Kas yra depresija ir jos simptomai bei gydymo būdai

Depresija serga kone kas penktas išsivysčiusių šalių gyventojas. Depresija paprastai apibūdinama kaip aiškius simptomus turintis žmogaus emocinės pusiausvyros sutrikimas, kuriam būdinga prasta, prislėgta nuotaika. Depresija pasireiškia sulėtėjusiu mąstymu, negalėjimu sukoncentruoti dėmesio, išsimiegoti, žema saviverte, pakitusiomis, sulėtėjusiomis kūno funkcijomis. Tiesa, daugeliui pasitaiko sunkių dienų, kai nuotaika prasta ir į galvą lenda pesimistiškos mintys. Dirglumas ar bloga nuotaika - natūrali žmogaus reakcija į neigiamus dalykus, neįgyvendintus planus ar kitas nesėkmes. Tačiau depresija nėra tik bloga nuotaika ar uždaras gyvenimo būdas. Kuo anksčiau depresija diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė ją išgydyti, ženkliai pagerinant gyvenimo kokybę, tarpasmeninius santykius, darbingumą ir savivertę.

Depresiją ir jos sunkumo lygį gali diagnozuoti tik gydytojas psichiatras, kuris įvertina paciento būseną, simptomus, savijautą. Pagal klasikinį apibrėžimą, pagrindiniai depresijos simptomai yra kasdienė slogi nuotaika ir nesugebėjimas mėgautis anksčiau patikusia veikla. Visgi negalima teigti, kad žmogus serga depresija, jei sutrikimus galėjo sukelti kita liga - juk net lengvas peršalimas gali sukelti miego sutrikimus. Taip pat depresija nediagnozuojama, jei tokią savijautą sukėlė skaudus įvykis, pavyzdžiui, artimo žmogaus praradimas. Kaip ir visoms ligoms, emociniams sutrikimams gydymas yra būtinas, o ankstyva diagnostika padidina tikimybę pasveikti. Negydoma depresija tampa vis rimtesne problema - ne tik palaipsniui sunkėja ligos simptomai, bet ir didėja rizikingo elgesio tikimybė.

  1. Depresijos atsiradimą gali lemti psichologiniai, socialiniai ir biologiniai veiksniai. Sureikšminant biologines depresijos priežastis, sergantieji nepagrįstai dažnai gydomi medikamentais. Visgi sprendimas depresija sergantį žmogų gydyti tik vaistais yra per siauras ir neatitinkantis įvairialypių ligos kilmės priežasčių. Efektyvus depresijos gydymas susideda iš psichologinio ir medikamentinio gydymo bei socialinės veiklos kombinacijos.
  2. Psichologinis gydymas - tai individualios psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos. Medicininis gydymas individualiai parenkamas psichiatro, kuris skiria tinkamus antidepresantus sergančiajam. Klinikoje VibraMedica sergantieji depresija gydomi taikant pažangios neurotechnologijos NeurOptimal® seansus. NeurOptimal® sistema stebi šį elektrinį aktyvumą smegenyse ir suteikia joms grįžtamąjį ryšį per traškesius ar pauzes muzikoje. Būtent šie įsiterpimai ir yra ženklas smegenims, kad jos dirba neefektyviai. Sergantiesiems depresija NeurOptimal® seansai rekomenduojami dėl savaiminio smegenų optimizavimosi. Po šių smegenų treniruočių pradeda gerėti paciento kognityviniai įgūdžiai, gebėjimas apdoroti informaciją, priimti sprendimus, sumažėja miego problemos.

Depresijos gydymas: Psichologė - psichoterapeutė Inga Juodkūnė pristato mokymus “Depresija - ne nuosprendis. Su praktiniais pagalbos sau žingsniais“, kuriuos kartu veda su gydytoju dr. Juliumi Neverausku. Seminaras skirtas visiems, sergantiems įvairaus sunkumo ir tipo depresijomis, o taip pat tiems, kuriuos vargina ilgai trunkanti prislėgta nuotaika (tokia būklė vadinama distimija), stiprus nerimas.

Depresijos požymiai ir jų įvairovė

Depresija nėra tik liūdesys. Dažnai žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, motyvacijos stoką, pasikeitusius miego ar valgymo įpročius ir praranda susidomėjimą veiklomis. Taip pat gali būti jautrumas, nerimas ar agresyvumas. Svarbiausia - neretai paslėptus simptomus galima pastebėti ir anksti pradėti gydymą.

  • Emociniai simptomai: nuolatinė liūdesio būsena, beviltiškumo jausmas, anksčiau džiuginusios veiklos nykimas, socialinis atsiribojimas.
  • Fiziniai simptomai: nuovargis, miego sutrikimai, apetito pokyčiai, skausmai bei virškinimo problemos be aiškios medicininės priežasties.
  • Elgesio pokyčiai: socialinė izoliacija, sunkumai priimti sprendimus, sumažėjusi gebėjimas susikaupti, priklausomybės nuo alkoholio ar kitų medžiagų rizika.

Distimija - nuolatinė depresinė nuotaika; sezoninis afektinis sutrikimas - kai žiemos metu trumpėja šviesusis paros metas ir simptomai paaštrėja; taip pat yra atipinė depresija - kai pasireiškia išskirtiniai požymiai. Daugelis simptomų gali būti maskuojami, todėl kartais sunku nustatyti diagnozę.

Taip pat skaitykite: Kaip slaugyti depresija sergantį žmogų

Priežastys ir iššūkiai gydyme

Depresijos priežastys gali būti biologinės, psichologinės ir socialinės. Biologiniai veiksniai - smegenų neuromediatorių disbalansas; hormoniniai pokyčiai; genetika. Psichologiniai veiksniai - žema savivertė, nuolatinis stresas, traumos. Socialiniai veiksniai - vienatvė, finansinės problemos, lėtinės ligos. Svarbu suvokti, kad depresija nėra silpnumo ženklas ir gali būti gydoma.

Pradiniai žingsniai ir savipagalba

Pradžia dažnai yra užsibrėžti maži tikslai, kurie didinami laikui bėgant. Bendravimas su kitais, trumpi pokalbiai gali suteikti palengvėjimo. Judėjimas ir reguliarus fizinis aktyvumas, net trumpi pasivaikščiojimai, gali sumažinti simptomus. Subalansuota mityba, įskaitant omega-3 riebalų rūgštis, tamsų šokoladą ir B grupės vitaminus, gali pagerinti nuotaiką. Miego higiena - nustatytas režimas, vengimas ekranų prieš miegą, ramus vakarinis ritualas. Dienoraščio rašymas ir kūrybinė veikla gali padėti išreikšti jausmus.

Socialiniai ryšiai ir artimųjų palaikymas yra labai svarbūs. Kalbėjimas apie savo būseną gali suteikti drąsos ir palengvinti situaciją. Esant sunkiai depresijai, svarbu kreiptis į specialistus: psichologą, psichoterapeutą ir gydytoją psichiatrą. Sunkios formos atveju gali būti paskirti antidepresantai, kurių poveikis pasireiškia po kelių savaičių, ir dažnai derinami su psichoterapija.

Be tradicinių gydymo metodų taikoma ir neuromoduliacinė pagalba: elektrokonvulsinė terapija (ECT) arba transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) - naudojama sunkioms ar medikamentų neatitinkančioms formoms.

Taip pat gali būti naudingi alternatyvūs metodai: meditacija, muzikos ir meno terapija, kūrybinė veikla, kad būtų mažinamas stresas ir lavinama sąmonės koncentracija. Streso mažinimo papildai su adaptogenais (asvaganda, radiolėjos, jonažolės), B grupės vitaminais, magniu ir L-teaninu gali padėti išlaikyti emocinę pusiausvyrą.

Taip pat skaitykite: Pagalba mamoms, patiriančioms depresiją

Depresijos supratimas: simptomai, priežastys ir gydymas

Kiekvieno žmogaus gydymas yra individualus: vienam padeda tik psichoterapija, kitam - vaistai tiktų ilgiau. Daugiau nei 80% žmonių gali sėkmingai pasveikti, kai taikomas tinkamas gydymas. Svarbiausia - nedelsti su pagalba ir kreiptis į specialistus kuo anksčiau.

Dažniausiai pasitaikantys mitai ir realybė

Depresija gali maskuotis: žmonės kartais rodo „šypsenę“, bet viduje kankinasi. Lietcvėje ir pasaulyje egzistuoja suvokimo trūkumai, kad depresija yra tik silpnumas. Iš tiesų tai biologinė liga, kuriai reikia gydymo ir palaikymo iš aplinkos. Analizė rodo, kad gydymas gali būti veiksmingas ir ilgam laikui pagerinti gyvenimo kokybę.

Taip pat skaitykite: Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą dėl depresijos

tags: #depresija #daznai #apibudinama #kaip #vienas #is