Antiseptikai ir dezinfekuojančios medžiagos yra cheminiai junginiai, naudojami mikroorganizmų naikinimui ir jų dauginimosi slopinimui. Antiseptikas - tai medžiaga, kuri apsaugo ar sustabdo mikroorganizmų augimą ar veiklą, slopindama jų aktyvumą ar juos sunaikindama. Antiseptikai dažnai naudojami odos paviršiams dezinfekuoti, o dezinfekuojančios medžiagos - įvairiems paviršiams valyti.
Gera rankų higiena yra vienas paprasčiausių ir svarbiausių veiksmų, padedančių užkirsti kelią infekcijos plitimui bei padedantis išsaugoti pacientų gyvybes. Taigi, tinkamai praktikuojama rankų higiena ženkliai sumažina infekcijų protrūkius sveikatos priežiūros įstaigose.
Istorinės ištakos ir įrodymai
Nuo seniausių laikų rankų plovimas muilu laikoma įprasta asmeninės higienos procedūra. Tačiau tik prieš 200 metų atrastas ryšys tarp rankų plovimo ir ligų plitimo. 1822 m. prancūzų farmacininkas pademonstravo, jog chlorido kalkių arba sodos tirpalas gali pašalinti bjaurų žmogaus kvapą bei būti naudojami kaip dezinfektantai ir antiseptikai. 1846 m. Ignaz Semmelweis pastebėjo, jog moterų po gimdymo mirtingumas didesnis ten, kur jų kūdikius priimdavo gydytojai iš bendrosios ligoninės, negu tų moterų, kurių naujagimius priimdavo akušerės atskirose ligoninėse. Jis teigė, jog gydytojai, kurie po autopsijos (skrodimo) eina iškart į akušerinę palatą, nešiojasi ant rankų bjaurią smarvę, o pogimdyvinę karštinę sukelia ant gydytojų rankų pernešamos “lavonų dalelės”, prikibusios po autopsijos. Tokiu būdu 1847 m. gegužę Semmelweis reikalavo, jog gydytojai plautų rankas chloro tirpalu eidami nuo vieno paciento prie kito.
Netikėta rankų plovimo istorija – BBC REEL
Odos barjeras ir mikrobiota: kodėl svarbus tinkamas pasirinkimas
Pirminė odos funkcija apsaugoti organizmą nuo vandens praradimo, saugoti kūną nuo sužeidimų bei mikroorganizmų, būti pastoviu barjeru nuo aplinkos. Oda palaiko pastovią kūno temperatūrą bei perduoda jutimus, kuriuos sukelia aplinkos dirgikliai. Odos storis įvairiose kūno vietose yra skirtingas - ploniausia akių vokų oda, mažiau nei 1 mm, storiausia - paduose, daugiau nei 4 mm.
Jei plika akimi galėtume matyti bakterijas ant odos, išvystume, jog mūsų oda yra padengta mikroorganizmų kolonijomis. Trumpalaikė flora - ji laikosi paviršiniuose odos sluoksniuose ir lengvai pašalinama plaunant rankas. Kai kurių sveikatos priežiūros darbuotojų rankos gali būti užkrėstos rezidentine patogenine flora - mielių grybeliais, auksiniu stafilokoku, gram neigiamom bacilom. Nedideli odos sužalojimai, įbrėžimai, pleistro nuplėšimas, o taip pat cheminių medžiagų poveikis sumažina apsauginį odos barjerą, kurį užtikrina glicerolipidai bei steroliai. Kai šios medžiagos pašalinamos nuo odos, odai prireikia apie 6 val kad būtų atkurta 50 proc. šių medžiagų sekrecija ir 5-6 dienų, kad odos apsauginė sekrecinė funkcija būtų atkurta pilnai.
Taip pat skaitykite: psichiką stimuliuojančių medžiagų klasifikacija
Infekcijų grandinė slaugos aplinkoje
Patogenai nuo vieno paciento perduodami kitiems pacientams per sveikatos priežiūros darbuotojų rankas. Užsikrėtimas sveikatos priežiūros įstaigoje gali įvykti ne tik per infekuotas, šlapiuojančias žaizdas, bet ir per normalią nepažeistą odą, kolonizuotą patogenais. Mikroorganizmai dažniausiai įsikuria tarpvietės ar kirkšnių srityje, o taip pat pažastyse, liemens srityje, rankose bei po nagais. Kiek patogenų turi kiekvienas pacientas priklauso nuo įvairiausių veiksnių. Darbuotojai šiais patogenais gali susiteršti rankas ar pirštines prisiliesdami prie negyvų objektų. Pacientų marškiniai, patalynė, lova bei kiti pacientų naudojami objektai gali būti užkrėsti patogeniniais organizmais. Užkrėstos gali būti lovų pakeliamos grotos, spintelių rankenėlės, pacientų oda. Patogenai gali įsikurti prie kriauklės, ant vandens reguliavimo rankenėlių, muilo dozatoriaus ir kt. O taip pat patys pacientai gali būti infekcijos šaltiniais.
PSO rekomendacijos: kada plauti rankas, o kada dezinfekuoti
Nuo 2012 metų Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja plauti rankas su muilu ir vandeniu, kada jos išteptos purvu, krauju ar kitais kūno skysčiais, buvo numanomas kontaktas su sporas formuojančiais patogenais, kaip pavyzdžiui Clostridium difficile. Ir nors nei muilas, nei vanduo šių sporų nesunaikina, tačiau plaunant tinkamai, vandens ir muilo dėka sporos yra mechaniškai pašalinamos. Alkoholio pagrindu antiseptikai netinkami naudoti, jei rankos yra matomai purvinos ar suterštos biologiniais žmogaus skysčiais, tokiu atveju, jos pirmiausiai plaunamos muilu su vandeniu.
Muilai ir paviršiaus aktyviosios medžiagos
Plaunantis rankas su muilu ir vandeniu, detergentų dėka pašalinami nešvarumai, žemės bei įvairios organinės dalelės nuo rankų. Paprastas muilas pasižymi minimaliu antimikrobiniu aktyvumu, kuris tik iš dalies sunaikina ar stabdo mikroorganizmų augimą. Muilai, turintys paviršiaus aktyviųjų medžiagų, padeda nuplauti nešvarumus ir mikrobus, todėl yra efektyvūs valant paviršius ir odą.
Alkoholio pagrindu skirti antiseptikai
Kalbant apie antiseptikus, sveikatos priežiūros įstaigose jų naudojama daug ir įvairių, tačiau dažniausiai naudojamas alkoholio pagrindu. Dauguma alkoholio pagrindu pagaminti antiseptikai sudaryti iš izopropanolio, etanolio, n-propanolio ar jų mišinio. 60%-95% alkoholio tirpalo koncentracija yra laikoma efektyviausia, didesnė koncentracija mažiau efektyvi.
Alkoholiai pasižymi puikiu germicidiniu aktyvumu laboratorijoje prieš gram teigiamas ir gram neigiamas vegetatyvines bakterijas, o taip pat grybelius bei antibiotikams atsparius patogenus. Herpes virusai, žmogaus imunodeficito virusas, gripo, respiracinis sincitinis virusas, vakcinija virusas in vitro sąlygomis taip pat jautrus alkoholiui. Hepatito B virusas mažiau jautrus, tačiau paveiktas 60-70% alkoholio, žūsta. Hepatito C virusas taip pat jautrus šiam procentui alkoholio ir žūsta. Tačiau nepaisant didelio efektyvumo prieš organizmus, alkoholis pasižymi mažu efektyvumu prieš bakterijų sporas, pirmuonių cistas, virusus be lipidinio apvalkalo. Alkoholiai pasižymi staigiu germicidiniu efektu ant odos, tačiau ilgesniu, išliekančiu antimikrobiniu aktyvumu nepasižymi bei neslopina bakterijų augimo po panaudojimo. Po šio antiseptiko panaudojimo bakterijos ant rankų lėtai vėl auga.
Taip pat skaitykite: kaip teisiškai reglamentuojamos psichiką veikiančios medžiagos
Kationiniai surfaktantai ir kitos veikliosios medžiagos
Katijoniniai surfaktantai veikia, keisdami mikroorganizmų ląstelių membranų struktūrą, dėl ko jos praranda savo vientisumą ir sukelia ląstelių mirtį. Antiseptikus ir dezinfekuojančias medžiagas rekomenduojama naudoti pagal gamintojo nurodymus.
Nagų, papuošalų ir laikrodžių įtaka mikrobinės kolonizacijos rizikai
Tyrimai rodo, jog po priaugintais nagais bei atsilupinėjusiu nagų laku randama gana didelė koncentracija bakterijų, dažniausiai stafilokokų, gram neigiamų bakterijų, Corynebacterių bei mielių grybelių. Todėl medicinos personalui rekomenduojama vaikščioti su ne ilgesniais kaip 0,5 cm nagais bei vengti priaugintų nagų, atsilupinėjusio nagų lako - tai puiki terpė įsikurti mikroorganizmams. Nesugadintas nagų lakas pavojaus nekelia, tačiau jis turėtų būti ne senesnis kaip 4 dienų. Užfiksuota nemažai atvejų JAV kai medicinos personalas dėl netinkamų nagų sukėlė infekcijos protrūkius skyriuose. Tad PSO ragina kiekvieną sveikatos priežiūros įstaigą turėti savo taisykles dėl sveikatos priežiūros darbuotojų nagų bei teigia, jog „sveikatos priežiūros darbuotojai negali nešioti priaugintų nagų ar jų galiukų („tipsų“), jei tiesiogiai kontaktuoja su pacientais, o natūralūs nagai turi būti trumpi - ≤0,5 cm ilgio.
Panašūs tyrimai rodo, jog auksinis stafilokokas, enterobakterijos dažnai randamas po sveikatos priežiūros darbuotojų žiedais, laikrodžiais dėvimais ant riešo bei nagais ilgesniais nei 2 mm. Egzistuoja didesnė tikimybė įsikurti patogenų kolonijoms odoje po žiedu nei paprastai ant rankų, kai žiedas nedėvimas. Kita studija rodo, jog net 40 proc. tirtų slaugytojų po savo žiedais nešiojosi gram neigiamas bacilas. Tuo tarpu kitas tyrimas rodo, jog po rankų plovimo tiek slaugytojai su žiedais, tiek be žiedų bakterijų kolonijų skaičius buvo panašios. Tad panašu, jog šioje vietoje dar reikia išsamesnių tyrimų.
Neigiamas poveikis odai ir alerginės reakcijos
Iritacinį kontaktinį dermatitą - rankų oda išsausėja, tampa sudirgusi, niežtinti, kartais suskilinėja ir kraujuoja. Simptomai gali būti labai lengvi ir gali būti labai sunki forma, sutrikdanti darbingumą. JAV tyrimai rodo, jog 25 proc. slaugytojų kankina ši problema. Vertėtų nepamiršti, jog pažeidus odos vientisumą, pakinta ir jos flora, joje gali apsigyventi stafilokokai bei gram neigiamos bacilos. Alerginį kontaktinį dermatitą - šis dermatitas yra retesnis, dažnai pasireiškia kaip alerginis atsakas į tam tikrą rankų higienai naudojamą medžiagą ar pirštines. Pasireiškia paraudimu, patinimu, niežuliu. Dažniausiai jį išprovokuoja rankų priežiūros priemonėse esantys konservantai, kvapiosios medžiagos. Alkoholio turintys dezinfekantai retai sukelia alergines reakcijas. Dažniausi šalutiniai poveikiai, vartojant antiseptikus, gali būti odos sudirginimas, niežėjimas ar paraudimas. Rimtesni šalutiniai poveikiai yra reti, tačiau gali pasireikšti alerginės reakcijos, tokios kaip bėrimai ar kvėpavimo problemos. Prieš naudojant antiseptikus ir dezinfekuojančias medžiagas, svarbu pasitikrinti, ar asmuo nėra alergiškas tam tikroms sudedamosioms dalims. Taip pat reikėtų vengti kontakto su akimis ir gleivinėmis. Jei vartojate kitus vaistus, pasitarkite su gydytoju, kad išvengtumėte galimų sąveikų.
Rankų higienos praktika: nuo pasirinkimo iki protokolo
Buvo atlikti įvairūs tyrimai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, kas geriau - paprastas muilas ir vanduo ar cheminiai rankų antiseptikai, siekiant užkirsti kelią infekcijoms. Taigi, rankų higiena yra vienas paprasčiausių ir pigiausių priemonių, apsaugančių nuo hospitalinės infekcijos, tačiau tyrimai rodo, jog vidutiniškai sveikatos priežiūros darbuotojai rankų higienai skiria tik puse tam būtino laiko. Sukurti antiseptinės rankų higienos kultūrą savo įstaigoje (iškabinti gerai matomoje vietoje rankų higienos protokolus, visiems sveikatos priežiūros darbuotojams juos pristatyti ir pademonstruoti, stebėti ir skatinti ne tik slaugytojus, bet ir pagalbinius darbuotojus, gydytojus, maisto išdavėjus ir kt.
Taip pat skaitykite: Sužinokite daugiau apie priklausomybių mechanizmus ir prevenciją
Praktinės gairės slaugos komandai
- Antiseptikus ir dezinfekuojančias medžiagas rekomenduojama naudoti pagal gamintojo nurodymus.
- Alkoholio pagrindu antiseptikai netinkami naudoti, jei rankos yra matomai purvinos ar suterštos biologiniais žmogaus skysčiais, tokiu atveju, jos pirmiausiai plaunamos muilu su vandeniu.
- Plaunantis rankas su muilu ir vandeniu, detergentų dėka pašalinami nešvarumai, žemės bei įvairios organinės dalelės nuo rankų.
- 60%-95% alkoholio tirpalo koncentracija yra laikoma efektyviausia, didesnė koncentracija mažiau efektyvi.
- Medicinos personalui rekomenduojama vaikščioti su ne ilgesniais kaip 0,5 cm nagais bei vengti priaugintų nagų, atsilupinėjusio nagų lako.
- PSO ragina kiekvieną sveikatos priežiūros įstaigą turėti savo taisykles dėl sveikatos priežiūros darbuotojų nagų.
Dažniausi patogenai ir jų rezervuarai
Dažniausiai sutinkami patogenai sveikatos priežiūros įstaigose yra: gram neigiamos bacilos, auksinis stafilokokas, enterokokai bei Clostridium difficile. Kiek patogenų turi kiekvienas pacientas priklauso nuo įvairiausių veiksnių. Darbuotojai šiais patogenais gali susiteršti rankas ar pirštines prisiliesdami prie negyvų objektų.
| Patogenas | Pagrindiniai rezervuarai įstaigoje | Jautrumas alkoholio antiseptikams |
|---|---|---|
| Auksinis stafilokokas | Oda, po nagais, po žiedais | Aukštas |
| Gram neigiamos bacilos | Šlapi paviršiai, įranga, žiedų zona | Aukštas (vegetatyvinė forma) |
| Enterokokai | Patalynė, paviršiai, rankos | Aukštas |
| Clostridium difficile | Kriauklės, tualetai, rankenėlės | Žemas (sporoms) |
Teisinis ir norminis kontekstas (nuorodų spektras)
Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-644 (Žin., 2010, Nr. ...). Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 72-3490, i. k. DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 28:2011 „BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJAS. 2011 m. birželio 8 d. Nr. ... Tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. 2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. V-437 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:2004 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Nr. V-871, 2015-07-24, paskelbta TAR 2015-08-03, i. k. Nr. V-31, 2019-01-08, paskelbta TAR 2019-01-11, i. k. Nr. V-123, 2019-01-29, paskelbta TAR 2019-01-30, i. k.
Praktiniai akcentai slaugos praktikoje
- Odos apsauga yra būtina siekiant išvengti iritacinio dermatito bei mikrobinės kolonizacijos padidėjimo.
- Pacientų marškiniai, patalynė, lova bei kiti pacientų naudojami objektai gali būti užkrėsti patogeniniais organizmais.
- Patogenai gali įsikurti prie kriauklės, ant vandens reguliavimo rankenėlių, muilo dozatoriaus ir kt.
- O taip pat patys pacientai gali būti infekcijos šaltiniais.
Antiseptikai ir dezinfekuojančios medžiagos turi būti parenkami ir naudojami laikantis gamintojo nurodymų, o rankų higienos algoritmai - pritaikomi prie klinikinės situacijos ir patogeno pobūdžio. Gera rankų higiena yra vienas paprasčiausių ir svarbiausių veiksmų, padedančių užkirsti kelią infekcijos plitimui bei padedantis išsaugoti pacientų gyvybes.
tags: #dezinfekuojancios #ir #antiseptines #medziagos #slauga #mokslas