Pamokos slaugantiems sergančiuosius senatvine demencija. Gydant demencija sergančius vaistais ne visada pavyksta sulaukti gerų rezultatų. Deja, ligonius prižiūrinčių institucijų paslaugos Lietuvoje neišplėtotos taip, kaip kitose Europos šalyse, kur šiems žmonėms skiriama daug dėmesio. „Todėl mūsų aplinkybėmis labai svarbios nemedikamentinės priemonės, ypač - bendravimas”, - pabrėžia Kauno medicinos universiteto Geriatrijos klinikos gerontologė doc. dr. Jūratė Macijauskienė.
Demencija (lot. dementia - beprotybė) apibūdinama kaip sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama gana daug aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas, tačiau sąmonė sutrikusi nebūna. Sutrikus pažinimui paprastai pablogėja emocijų kontrolė, socialinis elgesys ar motyvacija. Dėl to tampa sunkiau formuluoti mintis, bendrauti. Vyresnio amžiaus žmones gali trikdyti pablogėjusi klausa, regėjimas, pasikeitusi aplinka, skausmas, diskomfortas, vartojami medikamentai, blogas miegas, kiti sutrikimai ir ligos.
Pagrindiniai demencijos gydymo būdai yra elgesio terapija ir nemedikamentinės priemonės - t. y. Bėdos dėl bendravimo. Gydant demenciją, ypač svarbus bendravimas su sergančiuoju. Tačiau globėjams kyla nemažai rūpesčių. Pavyzdžiui, su sergančiuoju sunku ilgai kalbėti, nes jis negali sukaupti dėmesio. Kadangi sergantysis gali susitelkti tik į vieną užduotį, sudėtingos instrukcijos jį glumina. Jis gali stengtis apibūdinti daiktą, kurio pavadinimo jau nebežino ar sukurti naują žodį jam apibūdinti.
Gydant demenciją svarbus orientavimas į laiką ir aplinką. Didelis laikrodis, kalendoriai su didelėmis raidėmis, nurodyta data ir diena - padeda orientuotis. Naktį patariama palikti įjungtą apšvietimą, nes tai padeda orientuotis ir sumažina klaidžiojimo tikimybę. Rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų primena pamirštus daiktų pavadinimus. Aplinka turi būti jauki ir pažįstama, o ergoterapeutas gali įvertinti namų aplinką dėl pavojų ir ją pritaikyti sergančiajam.
Šviesos terapija žiemą padeda reguliuoti miego ir būdravimo ciklą. Patalpa turi būti mažo triukšmo ir minimalių dirgiklių, o švenčių metu aplinka turėtų būti saikinga, atpažįstama. Tualeto ir vonios duris rekomenduojama nudažyti šviesia ir išskiriančia spalva, kad būtų lengviau rasti. Laiptų pakopų kraštai turi būti pažymėti kontrastinga spalva, laiptų turėklai tvarkingi. Jei veidrodžiai trikdo, juos reikia uždengti. Nuotraukos, paveikslai ir puošmenos turi būti atpažįstami ir turėti ryšį su praeitimi.
Taip pat skaitykite: Demencija ir trumpalaikė slauga
Demencijos simptomų įvairovė ir bendravimo iššūkiai
Sergančiojo aplinkoje ir bendravime gali pasireikšti kalbos sutrikimai, dėmesio koncentracijos sunkumai, apatija ar nerimas. Inicijatyvos stoka ir agresijos rizika gali kilti dėl pablogėjusios atminties ir suvokimo. Todėl svarbu orientuotis į išlikusius paciento gebėjimus, būti kantriems, neskubinti pokalbio, užmegzti ryšį praėjus pavadinimą ar žvilgsnį. Kalbėti aiškiai, trumpai, ramiu tonu ir naudoti paprastus teiginius bei klausimus, kurie atitiktų „taip/ne” atsakymo formatą.
Neverbalinis bendravimas, įskaitant žvilgsnį, šypseną ir prisilietimus, yra labai svarbus. Reikia stengtis suvokti paciento nuotaiką ir emocijas - pavyzdžiui, pasakęs, jog laukia mamos, pacientas gali reikšti vienišumą ir nerimą. Jei reikia, galima pasiūlyti numatomą žodį ir perfrazuoti sakymą, vengiant prieštaravimų ar kritikos. Prieš kalbant svarbu užmegzti ryšį ir žiūrėti į pašnekovą veidu į veidą.
Pagalba globėjams ir bendravimo strategija
Globėjai dažnai patiria stresą ir fizinį nuovargį. Stresinė globėjo būsena gali paveikti sergančiojo pažintinę funkciją, elgesį ir bendraujamą gebėjimą. Todėl būtina rūpintis globėjo sveikata ir gerove. Dažnai globėjams kyla klausimas dėl vieno ir to paties klausimo kartojimo; bendravimo strategijos gali padėti sumažinti šią problemą.
Problemos, susijusios su bendravimu, įskaitant progresuojančią demenciją, dažnai priskiriamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugoms. Šios paslaugos teikiamos šalies lėšomis ir yra skirtos pacientams, kurių pažinimo funkcijos blogėja ir kurie yra visiškai arba beveik visiškai priklausomi nuo pagalbos. Apie paslaugų teikimą galima kreiptis telefonu ar el. paštu įstaigose, kuriose jos teikiamos. Pacientai pageidaujantys gauti paliatyviosios pagalbos namuose paslaugas taip pat gali kreiptis į atsakingas institucijas.
Pagrindiniai demencija sergančiųjų slaugos iššūkiai - nuolatinis poreikis ir intensyvi priežiūra, kuri gali būti iššūkis namų aplinkoje. Tyrimai rodo, kad demencija sergančiųjų priežiūra dažnai yra sudėtingesnė už fizinę negalią dėl elgesio problemų, dezorientacijos ir asmenybės pokyčių, priklausomybės nuo kitų žmonių ir riboto gebėjimo išreikšti dėkingumą bei pagerinti globėjo nuotaiką.
Taip pat skaitykite: Demencija: slauga ir pagalba Lietuvoje
Praktinės priemonės slaugymo procese
- Dideli laikrodžiai ir aiškios dienos tvarkos įvedimas.
- Rašytinės instrukcijos ant daiktų ir pažymėtos nuorodos aplinkoje.
- Aplinkos pritaikymas - šviesos terapija žiemą, raminantys garso ir dirgiklių mažinimas.
- Komunikacijos strategijos - aiški kalba, kantrybė, trumpi klausimai, neverbalinis bendravimas.
- Pagalba globėjams - sveikatos ir psichologinės paramos užtikrinimas, socialinės izoliacijos mažinimas.
Demencija sergančiųjų gydymas reikalauja visos šeimos ir bendruomenės įsitraukimo. Tyrimai ir praktika rodo, kad artimųjų slauga namuose gali būti efektyvi, kai taikomos tiksliai parinktos bendravimo strategijos ir aplinkos įvertinimai, o globėjai gauna reikiamą paramą ir resursus.
Demencija yra klinikinis sindromas, kurį reikia diagnozuoti ir valdyti atsargiai, įtraukiant medicininius, socialinius ir psichologinius komponentus. Taikant nemedikamentines priemones, bendravimas ir aplinkos pritaikymas dažnai lemia didesnį sergančiųjų komfortą ir globėjų našos sumažėjimą.
Tyrimų ir praktikos fragmentai
Tyrimo tikslas − išanalizuoti demencija sergančiųjų kognityvinių funkcijų pokyčius bendruomenės slaugytojų ir namuose slaugančių artimųjų požiūriu. Tyrimo problema − kaip geba artimieji slaugyti demencija sergantį pacientą namuose, esant kognityvinių funkcijų pokyčiams? Duomenys rodo, kad atminties, suvokimo, dėmesio ir orientacijos sutrikimai yra pagrindiniai slaugos iššūkiai. Pagrindiniai slaugos asmenys - artimieji, kurie kartais turi pereiti sunkų emocinį ir fizinį krūvį.
| Priemonė | Aprašymas |
|---|---|
| Bendravimo strategijos | Aiški kalba, kantrybė, trumpi klausimai, neverbaliniai signalai |
| Aplinka | Pažįstama, saugi, minimalių diskriminatorių aplinka |
| Priežiūros iššūkiai | Priklausomybė, elgesio pokyčiai, dėmesio koncentracijos sunkumai |
Demencija sergantiems namuose reikalingas visokeriopas požiūris: pacientų gebėjimų išsaugojimas, globėjų sveikatos ir gerovės palaikymas, bei bendruomenės teikiamų paslaugų užtikrinimas, kai įmanoma. Taikant šias priemones galima užtikrinti atsparumą ir geresnę gyvenimo kokybę tiek sergantiesiems, tiek jų artimiesiems.
Taip pat skaitykite: Demencija: slaugos gairės
tags: #demencija #serganciuju #nardinantis #globos #procesas #artimuju