Muzikos terapija - tai muzikos naudojimas sveikatos tikslais. Tai terapinė veikla, kurios metu kaip priemonę pasiekti tam tikriems terapiniams tikslams pasitelkiame muziką. Muzikos terapijos klientų grupės ir taikymo sritys gali būti labai įvairios - nuo naujagimių iki garbaus amžiaus žmonių. Pati muzikos terapija skirstoma į neonatalinę (skirtą neišnešiotiems naujagimiams), paliatyvią (skirtą vyresnio amžiaus žmonėms), taip pat neurologinę, bendruomeninę, GIM (lydimoji vaizdinių muzikos terapiją), vibroakustinę ir kitas.
Muzikos terapijos užsiėmimo metu naudojami muzikos terapijos metodai padedantys stiprinti tėvų ir vaiko emocinį ryšį, tarpusavio sąveiką ir komunikaciją, suteikiantys teigiamų emocijų išgyvenimą, pasitenkinimą ir padedantys besiformuoti pozityviam tėvų požiūriui į esamą situaciją ir į vaiką. Akivaizdus vaiku įsitraukimas ir pasitenkinimas muzikuojant kartu su tėvais. Pozityvi patirtis padeda kurti harmoningus tarpusavio ryšius.
Muzikos Terapijos Metodai ir Jų Poveikis
Dažniausiai naudojami muzikos terapijos metodai: improvizacija, muzikos kūrimas, muzikos atlikimas, muzikiniai žaidimai. Atsižvelgiant į kliento poreikius bei galimybes, gali pasireikšti ir muzikos terapeuto kūrybiškumas, pasiūlant tam tikras muzikines veiklas.
Muzikos Atkūrimas
Muzikos atkūrimas - tai dainų dainavimas bei nesudėtingų muzikos kūrinių (lietuvių liaudies šokių muzikos) atlikimas pritariant įvairiais muzikos instrumentais. Žinomos muzikos dainavimas ir grojimas suteikia saugumo, pasitikėjimo aplinka bei savo gebėjimais jausmą, leidžia atsipalaiduoti ir pajausti bendro muzikavimo smagumą. Tai padeda apjunti šeimos narius, grupės dalyvius, suteikia džiaugsmo.
J.Šinkūnienė pastebi, kad „muzika - vienintelė meno rūšis, kuri visiems neįgaliesiems, nepriklausomai nuo specialių poreikių ypatumų, leidžia kontaktuoti su tikromis meno vertybėmis, turtindama emocinę patirtį, suteikdama dvasinės stiprybės“ (Šinkūnienė, 2012, p.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Muzikiniai Žaidimai ir Improvizacija
Dainų dainavimas ar muzikinių kūrinių grojimas gali peraugti į muzikinę improvizaciją. Šeimos nariai laisvai pasirenka muzikos instrumentus ir atlieka laisvą arba teminę muzikos improvizaciją. Muzikiniai žaidimai ir improvizacija padeda vystyti sąveikos, komunikacinius ir socialinius įgūdžius. Gyvai atliekama muzikos improvizacija įgalina vaikus ir šeimas sąveikauti tarpusavyje, bendrauti, pelnyti pasitikėjimą ar pasijausti geriau. Tai yra neįtikėtinai apdovanojanti, daug pasitenkinimo teikianti patirtis (Oldfield, 2008).
Muzikavimas gali būti naudingas stiprinant pasitikėjimą savimi, gebėjimą būti aktyviais, imtis iniciatyvos, siūlyti idėjas, o taip pat stiprinama komunikacija porose ir grupėje, buvimo grupės dalimi pojūtis, gebėjimas prisiderinti, bendros krypties, eiliškumo sekimas, kitų dalyvių toleravimas, dalinimasis, bendradarbiavimas. Muzikavimas poroje skatina tarpasmeninį dialogą, kuris gali būti smagus.
H.Loth savo praktikoje remiasi M.Sheridan aprašytais vaikų socialinio žaidimo tipais, kurie, esant normaliam vaiko vystymuisi, pasireiškia kūdikystės ir ankstyvosios vaikystės metu. Tai yra žaidimas su savimi, kitų žaidimo stebėjimas, paralelinis žaidimas, asociatyvus žaidimas ir bendradarbiaujantis žaidimas. Visi šie žaidimo aspektai gali būti patirti muzikos terapijos užsiėmimo šeimai metu.
Interaktyvios muzikos improvizacijos metu vaikai gali įgyti pozityvią kontroliavimo patirtį ir tuo pačiu palaipsniui mokytis priimti užsiėmimo struktūros teikiamus apribojimus (Oldfield, 2008) ar pasiūlymus. Kai kurie vaikai, žaisdami su tėvais, mėgsta atlikti mokytojo vaidmenį. Tokiu būdu jie gali pajausti, kad taip pat turi įgūdžių, kuriais gali dalintis (Davies, 2008). Muzikavimo metu jie gali atrasti savitą, skirtingą nuo tėvų, muzikinę kalbą.
Muzikinis Vaiko Kalbinimas
Gyvai atliekamas į vaiką nukreiptas dainavimas veikia raminančiai, suteikia saugumo, stabilumo pojūtį, padeda užsimegzti patikimam prieraišumo ryšiui. Dainavimo metu vaikas atsipalaiduoja, ilgiau išlaiko dėmesį, reaguoja judesiais. Dainuojama aukštesniu balsu, švelniai, muzikos tempą derinant su vaiko kvėpavavimo tempu. Naudojamos lyrinio pobūdžio slenkančios krypties melodinės linijos, paprasta harmonija, pastovūs ritmai, pasikartojantys motyvai. Muzikinė medžiaga neapkrauta - dainuojama balsu solo arba pritariant vienam instrumentui.
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos galimybės neįgaliesiems
Mamos balsas, kurį vaikas girdėjo dar būdamas įsčiose, jam yra ypatingai svarbus, kaip ir artumas su mama, buvimas jos glėbyje, jos kvapo pojūtis, girdėtos dainos (Flower, 2008). Dainavimo atlikimas: greitis ir garsumas, - pritaikomi pagal vaiko kvėpavimą ir būseną.
S.O‘Gorman atliktas tyrimas (O‘Gorman, 2007) rodo, kad vaikai teikia pirmenybę į vaiką nukreiptam dainavimui lyginant su kalba, nukreipta į vaiką. Tai rodo muzikinės tėvų ir vaiko sąveikos svarbą. Į vaiką nukreiptas dainavimas padeda vaikui ir tėvams susiderinti tarpusavyje tame lygyje, kur jie gali pradėti vystyti bendravimo santykius. Muzikinis kalbinimas suteikia daug teigiamų emocijų, skatina vaiko emocinį ir garsinį atsaką, susieja jį jausmais su jam reikšmingu asmeniu.
Dainuojant gyvai lanksčiai reaguojama į vaiko reakcijas - veido mimiką, judesius, elgesį ir prisiderinama prie atsako. Muzikinis kalbinimas gali vykti ir grojant muzikos instrumentais. Neverbalinė muzikos terapijos prigimtis per vaiko grojimą atskleidžia tėvams ir terapeutui, kaip vaikas norėtų, kad su juo būtų komunikuojama (Salkeld, 2008). Stebėdami ir prisiderindami, atkartodami jo vokalizacijas ar grojamus garsus, grojimo būdą, judesius, grojimo instrumentu būdą tėvai ima bendrauti muzikine vaiko kalba.
Tokiu būdu užmezgamas dialogas ypač naudingas šeimoms, patiriančioms negatyvius sąveikos modelius, negebančioms atpažinti gerų vienas kito savybių. Dalinimasis per muziką išreiškiamomis emocijomis apjungia, palaikoma muzikinę komunikaciją: „mes kalbame viena kalba, vienu ritmu, esame vienoje melodijos tėkmėje - esame viena“. Muzikavimo metu vaikas patiria, kad jis yra išgirstas, jo bendravimo būdas yra pripažįstamas ir vertinamas.
Ši sąveika suteikia pozityvų rezultatą abiems, lyginant su ketinimu siekti įsivaizduojamų rezultatų ir fokusuoti dėmesį ties tuo, ką vaikas daro netinkamai. Komunikacinė veikla, paremta natūraliu lygiavertiškumo principu, suteikia saviraiškos laisvę „pateikti daugybę teisingų atsakymų“ ir išgirsti kiekvieno balsą (Šinkūnienė, 2015, p.
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos poveikis autizmui
Muzikinis kalbinimas savo prigimtimi artimas žaidimui, dėl to yra ypač tinkama sąveikos su neįgaliais vaikais forma. Vaikas į muzikinį kalbinimą atsiliepia aktyviai reaguodamas. Muzika suteikia teigiamas emocijas, harmonijos ir grožio išgyvenimą, motyvuoja aktyviai dalyvauti. Vaikams, turintiems komunikacijos sunkumų, muzikinis kalbinimas ir iš jo kylanti interaktyvi improvizacija padeda įsitraukti į neverbalinę ir verbalinę muzikinę sąveiką ir komunikaciją, įveikti bendravimo sunkumus. Muzikavimas skatina naudoti balsą ir vystyti jo galimybes dainų ir improvizuoto vokalinio apsikeitimo pagalba.
Muzika ir Judesys
Judėjimas pagal muziką vaikams padeda atrasti jų šokantį kūną (Harvat, O‘Neill, 2008). Vaikai gali eksperimentuoti atlikdami įvairius judesius, jautriai atliepti muzikai, kurti santykį per muziką ir judesį su kitais užsiėmimo dalyviais. Muzikos terapeutas gali pastiprinti vaikų išraišką palaikydamas judėjimą muzikine improvizacija. Pasak J.Šinkūnienės, muzika ir judesys - galinga komunikacijos priemonė.
Krypties ypatumai, „judesio elementai gali išreikšti skirtingus požiūrius, priežastis, tikslus ir ketinimus“. Bendraujant judesiu atsiranda savojo aš suvokimas, tarpusavio pasitikėjimas, teigiama emocinė priklausomybė. „Emocinio komunikacinio ryšio pagrindu įgyjamas pasididžiavimo savimi ir užtikrintumo jausmas“ (Šinkūnienė, 2015, p. 187).
Vaikams su motorinių įgūdžių sutrikimais į muzikavimą gali būti įtraukti fizinių parametrų stiprinimo tikslai. Grojimas muzikos instrumentais lavina smulkiąją motoriką, aktyvina abiejų smegenų pusrutulių veiklą. Muzika skatina ritmiškai judėti, šokti, stimuliuoja muzikos charakterio išraišką įvairiais judesiais. Grojimas instrumentais gali virsti šokiu.
Pirštų žaidimai lavina smulkiąją motoriką, kalbinius įgūdžius, atmintį, koncentraciją, vaizduotę. Tuo pačiu tai yra komunikacijos priemonė žaidžiant drauge su tėvais, bendra apjungianti veikla. Komunikuojama ne tik žodine kalba, bet ir judesiais.
Elgsenos Pokyčiai ir Muzika
Muzikos terapijoje naudojami muzikos terapijos metodai siekiant elgsenos pokyčių. Žinomų dainelių atlikimas, jų pasikartojantys elementai, pastovus ritmas sukuria nuspėjamą, saugią, raminančią aplinką. Saugus pagrindas padeda atkurti patikimo prieraišumo ryšį. Pažystamos aplinkos pojūtis malšina stresą, verksmą. Teigiamos emocijos, malonumo išgyvenimas mažina skausmą. Atitinkamo pobūdžio muzika padeda sureguliuoti ir stimuliuoti emocinę būseną: atpalaiduoti, nuraminti arba suaktyvinti.
T.Drake aprašo jos naudojamus dainavimo būdus: „muzikuojama įsijaučiant į gyvą ir linksmą atlikimą su ryškiomis nujautimo, frazavimo ir užbaigimo užuominomis“, „naudojami raminantis minkštas balso tonas“, „atspindimi liūdesio ar praradimo jausmai“ (Drake, 2008, p.
Dainavimo priderinimas, parenkant tinkamą aukštį, tempą, pažystamą muzikinį kūrinėlį, - palengvina vaikų dalyvavimą. Melodijos ir harmonijos paprastumas, pasikartojimai taip pat svarbūs palengvinant ryšį tarp tėvų ir vaikų. Padidinto streso būsenoje gali pasireikšti negatyvus elgesys, ir muzikos pagalba gali būti tyrinėjami alternatyvūs reagavimo būdai. Muzika gali suteikti erdvė pykčio, kraštutinių emocinių būsenų išraiškai bei jų sureguliavimui. Iškilusio pykčio tyrinėjimas improvizuotos muzikos pagalba yra tarsi nesutarimo nutraukimas, kuris abipusio susiderinimo metu išlaisvina harmoniją ar kūdikio nepatenkintų poreikių lūkestį. Ryšio sukūrimas tarp jausmų ir poreikių įtakoja elgesio pokyčius (Hasler, 2008, p.167, p.
Muzikinių Istorijų Kūrimas
Muzikinių istorijų kūrimas pasitelkiant laisvą muzikinių instrumentų naudojimą, kalbėjimą, dainavimą ir judesį terapeutui akomponuojant, iliustruojant, sekant vaiko siūlomą kūrybinę kryptį ar inicijuojant dramatinį istorijos vystymąsi, vedant prie tinkamos išvados ir istorijos pabaigos. Vaikai, būdami muzikinės istorijos pasakotojais, vedančiaisiais lyderiais, sutikdami palaikymą ir pastiprinimą terapeutui atkartojant vaiko siūlomas idėjas, įgyja pasitikėjimo savimi. Istorijos sekimui gali būti naudojamos pirštų lėlės, ypač su mažais vaikais.
Oldfield ir Franke pastebi, kad „vaiko improvizuotų istorijų stebėjimas ir analizavimas gali padėti pažvelgti į vaiko vidinį pasaulį, į jo santykių su kitais suvokimą“ (Davies, 2008, p. 133). S.Howden dalinasi, kad savo darbe dažnai naudoja improvizuotas dainų istorijas, skatindama vaikus vystyti pasaką jų pasirinkta kryptimi. Terapeutė savo dalyvavimu skatina vaikus dainuoti apie svarbius dalykus. Tokių istorijų dėka gali iškilti anksčiau nepasirodžiusios emocijos. Netiesiogiai gali pasireikšti nerimas, kaip traumos, kurią jie yra patyrę, pasekmė.
Muzikinių priemonių pagalba į turinį gali būti įterpiamos emocijos, jei jų yra vengiama. Tokiu būdu vaikas gali atkurti ryšį tarp savo emocijų ir giluminių pergyvenimų. Palaipsniui užsiėmimų eigoje „sukuriamas verbalinis ryšys tarp muzikos, patyrimų ir jausmų“. Muzikinio vaidinimo pagalba galima išbandyti įvairius charakteringus vaidmenys tyrinėjant įvairius santykių su kitais būdus (Howden, 2008, p.108, p.
C.E.Salkeld pastebi, kad istorijos pasakojimas trečiuoju asmeniu vaikui yra saugesnis. Jis perkeltine prasme dalinasi savo baimėmis ir nerimu, efektyviau atgamina negatyvią patirtį, kuri vėliau gali būti aptarta su tėvais (Salkeld, 2008). Aktyvios muzikos terapijos į tarpusavio sąveiką orientuotų metodų naudojimas gali padėti vystyti sveiką tėvų - vaiko prisirišimo procesą, suteikti adekvatų žmogišką kontaktą, skatinti bendravimą, sureguliuoti emocijas.
Tėvų Dalyvavimas Muzikos Terapijos Užsiėmimuose
Užsiėmimo metu kuriamas tėvų - vaikų patikimas prieraišumo ryšys, perimami bei įtvirtinami pozityvūs elgesio modeliai, sąveikos būdai. Vietoj instruktavimo yra pasirenkamas subtilaus modeliavimo metodas - tėvams perteikiama pozityvi santykių kūrimo, bendravimo patirtis, palaipsniui tėvams perimant vedančiąją rolę sąveikoje su vaiku. Tėvai, dalyvaujantys užsiėmime kviečiami jaustis laisvai ir daryti tai, ką jie mano esą teisinga. A.Oldfield pastebi, kad yra naudinga pakviesti tėvus groti instrumentais - tėvai patyria malonumą, vaikai mato juos besimėgaujančius grojimu, mato, kad jie dalyvauja kartu (Oldfield, 2008).
Tėvų buvimas šalia, palaikymas, dėmesys, bendravimas per muziką, bendras muzikavimas/ žaidimas, pasidalinimas prasmėmis, patiriamu džiaugsmu, malonumu yra labai reikšmingi vaikui, jo savijautai bei vystymuisi, naujų gebėjimų įgijimui bei plėtojimui. Tėvams dalyvaujant muzikos terapijos užsiėmime vaikai turi galimybe pasidalinti jų juntamu pasitenkinimu su tėvais, apkabinti juos arba aplinkai esant nepažiniai ir bauginančiai, ieškoti nusiraminimo jų glėbyje. Tėvai, stebėdami vaiko susidomėjimą muzikavimu, jo pasiekimus, išgyvenamą malonumą - taip pat jaučia malonumą.
Užsiėmimų metu naudojamas dalyvių pasirinkimų eiliškumo principas moko išlaukti savo eilės, suteikiant galimybę dalyvauti kitiems, susitarti, ugdyti pasitikėjimą kitais, išklausyti ir gerbti kitų pasirinkimus, sekti jų muzikinėmis idėjomis ir tuo pačiu suteikia iniciatyvumo galimybę, laisvės ir teisingumo pojūtį, moko būti aktyviam, kūrybingam, lavina bendradarbiavimo įgūdžius, moko pažinti save. Ypatingo pageidavimo galimybę užsiėmimo pabaigoje yra kaip apdovanojimas. Tai sėkmingo užsiėmimo darbo rezultatas. Pasirinkimą išpildantis vaikas pats save apdovanoja ir gauna aplinkos palaikymą.
Šeimos terapijos esmę sudaro ne tik skirtingų šeimos narių dalyvavimas, bet ir tai, kaip jie mąsto, kaip yra išsidėstę kabinete, kokius pasirenka ar vienas kitam parenka instrumentus, kaip jais groja. Šeimoms jausmų ventiliavimo galimybė subtilios ir saugios muzikos pagrindu gali būti labai naudinga. M.Pavlicevic sako, kad viena esminių terapinės erdvės funkcijų - suteikti klientui pakankamai saugią terpę, kurioje jis galėtų surizikuoti.
Geriausia sensorinė muzika autizmui ir sensoriniai vaizdai
tags: #muzikos #pamokos #neigaliems