimą, prevenciją, poveikį tiek slaugos darbuotojams, tiek pacientams, ir teisinius aspektus Lietuvoje.
Psichologinio smurto samprata ir formos slaugoje
Psichologinis smurtas darbe - tai sistemingas, kartojantis žeminantis, menkinantis ar bauginantis elgesys, nukreiptas į darbuotoją darbo vietoje. Tokie veiksmai dažnai neapima fizinio smurto, tačiau sukelia ilgalaikį stresą, emocinį išsekimą, mažina darbingumą, o kai kuriais atvejais netgi lemia darbuotojo pasitraukimą iš darbo. Psichologinis smurtas pasireiškia žodine agresija, patyčiomis, priekabiavimu, užgauliojimais, slaptu ar tiesioginiu persekiojimu, žeminančia kritika ir kitokiu netinkamu elgesiu, dažnai sudarant tokius netinkamo elgesio kompleksus kaip mobingas.
Mobingas - tai ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras darbe, daugiausia vykdomas grupės prieš vieną asmenį, siekiant jį pažeminti arba išstumti iš organizacijos. Šis elgesys nėra vienkartinis konfliktas, bet tęstinis ir nukreiptas į vieną arba keletą darbuotojų. Mobingas gali būti tiesioginis (kai smurtauja pats smurtautojas) arba netiesioginis (perduodamas kitam asmeniui). Jis gali apimti ir šmeižtą - neteisingos informacijos paskleidimą, kenkiantį asmens garbei.
Emocinio smurto formos slaugoje
- Žodinė agresija ir grasinimai
- Žeminimas ir menkinimas
- Priekabiavimas ir patyčios kolektyve
- Informacijos slėpimas ir ignoravimas
- Bendravimo kultūros trūkumas
- Psichologinis spaudimas iš vadovybės ar pacientų
- Ciberpatyčios - kibernetinis smurtas
Emocinio smurto poveikis slaugytojams ir pacientams
Emocinis smurtas darbo aplinkoje sukelia ne tik psichologinį išsekimą, ilgalaikį stresą, bet ir gali turėti rimtų fiziologinių pasekmių. Slaugytojai, patiriantys psichologinį spaudimą ar žeminimą, dažnai patiria nerimo, depresijos, miego sutrikimų, dirgliosios žarnos sindromo, fibromialgijos, virškinimo bei kvėpavimo takų sutrikimų. Tokie simptomai mažina jų darbo efektyvumą bei gerovę, o kai kuriais atvejais lemia darbuotojų pasitraukimą iš darbo.
Be to, emocinis smurtas neigiamai veikia ir pacientų priežiūros kokybę. Stresuoti, emociškai išsekę slaugytojai praranda motyvaciją, susikaupimą ir gebėjimą tinkamai bendrauti su pacientais. Tokiomis sąlygomis didėja klaidų tikimybė, sumažėja pacientų saugumas ir pasitenkinimas sveikatos paslaugomis.
Taip pat skaitykite: Programos mokykloms
Psichologinio smurto darbo kodekso nuostatos ir darbdavio atsakomybė
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo sukurti saugią darbo aplinką, kurioje nebūtų psichologinio smurto, priekabiavimo ar kitokio darbuotojų orumą ir garbę žeminančio elgesio (Darbo kodekso 30 str.). Taip pat, darbdaviai turi vertinti psichosocialinę profesinės rizikos naudą ir įgyvendinti prevencines priemones, skirtas sumažinti šią riziką.
- Darbdavio pareigos: užtikrinti saugią darbo aplinką psichologiniam smurtui užkardyti, organizuoti mokymus apie smurto atpažinimą ir valdymą, sukurti anoniminius skundų kanalus, operatyviai reaguoti į skundus ir teikti pagalbą nukentėjusiems.
- Prevencinė politika: aiškiai apibrėžti, kas laikoma psichologiniu smurtu, numatyti veiksmus smurto atveju ir bausmes smurtautojams.
- Darbuotojų mokymai: organizuoti mokymus, kaip atpažinti, reaguoti ir užkirsti kelią emociniam smurtui.
Psichologinio smurto atvejais Lietuvoje teismai pripažįsta darbdavio kaltę, jei jis nesureagavo į smurtą. Teismai vertina sistemingą ir pasikartojantį elgesį, darbdavio neveikimą ir medicininius įrodymus apie nukentėjusiojo emocinę ar fizinę būklę.
Konkretūs pavyzdžiai iš teismų praktikos
- Vilniaus apygardos teismas 2021 m. pripažino, kad vadovo sistemingas žeminimas per susirinkimus ir darbuotojo ignoravimas buvo psichologinio smurto forma. Darbdaviui priteista 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimas.
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. nurodė, kad smurto prevencija darbo vietoje turi būti aktyviai įgyvendinama, o ne tik formali deklaracija. Už jos nesilaikymą organizacija buvo laikoma pažeidusia darbuotojo teises.
Kaip atpažinti ir įrodyti emocinį smurtą darbo vietoje?
Psichologinis smurtas sunkiai identifikuojamas, nes dažnai nepalieka fizinių žymių, o patiriantieji jo baiminasi kalbėti. Tačiau svarbu žinoti praktinius žingsnius, kaip su dokumentuoti smurtą:
- Fiksuoti kiekvieną incidentą - datą, laiką, dalyvius, žodinius ar veiksmų aprašymus.
- Išsaugoti susirašinėjimus, el. laiškus, žinutes ar skambučių įrašus, kurie gali būti įrodymais.
- Kreiptis į liudytojus, jei kas nors matė ar girdėjo, kas vyko.
- Pasitarti su gydytoju ar psichologu, kad būtų užfiksuota jūsų psichinė būklė ir streso požymiai.
Emocinio smurto padariniai slaugytojų profesijoje
Slaugytojai dažnai susiduria su žeminimu, nepagarbia komunikacija ar psichologiniu spaudimu iš kolegų, vadovų, pacientų ir jų artimųjų. Pandemijos laikotarpiu daugėjo tokių neigiamų emocijų ir elgesio. Apklausos rodo, kad dauguma slaugytojų Lietuvoje patiria psichologinį smurtą, tačiau dažnai vengia apie tai kalbėti ar ieškoti pagalbos dėl baimės būti nesuprastiems ar netgi apkaltintiems pernelyg dideliu jautrumu.
Europos slaugytojų asociacijų federacijos susitikimuose atskleista, kad Islandijoje visi slaugytojai pripažįsta bent vieną smurto patirtį darbe, tačiau Lietuvoje tai vis dar dažnai slepiama.
Taip pat skaitykite: Vyrai ir emocinis smurtas
Prevencijos priemonės ir pagalba patiriantiems emocinį smurtą
Svarbu skatinti atvirą dialogą darbo vietose, organizuoti mokymus apie smurto atpažinimą ir valdymą, stiprinti darbuotojų paramos sistemas bei kurti palankią darbo kultūrą. Darbdaviai turi imtis aktyvių veiksmų, o patiriantieji smurtą - nebūti vieni.
Slaugytojai gali kreiptis pagalbos į specialias tarnybas:
- Mobilioji krizių įveikimo komanda
- Nemokamos psichologinės konsultacijos medikams
- Pagalba savižudybės krizėje
- Psichologinė pagalba telefonu, internetu ar gyvai
Tarptautinės slaugytojų tarybos rekomendacijos (2019 m.) taip pat remia smurto prevencijos strategiją darbo vietoje. LSSO planuoja platesnį tyrimą apie slaugytojų patiriamus iššūkius ir emocinį smurtą, siekdama geriau suprasti situaciją ir užtikrinti tinkamą paramą.
Slaugos profesija ir etika – slaugos pagrindai | @LevelUpRN
Rekomendacijos slaugytojams, patiriantiems emocinį smurtą
Jei patiriate psichologinį smurtą:
- Registruokite visus incidentus, rinkite įrodymus.
- Ieškokite paramos kolegų, draugų ar šeimos rate.
- Kreipkitės į psichologus ar gydytojus - jūsų sveikata yra svarbi.
- Nebijokite pasidalinti savo patirtimi ir ieškoti pagalbos.
Darbo kultūros tobulinimas, prevencijos švietimas ir atvira komunikacija yra kertiniai veiksniai, siekiant sumažinti emocinio smurto poveikį sveikatos sektoriuje.
Taip pat skaitykite: Kaip vasaros stovyklos ugdo socialinį intelektą