Seime įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuria siekiama neleisti žmonėms dirbti be atostogų ilgiau kaip dvejus metus. Pasak politikų, nenormalu, kad yra nemažai įmonių vadovų, valstybės tarnautojų ir kitų profesijų atstovų, kurie neatostogauja metų metus. Darbdaviai sutinka, kad atostogos žmogui būtinos, bet jos turi būti dirbančiųjų ir verslininkų susitarimo reikalas. Įpareigoti pailsėti reikėtų nebent valdininkus, kurie kartais piktnaudžiauja išeitinėmis kompensacijomis.
Vairuotoju ekspeditoriumi dirbantis Jonas Karmalavičius, sužinojęs apie parlamentarų planus leisti be atostogų dirbti tik dvejus metus, nesirinko žodžių: „Koks kieno reikalas, kiek aš atostogauju, kodėl valdžia nuolat ką nors nori sujaukti? Man iki pensijos liko mažiau nei ketveri metai ir aš specialiai neinu atostogų, kad išeidamas iš darbo gaučiau pinigų už nepanaudotas atostogas, štai tada ir pailsėsiu, o ne tada, kai liepia valdžia.“
Nedidelėje parduotuvėje dirbanti Roma Jankauskienė teigė, kad atostogauti neinanti dėl mažo atlyginimo. Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas mano, kad atostogos yra šventas reikalas ir dėl to nekiltų jokių diskusijų, jei ne mažos algos. „Pas mus neveikia Europos socialinė chartija dėl teisės į teisingą atlyginimą, - teigė jis. - Mažos algos ne tik skurdina žmones, verčia juos vengti atostogų, bet ir stabdo ekonomikos augimą.“
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius įsitikinęs, kad Darbo kodekso pataisų visai nereikia. Pasak J. Guzavičiaus, susitarti dėl atostogų dažnumo ir trukmės užtektų kolektyvinės darbuotojų profesinės sąjungos ir darbdavių sutarties. O Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius mano, kad sukauptos nepanaudotos atostogos už daugiau kaip dvejus ar trejus metus yra anomalija.
J. Guzavičius siūlo nepanaudotų atostogų apribojimus taikyti tik savivaldybių, valstybės, biudžetinių įstaigų tarnautojams. Pramonininko nuomone, tokios Darbo kodekso suteiktos galimybės daro žalą valstybei.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Dabar piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis priklauso nuo nepanaudotų kasmetinių atostogų. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienus darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas atostogas.
Edvardo Žakario, Edmundo Jonylo ir Valerijaus Simuliko pateiktame Darbo kodekso pataisų projekte siūloma, kad darbuotojas vienoje darbovietėje galėtų neatostogauti ne daugiau kaip dvejus metus. Už šį laikotarpį jis išeidamas iš darbo dar galėtų gauti kompensaciją. Projekte numatoma, kad darbuotojas per metus privalėtų panaudoti visas įstatymo numatytas 28 atostogų dienas. O jei negalėtų to padaryti per vienus metus, turėtų šį likutį išnaudoti ne vėliau kaip per kitus metus.
Edvardas Žakaris, Seimo narys teigia, kad Darbo kodekse yra spraga. Jame kalbama apie kasmetines atostogas, tačiau sudaryta galimybė jas neribotai perkėlinėti į kitus metus. Tuo piktnaudžiauja valstybinių, savivaldybių įstaigų, įmonių vadovai, norėdami gauti kuo didesnes kompensacijas, kai išeina iš darbovietės. Privačiame sektoriuje darbdaviai neretai piktnaudžiauja ir neišleidžia darbuotojų atostogų. Per kelerius metus tie pinigai nuvertėja, o sunkmečiu gali būti sumažinti darbuotojų atlyginimai ir tuo pačiu sumažėja kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, teigia, kad bus darbuotojų, kuriems siūlomas įstatymas pakenks. Pavyzdžiui, žmogus planuoja išeiti į pensiją, netęsti savo darbinės karjeros, todėl nesinaudodamas atostogomis kokius trejus metus, jis gaus kompensaciją, kuri palengvins jo prisitaikymą prie mažesnių pajamų, t.y. pensijos. Kita kategorija žmonių, kuriems įstatymas turės įtakos, tai itin aukštos, dažnai retos kvalifikacijos darbuotojai, kuriems pagal jų veiklos specifiką tenka „šturmuoti“ projektus.
Metinių atostogų vienkartinė išmoka: kaip ji apskaičiuojama ir apmokestinama?
Pagal 2020 metų Darbo kodekso 127 str. 5 d. įmonė gali (bet neprivalo) nurašyti darbuotojų sukauptas atostogas, kurios yra senesnės nei 3 metai, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti (dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų). Norint nurašyti sukauptas atostogas už daugiau nei 3 metus, reikėtų įmonėje pasitvirtinti atostogų nurašymo tvarką, t.y. kada bus pirmas atostogų nurašymas, kada bus vėliau daromi nurašymai (pavyzdžiui kiekvienų metų sausio 1 dieną), iki kada darbuotojai gali išnaudoti sukauptas atostogas, kokiais atvejais atostogų panaudojimo terminas pratęsiamas bei numatytos visos kitos galimos aplinkybės.
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
Tai yra naujai įsigaliojęs Darbo kodekso straipsnis ir šiai dienai dar nėra jokių praktinių situacijų ar patirčių iš ginčų tarp darbuotojo ir darbdavio nurašant atostogas. Reikėtų įvertinti tai, kad darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl neteisingai nurašytų atostogų, todėl vadovui reikės pateikti įrodymus, kodėl atostogų dienos buvo nurašytos (raštiškas skatinimas darbuotoją eiti atostogų, informacinis pranešimas, darbuotojo raštiškas atsisakymas eiti atostogų, darbuotojo prašymas perkelti atostogas). Kadangi šioje vietoje darbo ginčų praktikos kol kas nėra, darbdaviams bus labai sunku arba net neįmanoma įrodyti, jog darbuotojas neturėjo galimybės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.
Įmonė gali nuspręsti atostogų nenurašinėti, tačiau peržiūrėti kiekvieną kartą individualiai atleidžiant darbuotoją. Galima išmokėti kompensaciją už nurašytas atostogas ir taip su darbuotoju susitarti.
„Atostogos nėra tik malonus priedas prie darbo - jos yra būtina darbo dalis, užtikrinanti darbuotojo gerovę. Net kelios dienos kokybiško poilsio gali padėti išvengti perdegimo, pagerinti emocinę savijautą ir atkurti motyvaciją darbui. Rekomendacija ilsėtis bent porą nepertraukiamų savaičių nėra iš piršto laužta“, - sako Eglė Staniulionė, „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.
Darbo kodeksas numato, jog kiekvienas darbuotojas turi teisę atostogauti ne mažiau kaip 20 darbo dienų per metus, jei dirba penkias dienas per savaitę. Dirbantys šešias dienas per savaitę turi teisę į ilgesnes - 24 darbo dienų - atostogas. Į ilgesnes apmokamas atostogas pretenduoja darbuotojai su negalia, vieniši tėvai, auginantys vaikus iki 14 metų, taip pat jaunesni nei 18 metų darbuotojai.
Nuo 2020 metų liepos Lietuvoje taikomi ribojimai, kiek ilgai galima kaupti atostogas ir jomis nesinaudoti. Ilgiau nei trejus metus kaupiamos atostogos panaikinamos be galimybės gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį. Išimtis taikoma tik tais atvejais, jei darbuotojas iš tikrųjų negalėjo pasinaudoti atostogomis tuo metu, kai įgijo teisę atostogauti. Pavyzdžiui, tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose, turėjo laikiną nedarbingumą ar atostogų neišleido darbdavys“, - sako „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų bankroto rizika
Personalo specialistė pabrėžia - nepanaudotos atostogos negali būti iškeistos į premijas ar papildomas naudas. Piniginė kompensacija taikoma tik nutraukiant darbo sutartį.
E. Staniulionė teigia, kad tai, kad metas pailsėti, mūsų kūnas ir protas kartais praneša anksčiau nei vadovas ar personalo kolegos. Asmeniškai rekomenduoju žmonėms atostogauti bent du kartus per metus, po 7-10 dienų, kad spėtų atitrūkti nuo darbo ir atgauti jėgas“, - teigia ji.
Skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ personalo vadovė pabrėžia, kad „Atostogos yra ne tik teisė, bet ir atsakomybė prieš save ir komandą. Tik pailsėję darbuotojai dirba geriau ir gali kurti ilgalaikę vertę organizacijai.“
Darbo kodekso 177 straipsnyje nurodyta, kad jeigu dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Pagal šio straipsnio 2 dalį piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines papildomas atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą, o kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių; jei darbuotojui kasmetinės papildomos atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Taigi, šiuo atveju Jūsų darbdavys nėra teisus, jis privalo visiškai su Jumis atsiskaityti Jūsų atleidimo iš darbo dieną.
Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.
Kaip akcentuoja VDI Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė, teismų praktikoje aiškiai suformuluota, kad darbdavys privalo suteikti darbuotojui kasmetines atostogas už einamuosius metus, tačiau sprendimo teisė dėl atostogų suteikimo trukmės, jų skaidymo ir kitų klausimų visgi priklauso darbuotojui. „Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą, sprendžia, ar suteikti atostogas pagal darbuotojo pageidavimą ir jo norima tvarka. Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys - jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus.
Pasak Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, darbuotojas turi teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas už pirmuosius darbo metus tais kalendoriniais metais, kai jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Specialistė pažymi, kad už antrus ir vėlesnius darbo metus darbuotojas gali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Apie tai - „Jurex“ advokatų kontoros vadovaujančios partnerės, advokatės Jurgitos Judickienės komentaras. Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo 2017-07-01 sukaupę ir vis dar turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už daugiau kaip trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki liepos pradžios. Po to šiomis susikaupusiomis atostogomis darbuotojai galės pasinaudoti jų negalėjo išnaudoti dėl objektyvių priežasčių.
Taip pat anksčiau sukauptas atostogas dar bus galima panaudoti, jeigu to darbuotojai negalėjo pasinaudoti dėl darbdavio kaltės. Šiuo atveju bus vertinama ir darbdavio, ir darbuotojo kaltė, organizuojant atostogų suteikimą, informuojant darbuotoją apie jo sukauptas atostogas, kuriomis jis gali pasinaudoti.
Darbo kodeksas numato, kad „teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas darbo kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.“ Todėl pavyzdžiui, visas atostogas už 2018 metus darbuotojas turės išnaudoti per trejus metus po 2018 metų pabaigos, t. y. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Taigi darbuotojas įgijęs teisę į kasmetines atostogas turi jas laiku panaudoti savo poilsiui, darbingumui atkurti. Kaupti atostogų, tikintis finansinės kompensacijos, tiesiog neapsimoka, nes teisė į tokias atostogas yra riboto galiojimo. O darbdavys taip pat turi ir gali skatinti darbuotoją pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis ir gali reikalauti, kad darbuotojas išnaudotų atostogas, kuriuos sukauptos daugiau kaip už vienerius metus.
Darbdavys turi atostogas darbuotojui realiai suteikti natūra, o darbuotojas turi gauti poilsio darbingumui atgauti ir savo sukauptas atostogas „išatostogauti“. Sukauptos kasmetinės atostogos nėra ir negali būti keičiamos pinigais. Pinigai už atostogas darbuotojui mokami tik vienu atveju - jei darbo sutartis su darbuotoju nutraukiama. Tokiu atveju darbuotojui išmokama kompensacija už sukauptas nepanaudotas atostogas, bet tik už tiek laiko, kol darbuotojas dar turi teisę pasinaudoti sukauptomis atostogomis.
Atostogos suteikiamos darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Nepavykstant pasiekti susitarimo, darbo ginčas dėl atostogų suteikimo gali būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje ar teisme.