Pensininkų skurdas Lietuvoje yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurį lemia ne tik pensijų dydis, bet ir valstybės fiskalinės praktikos, demografinės tendencijos bei socialinių išmokų struktūra. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2017 m. buvo 277 eurai, dabar ji siekia 344 eurus.
Pensijų dydis ir santykis su pragyvenimo išlaidomis
Lietuva pensijoms išleidžia apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis viršija 12 proc. Taigi, nors pinigų „Sodroje“ yra, valdžia pensijoms jų išleidžia per mažai, tad ir pačios pensijos yra mažos. Vidutinė lietuviška pensija sudaro apie 85 proc. pragyvenimo išlaidų.
Iš 25 ES valstybių, apie kurias buvo surinkti duomenys, net 11-oje pensijos nepadengia pagrindinių pragyvenimo išlaidų. Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose pensijų neužtenka visoms pragyvenimo išlaidoms padengti. „Moorepay“ duomenys rodo, kad ES pragyvenimo išlaidų ir pensijų santykis svyruoja nuo 58 proc. iki 225 proc. 58 proc. pragyvenimo išlaidų pensijos sudaro Kipre.
Sodra: perteklius, rezervas ir naudojimas
Kasmet iš gyventojų ir įmonių „Sodra“ surenka šimtais milijonų eurų daugiau nei išleidžia, todėl kiekvienais metai jos biudžete susidaro perviršis, siekiantis milijonus eurų. Pasirodo, nors pinigų yra ir daugiau jų būtų galima skirti pensijoms, tai nedaroma. Vietoje to, šie pinigai naudojami valstybės biudžeto deficitui padengti.
Romas Lazutka atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva pensijų finansavimui skiria tik apie 7 proc. BVP, kai ES vidurkis siekia apie 12-13 proc. R. Lazutka pastebėjo, kad situaciją būtų galima pakeisti, jei 6 mlrd. eurų rezervas (10 tūkst. vienam pensininkui), esantis „Sodroje“, būtų panaudotas pensijų didinimui. Toks pasiūlymas buvo išsakytas ir anksčiau, tačiau valdžia jį įvardijo kaip neatsakingą pinigų švaistymą.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
„Sodros pinigų „netaškymo“ šalininkai mielai „taško“ valstybės biudžeto lėšas. Jie nenori mokėti daugiau mokesčių, kad gelbėtų valstybės finansus patys, todėl taip akylai saugo, kad gelbėtojais būtų pensininkai su neišmokamu rezervu ir skurdo sąskaita“, - rašė specialistas.
Ekonomistų nuomonės: laikinumas ir rezervo paskirtis
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pritarė, kad palyginti su kitomis ES šalimis, senatvės pensijoms skirta valdžios sektoriaus išlaidų dalis Lietuvoje yra santykinai mažesnė. Tačiau, anot jos, kalbant apie pensijas yra susiduriama su struktūrine problema, kuriai greito sprendimo nėra, nes spartesniam pensijų augimui finansuoti reikia nuolatinių finansavimo šaltinių.
Ji paaiškino, kad netipinis „Sodros“ perteklius - nėra nuolatinis atsinaujinantis finansavimo šaltinis. „Tai laikinas reiškinys, kurį lemia dėl II pensijų pakopos reformos į „Sodrą“ grįžtančios lėšos. Dalį šio pertekliaus tikrai galima būtų svarstyti skirti pensijų kėlimui. Vis dėlto privalu kaupti ir „Sodros“ rezervą, nes ilgainiui dėl nepalankių demografinių tendencijų ir senėjančios visuomenės, pensijų lygio problemos gali tapti tik opesnės“, - komentavo pašnekovė.
I. Genytė-Pikčienė pabrėžė būtinybę kaupti rezervą, atsižvelgdama į skaudžią Lietuvos patirtį per 2009 m. Didžiąją recesiją. „Šią krizę Lietuva, priešingai nei Estija, pasitiko be jokių rezervų. Priešingai, iki krizės valdžios sektoriaus finansai buvo skylėti, fiksavome deficitus. 2009 m. ekonomikos nuosmukis ir nuvilnijusi bankrotų lavina stipriai paveikė valdžios sektoriaus pajamas. Tam, kad išvengtume valiutos devalvacijos ar bankroto, teko išgyventi skausmingą „diržų veržimosi“ laikotarpį, kuomet buvo reikšmingai karpomos viešojo sektoriaus išlaidos: atlyginimai, pensijos, kitos išmokos, atleidimai ir pan.“
Šiemet šis laikinas „Sodros“ perteklius vaidina labai reikšmingą vaidmenį bendrų valdžios sektoriaus viešųjų finansų fiskalinei drausmei. „Šiemet reikšmingai kilo gynybos ir kitos viešosios išlaidos, dėl to išaugo valstybės biudžeto deficitas, taigi šis „Sodros“ perteklius teigiamai veikia bendrą valdžios sektoriaus balansą ir švelnina fiskalinės drausmės neatitikimo rizikas“, - dalijosi ji.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto statistika Lietuvoje
Alternatyvos rezervo naudojimui
SEB vyriausias ekonomistas Tadas Povilauskas aiškino, kad santykis tarp vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių šalyje pastaraisiais metais didėjo - pernai jis siekė 45 proc., o šiemet, tikėtina, gali būti ir 47 proc. Tiesa, anot jo, vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių santykis tebėra mažesnis negu daugelyje ES šalių, todėl valdžios tikslas turėtų būti, pernelyg nedarant didesnių pokyčių, tą santykį tarp pensijų ir algų toliau didinti.
„Svarbu išlaikyti tą nuoseklumą, kad pensijos turi augti šiek tiek sparčiau negu atlyginimai ir taip santykinai stipriau gerinti pensininkų padėtį. Suprantu, kad yra pagundų tam tikriems kairiesiems politikams ir jiems kelią rodantiems ekonomistams padaryti didesnius pokyčius, kol jie dar valdžioje, bet norisi, kad bet kokie pokyčiai, susiję su pensijų sistema, nebūtų daroma drastiškai, kas atsitiko jau su II pensijų pakopa“, - komentavo pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad į „Sodros“ rezervą keliauja maždaug 1 proc. BVP, tad pats rezervo kaupimas nėra esminė priežastis, kodėl išlaidos pensijoms yra santykinai mažos. „Turime grįžti prie to, kad mūsų valdžios sektoriaus biudžetas tebėra santykinai per mažas ir tiek dėl šešėlinės ekonomikos ir, matyt, dėl mažesnių tarifų mes į biudžetą nesumokame tiek, kad užtektų ir pensijoms, ir kitoms valstybės reikmėms. „Sodros“ rezervo paskirtis prastesniems laikams yra aiški ir pats rezervas dar savo tikslo nepasiekė (tikslas, kad rezervas būtų iki 1 metinio „Sodros“ išlaidų pensijoms dydžio), nes demografinė problema niekur nedingo ir to rezervo dar reikės“, - paaiškino ekonomistas.
Per artimiausius 1-2 metus valdžiai reikėtų pagalvoti, kaip geriau įdarbinti „Sodros“ rezervo pinigus. Tačiau jo pasiūlymas nėra susijęs su pensijų didinimu. „Sodros“ rezervo dydis vien dėl likvidumo tikslų, jau, matyt, yra pakankamas. Kadangi tą didžiąją dalį fondo eikvotume ilgesniu laikotarpiu (10 m. ir daugiau) dėl ateinančių demografinių pokyčių, tai dalis tų fonde esančių pinigų turėtų būti įdarbinti pelningiau ir reiktų bent dalį to fondo lėšų alokuoti rizikingesnėms investicijoms - reiktų pakeisti strategiją, kad svarbiausias tikslas ne vien saugumas, bet ir grąža“, - aptarė SEB banko atstovas.
Anot jo, taip būtų galima mobilizuoti kelis milijardus lėšų Lietuvos ekonomikos augimui, įvairiems strateginiams projektams, kur būsimiems pensininkams ateitų nauda iš to, kad tai skatintų ekonomikos augimą ir būsimas pensijas.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų atlyginimų tendencijos
Skurdo ir socialinės apsaugos statistika
Europos Komisija paskelbė sunerimti verčiančią ataskaitą: jos duomenimis skurdo lygis ir nelygybė Lietuvoje tebėra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje. Mūsų šalyje skurdą patiria net kas penktas gyventojas. Lietuvos statistikos departamentas pateikė duomenis apie skurdo lygį Lietuvoje, kurie atskleidė, kad skurdo rizikos lygis per metus išaugo 0.3 proc., o žemiau skurdo ribos gyvena beveik 585 000 gyventojų.
Statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos riba 2020 m. buvo 430 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui. Pirmąjį metų pusmetį skurdo rizikos riba truputį viršija minimalią mėnesinę algą „į rankas”, bet antrąjį pusmetį, pakilus kainoms ir vidutiniam atlyginimui, minimali alga tampa mažesnė už skurdo rizikos lygį.
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 proc., tarp bedarbių - 56,4 proc., tarp senatvės pensininkų - 39,5 proc. Lietuvos gyventojų. Skurdo rizikos lygis 2020 m. šalyje sudarė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,3 procentinio punkto.
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| Skurdo rizikos riba 2020 m. | 430 EUR/mėn. vienam asmeniui |
| Skurdo rizikos lygis 2020 m. | 20,9 % |
| Tarp senatvės pensininkų žemiau skurdo rizikos ribos | 39,5 % |
| Vidutinė senatvės pensija (2019 m. tyrimo laikotarpiu) | 344,4 EUR |
Pensininkų socialinė padėtis ir pažeidžiamumas
Prieš kelias savaites Europos Komisija paskelbė sunerimti verčiančią ataskaitą: jos duomenimis skurdo lygis ir nelygybė Lietuvoje tebėra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo duomenimis, skurdo rizikos lygis 2017 m., lyginant su 2016 m., labiausiai išaugo senatvės pensininkų tarpe. Pensininkai dažniausiai tyliai tyrinėja prekių kainas lentynose, sąžiningai didžiąją dalį pajamų palieka už komunalines paslaugas ir viena ausimi klausosi neįtikėtinų istorijų apie Vakarų Europos pensininkus, keliaujančiais kruizais ir perkančius būstus šiltuose kraštuose.
Organizacijos nustatytas absoliutaus skurdo lygis 2017 m. buvo 238 eurai vienam asmeniui, o skurdo rizikos riba 307 eurai. Matant šalia šiuos skaičius, akivaizdu, kad skurdas gresia dažnam senoliui ir didžioji dauguma pensininkų turi išgyventi už vos 12 eurų per dieną. Tai išties menka suma, žinant, kokią jos dalį suvalgo būsto išlaikymas ir komunalinės paslaugos.
Pensininkų socialinė grupė yra itin pažeidžiama - jie beveik neturi galimybių pasididinti savo pajamų, todėl dažnai yra priklausomi tik nuo valstybės išmokų ir artimųjų išlaikymo.
Ilgesnės perspektyvos: II pakopa ir kaupiamoji sistema
2003 m. startavusi II pensijų pakopa sėkmingai įsivažiavo ir dabar joje kaupia jau 1,3 mln. Lietuvos gyventojų, kuriems tikėtina, kad pensijoje neteks skursti. Valstybė, skatindama kaupti, kaupiantiesiems skiria priemoką nuo vidutinio darbo užmokesčio, o nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitę mokesčiai kompensuoja dalį įmokos į pensijų fondą.
Skaičiavimai rodo, kad į savo ateitį kas mėnesį investuodami keliasdešimt eurų, senatvėje galite tikėtis net 40 proc. didesnės pensijos. Tai reiškia, kad jeigu uždirbate vidutinį darbo užmokestį (700 eurų „į rankas“), kas mėnesį nuo savo atlyginimo kaupimui skiriate 36 eurus, o iš valstybės gaunate dar 16 eurų.
Vietos iniciatyvos: Šilutės rajono pavyzdys
Šilutės rajone skurdo lygis, anot A. Šimelionio, mažesnis, kasmet mažėja ir skurstančiųjų. Skurstantiems Šilutės rajono gyventojams 2012 metais buvo išmokėta apie 3,7 mln. eurų, paramos gavėjų buvo apie 3500. Pernai buvo 1200 socialinės paramos gavėjų, kuriems buvo išmokėta per 1 mln. eurų. Tai pasiekta, anot A. Šimelionio, taikant griežtas priemones siekiant identifikuoti tikruosius paramos gavėjus.
Socialinio darbo ir pagalbos mechanizmai Šilutėje apima maisto paramą iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, viešuosius darbus ir griežtesnę paramos gavėjų atranką. „Pastebėjome, kad labiausiai skursta vieniši pensininkai“, - aiškino A. Šimelionis.
Ką rodo tendencijos ir kokios galimos kryptys
Skurdo rodikliai rodo, kad pensininkų skurdo rizika auga ir, nors yra laikinų finansinių perteklių, ilgalaikiai sprendimai reikalauja nuolatinių finansavimo šaltinių arba sisteminių pokyčių: biudžeto pajamų didinimo, mokesčių bazės plėtros, papildomo kaupimo skatinimo bei rezervo investavimo strategijos keitimo.
Reikšminga dalis ekspertų sutinka, kad dalį „Sodros“ pertekliaus galima svarstyti skirti pensijų kėlimui, tačiau ne mažiau svarbu kaupti rezervą ir peržiūrėti rezervo valdymo strategiją, kad dalis fondo lėšų būtų įdarbinta pelningiau ir prisidėtų prie ekonomikos augimo. Taip pat svarbu išlaikyti nuoseklumą, kad pensijos augtų šiek tiek sparčiau negu atlyginimai ir taip pagerėtų pensininkų padėtis.
Lietuvai dar teks nueiti ilgą kelią, kol socialiniais rodikliais prisivysime Vakarų Europos valstybes. Visgi patirtis rodo, kad mokomės greitai ir pagrindas daugelyje sričių jau padėtas.