Bėgant metams gyvenimą ir daugelį jo reiškinių pradedi matyti kitaip. Pradedi galvoti, kad tas matymas gerokai skiriasi nuo to, kurį turėjai, kai buvai dvidešimties. Didžiosios Paslapties, Mirties atradimai prasideda gerokai vėliau. Man įdomu stebėti, kaip senstu, matyti, kad rankos nebe tokios pajėgios, kad sąmonė silpsta, dingsta atmintis. Visada sakau, kad turime mokytis stebėti save iš šalies, tarsi per mus stebinčios kameros, o gal - Dievo akį.
Nesvarbu, ar metų tėkmė įsisiūbuoja greitai, ar lėčiau - galime ir privalome išvengti senatvės. Tai daryti reikia nesiremiant visuomenėje paplitusia nuostata, jog pakanka atrodyti „ne pagal metus“, t. y. jaunai. Kiek esame jauni, priklauso tik nuo mūsų pačių santykio su savo gyvenimu ir savimi. Jei mylime ir vertiname gyvenimą, kitus žmones, jei stengiamės būti jiems naudingi ir tai atrodo prasminga, jei su dėkingumu priimame mums duotus metus, nesijausime seni.
Maža to, nepaisydami amžiaus ir spinduliuodami žmogišką šilumą, pozityvumą, viltį, gyvensime vaisingai besiskleidžianį gyvenimą ir įkvėpsime tai daryti kitus. Senatvė - tai gyvenimo ruduo. Ruduo gali būti niūrus, lietingas ir nejaukus, bet jis taip pat gali būti visiškai kitoks, saulėtas ir šiltas. Daugeliui žmonių iškyla liūdnos asociacijos su pensijiniu amžiumi: vienatvė, depresija, negalia… Iš tiesų skaičius pase mažai reiškia. Žmogus sensta, kai nustoja žiūrėti, galvoti ir tikėti į gera.
Mes galime dūsauti praėjusios jaunystės, bet pagalvokite apie tai: kartais dėl tragiško atsitiktinumo labai jaunų žmonių gyvenimas nutrūksta. Vertinkite kiekvieną dieną, praleistą Žemėje. Niekas nenori senti. Bet pagalvokite štai apie ką: laikas - neįkainojamas resursas. Tegu sveikata ir veido bruožai ne tokie, kaip anksčiau. Svarbiausia, kad mes vis dar gyvename: vaikštinėjame, apkabiname savo artimuosius, grožimės saulėlydžiu ir įkvepiame gėlių aromatą.
Ne visi gali adekvačiai priimti savo amžių. Kvaila dėvėti mini sijonus ar pasidaryti ryškų makiažą, bandant visiems įrodyti, kad „vėl bobelė kaip uogelė“. Tačiau tos, kurios sensta gražiai, subtiliai, skoningai, sukelia pagarbą. Todėl kad jūs matote: šios moterys priima save bet kokias. „Jį dabar mažai jaudino, ką apie jį galvoja. Taip, senatvė - tai metas, kai jūs tikrai galite jaustis laisvai. Nereikia vaikytis karjeros pasiekimų. Jūs laisvi nuo reikalavimų ir pareigų. Niekas negali diktuoti, kaip jūs turite rengtis ar leisti laisvalaikį.
Taip pat skaitykite: kaip Maironis vaizdavo senatvę ir Lietuvos tapatybę
Dalį laiko iš mūsų vagia, dalį - atima, o dalis nepastebimai nuslysta šalin. Seneka: Laikas, kai jo maža, tampa vertingas, ir, patikėkite, jo užtenka viskam. Daug laiko turi tik nieko neveikiantys. N. Rerichas: Laikas - nuostabus mokytojas, deja užmušantis savo mokinius. H. L.: Gimtadienis yra tiesiog pirmoji 365 dienų kelionės aplink saulę diena. Geros kelionės! Su gimtadieniu. Tegu ši diena būna tokia ypatinga, kad visuomet ją atsimintum. Linkiu, kad tavo dienos būtų tokios pačios ypatingos kaip ir tu. Visa kas geriausia - ateityje.
Turbūt nėra laimingesnių vaikystės dienų už tas, kurios buvo praleistos su mėgstama knyga. Marcelis Prustas - Jei nešiosiesi vaikystę su savimi - niekada nesensi. Tomas Stopardas - Niekada nevėlu turėti laimingą vaikystę. Tomas Robinsas - Vaikystės esmė, žinoma, yra žaidimas. Jaunystė - tai svajonės, tikėjimas, siekimas žygdarbių. Tai romantika ir lyrika. Tai dideli ateities planai, visų perspektyvų pradžia. N. Hikmetas - Kiekvienas žmogus turi tris jaunystes: kūno, širdies ir proto. Nelaimei, jos niekada nesutampa.
F. Sveikinimai brangiam seneliui - Kas išmatuos tą grožį metų glūdumos? Kas pasakys, kada Tu jau nejaunas? - Vienam vaikystėj reikia vakaro tamsos, Kitam senatvėj meilė dar vaidenas. Mes savo siekiais amžinai jauni jauni… Ir kaip žinot, kada jau pagyvenęs? Aki Gahukas buvo galingas bendruomenės vadovas, vėliau paseno - kaip visi. Šios istorijos pradžioje jis buvo susiraukšlėjęs, pražilęs senis, eidamas svirduliavo, jo rankos drebėjo. Jo sūnūs buvo suaugę, sukūrę savo šeimas ir palikę tėvo namus. Labai nenorom jie ateidavo prižiūrėti tėvo.
Gimtadieniai yra sveikas dalykas. Statistika rodo, kad žmonės, kurie jų daugiausiai švenčia - gyvena ilgiausiai. Larry Lorenzoni: Kol kas niekas neišrado vaistų nuo gimtadienio - jis ištinka kasmet. Beveik vienintelis dalykas, kuris pasiekiamas be pastangų yra senatvė. Didžiosios gyvenimo tiesos, kurias išmoko vaikai: Nesvarbu, kaip sunkiai jūs bandote, jūs negalite pakrikštyti kačių. Kai jūsų Mama pykstasi su Tėveliu, neleiskite jai šukuoti jūsų plaukų. Jei jūsų sesuo jums trenkia, netrenkite jai atgal. Visada pagaunamas tas, kuris trenkė antras.
„Aktualusis interviu“: Ar ryšis Seimas Žemaitaičio apkaltai?
Jei turite ką plačiau parašyti.. Siūlome pasidairyti.. Kašalotas... Kašalotas (Physeter catodon arba Physeter macrocephalus) - tai žinduolis, visą laiką gyvenantis vandenyje, vienintelis banginių (Cetacea) būriui piklausančios kašalotinių (Physeteridae) šeimos ats.. • Pomėgiams » GYVŪNŲ pasaulis • Ilustracija: sugeneruota DI... Septynetas lydėjo žmones per legendas, ritualus ir dangaus stebėjimus. Tai skaičius, kuris dažnai žymi slenkstį tarp žinomo ir.. • Įdomybės » FAKTA • Faktai apie savaitės dienas... Pirmadienis, antradienis... šeštadienis, sekmadienis ir vėl pirmadienis.. dienos sukasi, o ar žinote ką slepia kiekviena savaitės diena? Sielai » Eilėraščiai » Šios dienos eilėraštis » Patinkantys eilėraščiai » Atsitiktinis eilėraštis » Eilėraščių temos » Metai » Autoriai » Top10 » Palik PĖDSAKĄ
Taip pat skaitykite: Eilėraščių apie motinystę analizė
O SENATVĖ (2) Eilėraščiai apie senelius | 1960 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių: O senatve, tu senatve, kokią kreti štuką? Į senatvę netikėtai sveikata susmuko. Nebėra kaip bepavalgyt, dantys išbyrėjo. Jau ir rankos, kaip šaudyklės visai suliesėjo. Jau ir ausys nebegirdi, protas suvaikėjo. Nors žmogus jau ir lengvesnis, sunkiai kelia svorį. O senatve, ką galvoji, siunti pajuokimą? Iš žmogaus darai beždžionę ligi apakimo. Padarydama tik lepšį iš puikaus jaunimo. Žilagalve tu, senatve, negaili žmogelių. Nebijai, jei tau ir žada bičių duot pienelio. O senatve nemieloji, prastą kreti štuką. Netikėtai ir sveikatos gijos jau nutruko. Jei turite ką plačiau parašyti.. Siūlome pasidairyti.. Lietuvos aviacijos muziejus įsteigtas 1990-02-19, atrandamas Kaune, Veiverių g. 132, veikiančio S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijoje.
Taip pat skaitykite: Pagalba ir įkvėpimas socialiniame darbe
tags: #eilerasciai #apie #senatve