Ergoterapija - gydymo metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą atlikti kasdienes veiklas, kurios yra svarbios jo sveikatai, savarankiškumui ir gyvenimo kokybei. Ji gali padėti ne tik fiziniame, bet ir psichologiniame lygmenyje, suteikdama asmenims galimybę vėl jaustis nepriklausomiems ir aktyviems. Šiame straipsnyje aptarsime ergoterapijos taikymą, ypatingą dėmesį skirdami dėmesio ir pažintinių funkcijų lavinimo metodams, taikomiems esant įvairiems sutrikimams.
Kam reikalinga ergoterapija?
Ergoterapija yra svarbi reabilitacijos dalis, ypač pacientams po galvos smegenų infarkto. Ji taikoma įvairiose situacijose, kai dėl ligos, traumos ar kitų sveikatos sutrikimų yra sumažėjęs žmogaus gebėjimas atlikti kasdienes veiklas. Po insulto. Insultas dažnai sukelia motorikos ir kognityvinių funkcijų sutrikimus, kurie apsunkina kasdienes veiklas. Po traumų. Esant neurologiniams sutrikimams. Po ortopedinių operacijų. Sergant lėtinėmis ligomis. Psichikos sveikatos problemos. Vaikų raidos sutrikimai.
Ergoterapijos tikslai ir principai
Ergoterapijos tikslas - paciento galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla. Pagrindinis ergoterapijos tikslas, pasak M. Šimkutės, yra paciento mokymas atlikti veiklas, užduotis ir vaidmenis, siekiant užtikrinti produktyvų gyvenimą, savęs bei aplinkos kontrolę. Svarbiausias ergoterapijos tikslas - įtraukti žmones dalyvauti kasdieniame gyvenime. Ergoterapeutai siekia šio tikslo, didindami asmens gebėjimus dalyvauti veikloje, keisdami ir pritaikydami aplinką, parinkdami kompensacines priemones.
Ergoterapeuto vaidmuo ir darbo eiga
Ergoterapeutas, dirbdamas su pacientu, įvertina funkcinius jo sutrikimus, nustato problemas, parengia veiksmų planą ir numato priemones joms spręsti, artimiausius ir tolimiausius tikslus. Ergoterapeutas pirmiausia išsiaiškina veiklos atlikimo galimybes, jo norus ir stengiasi jam padėti, bei padrąsinti grįžti į visuomeninį gyvenimą. Taip pat ergoterapeutas vertina visus komponentus susijusius su sveikata (funkcijas, struktūras, aplinką). Jeigu prarastos funkcijos atstatyti neįmanoma - yra pritaikoma kompensacinė technika ar aplinka.
Modeliai ir standartai
Lengvai gali būti taikoma Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija (TFK). Kurios pagrindinė paskirtis yra pateikti unifikuotą ir standartizuotą kalbą sveikatai ir su ja susijusioms būklėms aprašyti. Ergoterapijos procesas, paraleliai susijęs su TFK. Analizuojant TFK paaiškėja, kad ji jungia kelis ergoterapijos modelius, vienas iš jų būtų Kanadietiškos veiklos atlikimo modelis (KVAM). Šio modelio centre yra veiklos atlikimas. Veiklos atlikimą sudaro: veikla, aplinka ir asmuo.
Taip pat skaitykite: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas: pagalba mokykloje
Dėmesio ir pažintinių funkcijų lavinimas
Su vėlesniais neurologiniais sutrikimais, taip pat yra apribojama ir kasdienė veikla, dėmesio koncentracijos sutrikimai, atminties, bei kalbos sutrikimai. Ergoterapija pagerina motorinius ir sensorinius gebėjimus, kurie dažnai būna sutrikdomi po galvos smegenų infarkto. Ergoterapeutai padeda pagerinti išlikusius įgūdžius arba moko iš naujo prarastus kasdienius įgūdžius, būtinus tam, kad pacientas galėtų jaustis nepriklausomas ir savarankiškas.
Pažintinių funkcijų sutrikimai ir jų priežastys
Pažintinių funkcijų sutrikimai gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, tokių kaip galvos smegenų trauma, galvos smegenų insultas, Alzheimerio ir Parkinsono ligų, demencijos ir kt. Vienas dažniausių sutrikimų, su kuriais į slaugos ligoninę atvyksta pacientai - demencija. Tai lėtinis ir progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, kuris pažeidžia smegenų ląsteles.
Metodai ir pratimai pažintiniams gebėjimams lavinti
Tyrime, kuriame dalyvavo 52 cerebriniu paralyžiumi sergantys vaikai (8-12 m.), nustatyta, kad RehaCom programa yra efektyvus metodas cerebriniu paralyžiumi sergančių vaikų susikaupimo lavinimui. Tiriamajai grupei taikyta RehaCom programa kartu su įprastine ergoterapija, o kontrolinei - ergoterapijos užsiėmimas kognityvinių funkcijų lavinimui kartu su įprastine ergoterapija. Rezultatai parodė, kad ir tiriamosios, ir kontrolinės grupės vaikų dėmesio koncentracijos rezultatai reikšmingai pagerėjo, nors statistiškai reikšmingai didesnis pokytis nustatytas tiriamosios grupės.
Praktiniai pažintinių funkcijų lavinimo metodai ergoterapijoje apima:
- kognityviniai pratimai, skirti atminties, dėmesio, problemų sprendimo ir kitų kognityvinių įgūdžių lavinimui;
- kompiuterizuotos programos (pvz., RehaCom), kurios struktūrizuoja užduotis ir leidžia sekti pažangą;
- užimtumo terapijos užsiėmimai - galvosūkiai, stalo žaidimai, kryžiažodžiai ir viktorinos;
- meno ir muzikos terapija, kurios lavina vaizduotę, smulkiąją motoriką ir atmintį;
- aromaterapija ir relaksacijos seansai budrumui ir emocinei būklei gerinti.
Dėmesio lavinimo pratimai insulto pacientams
Po galvos smegenų infarkto seka ir kiti neurologiniai sutrikimai (motorikos sutrikimai, jutimų sutrikimai), taip pat yra apribojama ir kasdienė veikla, dėmesio koncentracijos sutrikimai. Reabilitacijos proceso eigoje, pacientas norintis pasiekti pasveikimo ir savarankiškumo, atstatyti prarastus įgūdžius ar funkcijas, turi aktyviai įsitraukti į reabilitacijos procesą. Prarastų funkcijų atsistatymas priklauso nuo asmens motyvacijos ir jo aktyvumo reabilitacijos procese.
Taip pat skaitykite: Lyčių pagrindu grįstas smurtas
Pratimai dėmesiui gerinti dažnai integruojami su praktinėmis kasdienėmis užduotimis:
- sujungtos sensorinės užduotys (sąmoningai aprašyti garsus, kvapus, tekstūras aplinkoje);
- laipsniškas užduočių sudėtingumo didinimas - nuo vienos rūšies estímulo prie daugialypių užduočių;
- darbas su kompiuterinėmis reabilitacijos programomis, kurios seka reakcijos laiką ir atminties tikslumą;
- budrumo ir dėmesio intervalų pratimus, pvz., trumpi periodai intensyvaus dėmesio, po kurių būna pertrauka.
Smulkiosios ir stambiosios motorikos pratimai
Smulkiosios motorikos pratimai. Šie pratimai skirti rankų ir pirštų judesių lavinimui. Stambiosios motorikos pratimai. Šie pratimai padeda lavinti didžiųjų raumenų grupių judesius ir koordinaciją. Sensomotoriniai pratimai skirti pagerinti jutimo ir judesių integraciją.
Praktiniai pavyzdžiai iš kasdienės praktikos:
- treniravimas atlikti kasdienes užduotis, tokias kaip apsirengimas, maisto gaminimas, asmens higiena ar namų ruošos darbai;
- naudojant įtvarus, kitas kompensacines priemones - parenkant ir pritaikant jas, mokant jomis naudotis;
- naudojant buitines priemones terapinei veiklai - pvz., peilio ar šaukšto su ergonomine rankena tolimesniam atstatymui.
Praktiniai patarimai darbui namuose
Jei turite potíkių su úchopu, padaja jums priedai iš rankų, turėtumėte trénuoti jemną motoriką. Cvičení je vhodné pro uvolnění ruky, kterou píšeme, před nácvikem psaní, trénování podpisu, apod. V domácím prostředí je nejvýhodnější využívat příležitostí při běžných denních aktivitách.
Ergonomika, laikysena ir prevencija
VU ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro ergoterapeutė Fausta Blužaitė teigia: jei išmoktume taisyklingai sėdėti, susitvarkytume darbo ir miego vietą, darytume pertraukėles ir kas dieną mankštintumėmės, daugelis iš mūsų išvengtų stuburo skausmų, deformacijų, judėjimo aparato ligų.
Taip pat skaitykite: Biudžeto atgarsiai
Kaip taisyklingai sėdėti
- Sėdint prie darbo stalo kojas reikia laikyti lygiagrečiai su grindimis, sudarant 90 laipsnių kampą ties čiurnomis.
- Atlošas turi remtis į juosmenį, apatinėje nugaros dalyje. Nugara su juo turi sudaryti 90 laipsnių kampą.
- Rankas reikėtų laikyti lygiagrečiai su stalu, sudarant 60-90 laipsnių kampą.
- Atstumas nuo akių iki monitoriaus turėtų būti per ištiestą ranką.
- Jei neturite tinkamos kėdės, naudokite pagalvėles, pakylas kojoms, įvairius kėdžių priedus.
Kaip taisyklingai kelti, stumti, nešti sunkius daiktus
- Negalima jų kelti pasilenkus, reikia visiškai atsitūpti, kojas laikyti plačiai pražergtas į šonus.
- Keliamą daiktą reikia apkabinti rankomis, laikyti priglaustą prie pilvo ar krūtinės.
- Jei reikia nešti didelius svorius, būtina sudėti juos į du vienodus krepšius ir nešti abiem rankomis.
- Grindims plauti tinkamiausia šluota ilgu kotu, kad nereikėtų susilenkti.
Kasdienės darbo vietos mankštos pratimai
Sėdimą darbą dirbantiems žmonėms būtina daryti pertraukėles. Mūsų rekomendacija - penkiolikos minučių pertraukėlės kas valandą. Jei nemokate jokių pratimų, bent jau pasirąžykite, pasilankstykite į abi puses. Toliau pateikiami pratimai, kuriuos galima atlikti darbo vietoje:
- Kelias sekundes susikaupę žiūrėkite į arti esantį daiktą, paskui - į tolimą arba pažiūrėkite per langą.
- Laikykite galvą tiesiai, pasukite į vieną pusę, palaikykite 4-5 sekundes, sugrįžkite į pradinę padėtį, pakartokite į kitą pusę.
- Sėdėkite atsipalaidavę, rankas nuleiskite žemyn ir kelkite pečius aukštyn, palaikykite apie 8 sekundes ir nuleiskite žemyn.
- Sėdėkite tiesiai, rankas padėkite ant šlaunų ir tiesia nugara lenkitės į priekį - nosimi siekite kelius, palaikykite 6-8 sekundes.
- Rankas sulenkite per alkūnes 90 laipsnių kampu, delnus pasukite į viršų, pirštus ištieskite, o paskui sulenkite juos.
Ergoterapija vaikams: smulkiosios motorikos ir dėmesio lavinimas
Neišlavėjusi smulkioji motorika, prasti socialiniai, apsitarnavimo, rašymo įgūdžiai gali ypatingai apsunkinti tiek vaiko, tiek suaugusiojo gyvenimą. Vaikų ergoterapeutai didžiausią dėmesį skiria smulkiajai motorikai, rašymui, gebėjimui manipuliuoti įvairiomis rašymo ir piešimo priemonėmis, žaislais. Taip pat labai svarbu lavinti dėmesio koncentraciją, akies bei rankos koordinaciją, kuri reikalinga mokykloje.
Sensorinė integracija ir DIRFloortime
Sensorinė integracija - tai procesas, kuris leidžia mūsų organizmui suvokti, apdoroti ir reaguoti į informaciją iš įvairių jutimo sistemų. Sensorinė integracija taip pat yra susijusi su dėmesio valdymu ir koncentracija. DIRFloortime DIR® modelio pagrindinė idėja yra - skatinti vaiko emocinį ir socialinį vystymąsi, kuris yra pagrįstas tam tikra eiga ir elementais: Individualus vystymasis, Individualus asmeninis profilis ir Santykis.
Technologijų ir inovacijų taikymas ergoterapijoje
Ergoterapeutai vis dažniau taiko naujas technologijas, kurios padeda ligoniams po traumos ar sunkios ligos sugrįžti į gyvenimą, mėgstamą veiklą. Kuriami įvairūs modernūs judėjimą lengvinantys prietaisai, jutikliai, mobiliųjų telefonų programėlės. Specialios kompiuterio programos padeda sudominti pacientus, jiems greičiau atlikti tam tikrus pratimus, atgauti jėgas, susigrąžinti prarastus įgūdžius. Nuobodžius pratimus vis dažniau keičia kompiuteriniai žaidimai su 3D vaizdu, jie motyvuoja ateiti į ergoterapijos užsiėmimus. Virtualioji realybė ypač patraukli vaikams, jaunimui, todėl plačiai taikoma jų reabilitacijoje.
Doctors, specialists using VR to play important role in physical rehabilitation
Praktinė patirtis ir motyvacija pacientams
Ergoterapeutai pabrėžia, kad, gydantis įvairias traumas, svarbu suprasti, kad vien tik darbo su terapeutais neužtenka. Žmonės dažnai galvoja, jei gydytojas paskyrė ergoterapiją, tai jos ir užteks, tačiau norint visiškai atstatyti judėjimo organų funkcijas, lankstymo amplitudę, privalu dirbti ne tik reabilitacijos klinikoje, bet ir namuose. Todėl visada savo pacientams stengiamės parodyti ir juos išmokyti paprasčiausių pratimų, kuriuos jie gali atlikti namų sąlygomis.
Kūrybiškumas, bendravimo įgūdžiai, atkaklumas - svarbiausios ergoterapeuto savybės. Reikia daug kantrybės, nes ergoterapija - ilgalaikis procesas. Dažnai tai sunkiausia mūsų darbo dalis - įtikinti ligonį, kad nėra jokios stebuklingos tabletės, kurią prarijus gali užmiršti negalavimus.
Kada kreiptis į ergoterapeutą?
Ergoterapija taikoma įvairioms žmonių grupėms, įskaitant tuos, kurie turi fizinių, kognityvinių ar emocinių sutrikimų. Į Ambulatorinės reabilitacijos skyrių dažniausiai kreipiasi pacientai po traumų, sąnarių protezavimo operacijų, turintys kitų judėjimo aparato pažeidimų, sergantys kraujotakos ligomis. Taip pat konsultuojami ligoniai, kuriuos vargina galvos kraujotakos sutrikimai, po traumų, insultų. Ergoterapeutai konsultuoja ir žmones, sergančius kvėpavimo, nervų, virškinimo sistemos, endokrininėmis, inkstų, ausų, nosies, gerklės, akių, odos, ginekologinėmis ligomis, vaikus, turinčius raidos sutrikimų, patyrusius gimdymo traumas.
Prevencija ir saugumas
Ir nors nei vienas nėra apsaugotas nuo traumų, sumažinti jų riziką galima. Visi paprasti patarimai, kaip tinkamai pasirinkti avalynę, atsargiai eiti slidžiomis dangomis, dalyvauti saugaus kritimo kursuose, padeda sumažinti sužalojimų riziką. Tokiuose kursuose lavinama pusiausvyra ir mobilumas, ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms.
| Metodas | Tikslas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Kognityviniai pratimai | Dėmesio, atminties ir problemų sprendimo lavinimas | RehaCom, galvosūkiai, viktorinos |
| Sensorinė integracija | Jutimo informacijos apdorojimo gerinimas | Sensomotoriniai pratimai, aromaterapija |
| Smulki motorika | Rankos ir pirštų judesių koordinacija | Grojimas instrumentu, piešimas, manipuliacijos |
| Ergonomika | Prevencija, skausmo mažinimas | Taisyklinga sėdėsena, darbo vietos pritaikymas |
Ergoterapija suteikia daug privalumų, padedančių pagerinti asmenų gyvenimo kokybę ir savarankiškumą. Ergoterapeutai siekia didinti asmens gebėjimus dalyvauti veikloje, pritaikydami aplinką, parinkdami kompensacines priemones ir taikydami specializuotus dėmesio lavinimo metodus.
tags: #demesio #lavinimas #ergoterapijoje