Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių. Specialusis poreikis atsiranda tada, kai vaikui prireikia specialiosios pagalbos. Taip gali nutikti dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių vaiko sveikatos sutrikimų ir nepalankių aplinkos veiksnių.
Šiame straipsnyje nagrinėjama klausos ir regos suvokimo vertinimo svarba, ypač vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Aptariama, kaip nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai, kokios negalios ir sutrikimai gali turėti įtakos klausos ir regos suvokimui, bei kokios ugdymo strategijos taikomos siekiant užtikrinti efektyvų mokymąsi.
Kam reikalingas specialiųjų poreikių nustatymas
Specialieji poreikiai nustatomi tuomet, kai reikia parinkti vaikui ugdymo turinį, metodus, būdus ar darbo tempą bei aplinką, pritaikyti reikiamas priemones, ugdymo procese teikti tikslingą pedagoginę, psichologinę ar socialinę pagalbą. Šie vaikai mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ir jų ugdymosi sėkmei būtina tinkamai pritaikyta ugdymosi aplinka, įskaitant pedagoginę, psichologinę, logopedinę ir kitą pagalbą.
Kokiu tikslu vertinami specialieji vaiko poreikiai? sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas; suteikti reikiamas paslaugas (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba), technines (kompensacines priemones), medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.), aplinkos ir būsto pritaikymą, finansinę pagalbą (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.).
Kas nustato specialiuosius ugdymosi poreikius
Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą atlieka pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai - psichologai, logopedai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, neurologai. Vertinimo tikslas - nustatyti švietimo pagalbos ir paslaugų reikmes, rekomenduoti ikimokyklinio ugdymo programos, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrosios programos, profesinio mokymo programos, neformaliojo vaikų švietimo programos pritaikymą, specialiąsias mokymo ir techninės pagalbos priemones, ugdymosi aplinkos pritaikymo būdus, siekiant sudaryti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui (vaikui) optimalias ugdymosi sąlygas.
Taip pat skaitykite: Išankstinės pensijos sąlygos
Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Tėvams arba mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo ar kalbos, elgesio, emocijų, dėmesio sukaupimo sunkumų, kreipiamasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą.
Vertinimo eiga ugdymo įstaigoje ir PPT
Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas.
Kompleksinį įvertinimą atlieka Tarnybos specialistai: psichologas, logopedas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, neurologas. Psichologas vertina intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas.
Po vertinimo PPT išduoda pažymas: Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo ir Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje įvertinimo pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama).
Ką reiškia pažymos ir kaip jos panaudojamos
Tėvai, pasirašydami šias pažymas pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis. Norėdami bendradarbiauti su pedagogais ir ugdymo įstaigoje gauti specialistų pagalbą, tėvai turi šias pažymas pristatyti į ugdymo įstaigą. Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą.
Taip pat skaitykite: Pagalba mokiniams su dideliais specialiaisiais poreikiais
Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Vaiko gerovės komisijos posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) vaidmuo
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau - tarnyba) yra pagrindinė institucija, atsakinga už specialiųjų poreikių nustatymą Lietuvoje. Sutrikus žmogaus sveikatai jam gali būti nustatytas ne tik neįgalumo ar darbingumo lygis, bet ir specialieji poreikiai. Svarbu paminėti, kad tarnyba nustato specialiuosius poreikius tik gavusi gydytojo siuntimą, kuris galioja 60 kalendorinių dienų.
Kreipimosi į NDNT tvarka: Pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą (polikliniką ar ligoninę) ir paprašyti gydytojo, kad parengtų siuntimą į NDNT specialiesiems poreikiams nustatyti. Šį siuntimą, prašymą nustatyti specialiuosius poreikius, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir 3×4 cm dydžio nuotrauką per 60 kalendorinių dienų asmuo (arba jo atstovas) turi pateikti NDNT, kuri ir atliks jo specialiųjų poreikių vertinimą.
Medicininė dalis vertinama pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumo klausimynas užpildomas nuotoliniu būdu. Per 15 darbo dienų priimamas sprendimas dėl darbingumo lygio ir / ar specialiųjų poreikių nustatymo (nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo).
Kriterijai, įtakojantys specialiųjų poreikių nustatymą
Įvertinus medicininį kriterijų ir savarankiškumą, nustatomas konkretus specialusis poreikis:
Taip pat skaitykite: Ugdymo Strategijos vaikams su PUPP
- Bazinį funkcionavimo lygmenį: tai balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal vaiko sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.
- Galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje: tai asmens veiklos gebėjimo koeficientas, nustatomas pildant klausimyną.
Šis klausimynas yra pildomas per pokalbį su asmeniu. Asmens nuo 4 iki 18 metų ir darbingo amžiaus asmens klausimyną per pokalbį su juo pildo NDNT darbuotojas, o pensinio amžiaus - asmens gyvenamosios vietos savivaldybės darbuotojas ar įgaliotas darbuotojas. Svarbu pabrėžti, kad klausimyno pildymui reikia ruoštis iš anksto.
Specialiųjų poreikių tipai ir jų ypatumai
Vienoje klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų. Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės: mokiniai, turintys negalių; mokiniai, turintys sutrikimų; mokiniai, turintys mokymosi sunkumų. Prie turinčiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių priskiriami ir itin gabūs vaikai.
Intelekto sutrikimai
Intelekto sutrikimas pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai. Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai.
Regos sutrikimai
Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl regos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) specialistais. Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų.
Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu. LASUC fondą sudaro apie 10 000 knygų Brailio raštu, apie 1 500 įgarsintų leidinių, beveik 20 000 egz. informaciją, išmokti sakytinės kalbos ir ja bendrauti.
Klausos sutrikimai ir kochleariniai implantai
Klausos sutrikimai skirstomi pagal klausos praradimo laipsnį ir individualius vaiko ypatumus: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir gilus (kurtumas). Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų sprendimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimų. Jiems turi būti užtikrinama reikalinga surdopedagogo pagalba.
Kochlearinis implantas - tai aukštos technologijos elektroninis medicininis prietaisas, susidedantis iš išorinio kalbos procesoriaus ir implanto, chirurginiu būdu įvedamo į vidinę ausį. Po implantacijos surdopedagogai, logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius. Sėkminga implantacija priklauso nuo operacijos, klausos likučių lavinimo iki operacijos, pooperacinio reabilitacijos proceso ir bendro specialistų ir tėvų ar globėjų bendradarbiavimo teikiant pagalbą vaikui.
Įvairiapusiai raidos sutrikimai
Įvairiapusiai raidos sutrikimai apima autizmo spektro sutrikimus (vaikystės autizmas, atipiškas (netipiškas) autizmas, Asperger'io sindromas), Retto sindromą, kitus įvairiapusius raidos sutrikimus. Šiems sutrikimams būdingi sunkumai socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio srityse. Būdingi riboti, stereotipiniai interesai, pasikartojanti veikla, gali būti stebimi sunkumai elgesio ir bendravimo, kalbos ir komunikacijos, sensorinės integracijos ir pažintinių procesų srityse.
Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus. Gali išsiskirti itin netolygiais gebėjimais įvairiose srityse. Retto sindromas yra autizmo forma, nustatoma tik mergaitėms: iki pusantrų metų jos vystosi normaliai, o tada praranda turėtus įgūdžius.
Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai
Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Šie sutrikimai gali būti įgimti ar įgyti persirgus centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis, patyrus traumą. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą.
Kiekvienas judesio ir padėties ar lėtinių neurologinių sutrikimų turintis mokinys yra unikalus, turintis skirtingus gebėjimus ir savo apribojimus. Įtraukimas į ugdymo procesą yra lengvesnis, kai mokytojas supranta kiekvieno mokinio poreikius. Mokyklose taikomas universalaus dizaino principas leidžia užtikrinti tokią negalią turinčių vaikų įtrauktį į ugdymo procesą.
Sutrikimai, apsunkinantys ugdymosi procesą
Sutrikimams priskiriami mokymosi sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai bei kompleksiniai sutrikimai (įvairūs sutrikimų deriniai). Bendrieji mokymosi sutrikimai pasireiškia mokymosi pasiekimų atsilikimu iš dviejų ir daugiau dalykų. Specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) pasireiškia mažesniais nei tikėtina pagal vaiko intelektinius gebėjimus skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais.
Neverbaliniai mokymosi sutrikimai - tai neuroraidos sutrikimai dėl kurių vaikui sunku suvokti ir išreikšti neverbalinius ženklus, tinkamai reaguoti ir prisitaikyti socialinėse situacijose. Sutrikimui gali būti būdinga: mokymosi sunkumai, motorinių įgūdžių stoka, vizualinės erdvinės informacijos apdorojimo sunkumai, bendravimo sunkumai. Verbaliniai vaiko gebėjimai, vidutiniai ar aukštesni nei vidutiniai.
Elgesio ir emocijų sutrikimai
Tai įvairūs sutrikimai, pasireiškiantys elgesio ar / ir emocinėmis reakcijomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio ar emocijų reguliacija. Priskiriami: aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai. Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai pasireiškia amžiaus neatitinkančiais dėmesingumo, padidėjusio aktyvumo arba hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymiais, kurie ryškėja jau ikimokykliniame amžiuje.
Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai
Šiai grupei priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai, taip pat šiai grupei priskiriami kalbos raiškos ar / ir kalbos suvokimo sunkumai. Skiriami kalbėjimo sutrikimai (tai įvairūs garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo ir balso sutrikimai) ir kalbos sutrikimai (kai vaikas turi sunkumų dėl kalbos išraiškos ar/ir kalbos suvokimo bei rašytinės kalbos sutrikimai, kaip sakytinės kalbos sutrikimo pasekmė).
Sensorika ir jos svarba ugdyme
Mes patiriame pasaulį per savo pojūčius: regėjimą, klausą, lytėjimą, skonį, uoslę, kūno padėties jutimą ir kūno judėjimą. Sensorinė informacija ateina iš mūsų pačių kūno ir mus supančios aplinkos. Svarbu suprasti, kad tuos pačius pojūčius kiekvienas asmuo gali patirti labai skirtingai, nes kiekvienas iš mūsų turi unikalų sensorinį profilį.
Sensorika arba sensorinė sistema - tai kompleksinis biologinis mechanizmų rinkinys organizme, skirtas suvokti ir apdoroti iš aplinkos bei kūno vidaus gaunamą informaciją. Ši sistema leidžia organizmui suvokti labai skirtingus stimulus ir prisitaikyti prie aplinkos sąlygų.
Pagrindiniai pojūčiai: rega (vizualinis pojūtis), klausa (auditorinis pojūtis), lytėjimas (taktilinis pojūtis), skonis (gustatorinis pojūtis), kvapas (olfaktorinis pojūtis), kūno padėties pojūtis (propriocepcija), judėjimo pojūtis (vestibulika) ir vidinė jutimo sistema (interocepcija). Kiekvienas iš šių pojūčių yra svarbus mūsų suvokimui apie pasaulį ir prisitaikymui prie jo.
Kas yra sensorinis profilis?
Sensorinis profilis yra individualus kiekvieno žmogaus pojūčių suvokimo ir apdorojimo būdas. Jis apibūdina, kaip asmuo reaguoja į įvairius sensorinius stimulus, tokius kaip garsai, vaizdai, lytėjimas, skonis ir kvapas. Sensorinis profilis gali būti nustatomas naudojant įvairius testus ir klausimynus, kurie padeda įvertinti, kaip asmuo reaguoja į skirtingus sensorinius dirgiklius.
PUPP programa ir jos pokyčiai, aktualūs mokiniams su specialiais poreikiais
Naujoje PUPP programoje numatyta vertinti gebėjimą spręsti kontekstinius uždavinius, todėl dalį PUPP užduoties turi sudaryti kontekstiniai uždaviniai, t. y. realaus turinio uždaviniai. Naujoje programoje nurodyta, kad realaus turinio uždavinių taškų suma turi sudaryti iki 70 proc. Keičiasi matuojamų gebėjimų svoriai: žinių ir supratimo vertė sudaro 50 proc. (buvo 60), matematinio mąstymo ir problemų sprendimo - 50 proc. Šiek tiek koreguotas paskirstymas veiklos sritimis ir procentinė šių sričių išraiška.
Naujoje PUPP programoje greta matematinės kompetencijos pagrindų numatyta vertinti ir bendrąsias kompetencijas - komunikacinę ir darbo kultūros. 2011 m. pakeitimai nurodo ir atskiriems patikrinimo sandams skirtą laiką bei svorius: pavyzdžiui, rašymui dabar skiriama 150 min., teksto suvokimui, literatūros žinių ir kalbos žinių taikymui - 60 min.; rašymo vertė sudaro 40 proc., teksto suvokimo - 40 proc.
Naujoje PUPP programoje nurodyta, kad 30 proc. užduoties turi sudaryti minimalius reikalavimus tikrinantys punktai. Įvardyta ir minimali PUPP išlaikymo riba: kad patikrinimą mokinys išlaikytų, jam reikia surinkti ne mažiau kaip 30 proc. Naujoje programoje nurodyta, kad teksto suvokimo užduotims pateiktų tekstų apimtis yra 400-500 žodžių (buvo 500-800), minimali kuriamo rašymo teksto apimtis - 200 žodžių.
Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Mokyklos privalo užtikrinti, kad PUPP vykdymas būtų kuo pritaikytas mokiniams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais.
Parama šeimai ir socialinės paslaugos
Valstybė teikia įvairią paramą šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių vaikus. Kompensacija skiriama šeimoms, kai vienas iš tėvų turi vairuotojo pažymėjimą ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų, jeigu jam nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Jos ir toliau kas 6 metus galės kreiptis į Sodrą ir gauti nustatyto dydžio išmoką, nepaisant vaiko amžiaus.
Socialinės reabilitacijos ir socialines paslaugas gali sudaryti kito asmens pagalba, atokvėpio paslauga, socialinio darbuotojo pagalba ir pan. Remiantis teisės aktais, asmenims su sunkiais judėjimo sutrikimais gali būti kompensuojamos automobilio įsigijimo ir jo pritaikymo išlaidos.
Praktiniai patarimai tėvams ir pedagogams
- Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT).
- Prieš kreipiantis į PPT, rekomenduojama aptarti vertinimo poreikį su ugdymo įstaiga arba medikais, pasiimkite reikiamus dokumentus ir užsiregistruokite.
- Svarbu gauti raštišką tėvų sutikimą prieš pradedant vertinimą ir pasiruošti klausimyno pildymui NDNT atveju.
- Ugdymo procese svarbu taikyti individualizuotas programas, paprastinti, konkretinti turinį, skirti daugiau laiko pakartojimui ir praktinių įgūdžių lavinimui.
- Naudoti sensorinio profilio nustatymo rezultatus pritaikant mokymosi aplinką ir metodus, įtraukiant tiflopedagogą, surdopedagogą, logopedą, kineziterapeutą ir kitus specialistus.
Šuns paruošimas kūdikio atvykimui | Battersea kelias
Teisinė bazė ir administracinės detalės
Specialiųjų poreikių nustatymo tvarką reglamentuoja šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas "Dėl Specialiojo Nuolatinės Slaugos, Specialiojo Nuolatinės Priežiūros (Pagalbos), Specialiojo Lengvojo Automobilio Įsigijimo Ir Jo Techninio Pritaikymo Išlaidu Kompensacijos Poreikių Nustatymo Tvarkos Aprašo Patvirtinimo" bei Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas ir kiti susiję teisės aktai.
Asmeniui nustačius 60 proc. ar didesnį darbingumo lygį, jam išduodama pažyma, kai sumažėjusio darbingumo priežastis yra nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe, profesinė liga ir kt. Atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį, „Sodra“ skiria socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją arba šalpos pensiją.
Apibendrinimas (veiksmų gidas)
- Stebėkite vaiko raidą ypač pirmuosius penkerius gyvenimo metus.
- Jei pastebimi sunkumai, kreipkitės į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją.
- Gaukite raštišką sutikimą vertinimui ir pasiruoškite dokumentus siuntimui į NDNT, jei reikia nustatyti specialiuosius poreikius administraciniu lygiu.
- Naudokite PPT išvadas ir rekomendacijas organizuojant individualų ugdymo planą ugymo įstaigoje.
- Pasirūpinkite, kad vaikas gautų reikiamą specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, kineziterapeutų pagalbą ir kad mokymo priemonės bei aplinka būtų pritaikyta.
Pagrindinis „Galių dėžutės“ tikslas - dalintis informaciją, kuri leistų tėvams geriau suprasti bei padėti negalią turintiems vaikams. Mokyklose ir institucijose dirbantys specialistai padeda užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų mokymosi ir socialinės integracijos galimybes, atitinkančias jo individualius poreikius.
tags: #dideli #specialieji #poreikiai #ir #pupp