Eglė Vidutaitė - socialinė darbuotoja, kurios veikla ir požiūris į socialinį darbą įkvepia ir keičia požiūrį į pažeidžiamų žmonių gyvenimą. Jos patirtis atspindi gilų supratimą apie žmonių orumą, savarankiškumą ir socialinį sąmoningumą, o biografiniai faktai atsiskleidžia per daugelį metų darbo su intelekto negalią turinčiais žmonėmis ir socialinių dirbtuvių bendruomenės plėtrą.
Kelias į socialinį darbą ir požiūris į profesiją
Socialinio darbo kelias Eglė Vidutaitė pradėjo dar būdama mokinė, savanoriaudama Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje Vilniuje įvairiose jaunimo stovyklose ir edukacinėse veiklose. Ji sako, kad socialinių darbuotojų profesija - tai ne tik darbas, bet ir ypatinga vidinė laikysena būti pažeidžiamųjų pusėje. Pasak jos, tikras socialinis darbuotojas yra pilietiškas, jis palaiko tuos, kurie siekia laisvės, ir neatsuka nugaros net ir tuo metu, kai gali būti nelengva.
Eglė pažymi, jog socialinis darbas apima daugiau nei tradicinį pagalbos teikimą - tai gyvenimo būdas, kuriame svarbus ne tik tiesioginis darbas su klientais, bet ir kasdienis rūpinimasis aplinka, pavyzdžiui, tausojant gamtą ir rūšiuojant šiukšles.
Praktika Vokietijoje ir darbas su intelekto negalią turinčiais žmonėmis
Studijų laikotarpiu Eglė Vidutaitė atliko praktiką Vokietijoje, kur socialinio darbo tradicijos yra gilios, o požiūris į žmogaus orumą ypač pabrėžiamas. Ten ji įgijo vertingą patirtį dirbdama neįgaliųjų dienos užimtumo centruose, apsaugotame būste ir socialinėse dirbtuvėse, kurios leido praktiškai pritaikyti teorines žinias.
Jau 16 metų Eglė dirba su suaugusiaisiais, turinčiais intelekto negalią. Nuo 2017 metų ji taip pat dirba Betzatos bendruomenės įkurtose „Lobių dirbtuvėse“, kur intelekto negalią turintys asmenys įgyja darbo įgūdžių gamindami medžio dirbinius ir baldus. Pasak jos, svarbiausia, kad šie žmonės gyventų įprastą gyvenimą, turėtų savo erdvę, darbą, užimtumą ir galimybę gauti visas socialines paslaugas.
Taip pat skaitykite: Slaugytojos Eglės Černiauskienės įvertinimas
Įkvepiančios kasdienybės istorijos
Eglė ypač vertina spontaniškumą ir savarankiškumą savo bendruomenėje. Vienas iš pavyzdžių - kai vienas darbuotojas pasiūlė draugui, kuriam dar sunkiai sekėsi medžio drožyba, pabandyti dirbti kartu. Tokios iniciatyvos padeda stiprinti bendruomeniškumą ir kurti draugiškus santykius.
Ji žavisi, kad žmonės su intelekto negalia geba kurti savo socialines normas, dažnai neprisiimdami neigiamos visuomenėje paplitusios elgsenos.
Iššūkiai ir darbo su artimaisiais patirtys
Darbas su neįgaliais žmonėmis nėra be sunkumų. Socialinė darbuotoja kartais turi kalbėtis apie itin jautrius dalykus, padėti įveikti pasipriešinimą, ieškoti sprendimų, kai klientai nenori dirbti. Taip pat dažnai iškyla iššūkiai bendraujant su neįgaliųjų tėvais ar artimaisiais, kurie kartais slopina savarankiškumą savo globojamuose asmenyse.
Eglė pabrėžia, kad socialinio darbuotojo pozicija turi būti autentiška, neslėpianti emocijų - tai leidžia neigiamus jausmus priimti atvirai ir su realybe susitaikyti kartu su klientu. Ji pasakoja, kaip kartais įtikina, kad žmogus turi būti įtrauktas į gyvenimo realijas, pavyzdžiui, dalyvauti laidotuvėse - net jei kai kurie artimieji bando apsaugoti nuo skausmingos tiesos.
Socialinės dirbtuvės - darbas ir bendruomenė
2013 metais įkūrus socialines dirbtuves, Eglė ir jos kolegos susidūrė su poreikiu paaiškinti lankytojams - žmonėms su intelekto negalia - skirtumą tarp darbo ir laisvalaikio. Socialinės dirbtuvės suteikia galimybę ne tik įgyti darbo įgūdžių, bet ir įgyti pasitikėjimo, lygiavertiškumo jausmą, kai patys dirbantieji moko kitus ar dalyvauja edukacinėse veiklose su vaikais.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos programos Eglės Sanatorijoje
Visa bendruomenė kartu siekia tikslų, planuoja veiklas, o bendravimas ir draugystė tampa neatsiejama darbo dalimi. Tai sukuria šiltą atmosferą ir sudaro galimybes žmonėms jaustis įvertintais ir svarbiais.
Socialinio darbuotojo vaidmuo visuomenėje
Eglė Vidutaitė pabrėžia, kad socialiniai darbuotojai dažnai eina ten, kur kiti nenorėtų ar negalėtų - į sudėtingas situacijas, kur reikia ypatingo įsipareigojimo ir žmogiškumo. Ji tiki, kad keičiantis socialinio darbuotojo įvaizdžiui, keisis ir visuomenės požiūris į įvairias socialines grupes.
Socialinių darbuotojų darbą visuomenė kartais nuvertina, o pati profesija susiduria su stereotipais. Vis dėlto, pasak Eglės, šis darbas yra prasmingas ir džiugus, jame galima daug duoti ir dar daugiau gauti.
Vaikų santykis su neįgaliaisiais ir stereotipų mažinimas
Eglė pasakoja, kad vaikai žmones su negalia priima labai natūraliai, be išankstinių nusistatymų. Tačiau dažnai tėvų reakcijos yra kitokios - jie vengia aiškintis vaikams negalios priežasčių arba net bando vengti sąlyčio su neįgaliaisiais. Todėl svarbu, kad tėvai nebūtų nenoriai kalbėję apie šiuos dalykus, nes nuo jų požiūrio priklauso, kaip natūraliai auklėjami vaikai.
Socialinių dirbtuvių edukacinė veikla viešose erdvėse, kaip kavinės ar teatras, padeda mažinti visuomenės baimes ir stereotipus, taip skatindama platesnį neįgaliųjų įtraukimą į visuomenį.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija ir poilsis Birštone
Asmeninės patirtys ir kolektyvinė pagalba
Pasak Eglės, darbas su neįgaliais žmonėmis ją pačią daro geresne - šie žmonės slopina jos neigiamas savybes ir stiprina teigiamas. Ji prisimena mažas, bet reikšmingas kasdienybės akimirkas, kai užmezgamas nuoširdus bendravimas ir supratimas. Tokie ryšiai padeda ne tik klientams, bet ir socialiniams darbuotojams išlaikyti motyvaciją bei suteikia gyvenimui prasmės.
Kasdienės situacijos socialinėse dirbtuvėse
Eglė atskleidžia šiltas situacijas, kai žmonės patys pasiūlo idėjas, kaip pagerinti darbą, siūlo šokti kartu ar džiaugiasi bendru pasiekimu. Tokios iniciatyvos kuria darbų bendruomenę, kurioje ne darbuotojai diktuoja taisykles, o kartu su neįgaliaisiais vyksta veiklos planavimas ir įgyvendinimas.
Svarbu leisti savarankiškumą ir realybės priėmimą
Eglė nemano, kad socialinis darbuotojas turi daryti viską už neįgalųjį. Ji laikosi pozicijos, kad užduotis padėti tiek, kad žmogus taptų savarankiškesnis. Ji pabrėžia, jog pernelyg globojantis požiūris yra ne pagalba, o kliūtis.
Taip pat, siekiant realybės priėmimo, ji stengiasi būti atvira ir nebijoti rodyti, kad socialinio darbuotojo profesija ne visada yra vien maloni, bet svarbu tiesiai kalbėti apie sunkumus bei mokyti klientus priimti nesėkmes ir gyvenimo iššūkius.
Socialinių darbuotojų indėlis į visuomenės atvirumą ir empatiją
Socialiniai darbuotojai yra pagrindiniai agentai, padedantys sukurti atviresnę ir empatiškesnę visuomenę, kuri mažina baimę bei stereotipus apie negalią. Reguliariai dalyvaudami renginiuose, viešose erdvėse, jie ir jų klientai tampa viešosios erdvės dalimi, todėl visuomenė ima geriau pažinti negalią turinčius žmones kaip lygiaverčius narius.
Eglės Vidutaitės įkvėpimas
Eglės požiūris ir darbas iliustruoja, kaip socialinis darbas su pažeidžiamais žmonėmis yra ne tik profesija, bet ir gyvenimo misija. Jos biografija ir patirtys dar kartą patvirtina, kad socialinis darbas su intelekto negalią turinčiais asmenimis reikalauja kantrybės, vidinės stiprybės, meilės ir tikėjimo žmogaus orumu bei potencialu.
tags: #egle #viduta #socialine #darbuotoja