Paciento slaugos dienynas yra svarbi dokumentavimo priemonė, leidžianti fiksuoti ir analizuoti patirtį, įgytą praktikos metu. Tinkamai pildomas dienynas padeda įsisavinti naujas žinias, įgūdžius ir geriau suprasti slaugos procesą.
Kaip teisingai pildyti praktikos dienyną
Dažniausiai praktikos dienyne reikia aprašyti ne konkrečią dieną, o savaitę, kadangi taip lengviau išdėstyti visas veiklas. Tokiu būdu nurodoma, kad tą savaitę mokiausi, atlikau praktiką, darydamas tam tikrus veiksmus, o sekančią savaitę vėl tęsiu, nes ne visada kasdien veiklos yra daug arba jos kartojasi, todėl nereikalingas perteklinis tekstas.
Detalus dienos aprašymas
Būtina smulkiai išdėstyti, ką darėte kiekvieną dieną. Kiekvieną savo veiksmą verta aprašyti, o vėliau jį analizuoti: ką naujo sužinojote, kas buvo įdomu, ko nesupratote, ką darytumėte kitaip.
Praktikos apibendrinimas
Praktikos metu svarbu pastebėti ne tik darbus, bet ir santykį su kolegomis. Pavyzdžiui, gali būti, kad tam tikros slaugytojos žino, jog atvykote gilinti žinių, tačiau kaip elgtis su studentu - nelabai supranta. Tada tenka atlikti sudėtingesnius darbus, kurių kitos nenori daryti patys. Nepaisant to, galima gauti vertingos patirties, pavyzdžiui, apie lašalinių sistemų naudojimą, bendravimą su pacientais ir kt.
Informacija apie skausmą slaugos dienyne
Skausmo aprašymas pacientų dokumentacijoje turi būti kuo išsamesnis, kad gydytojai ir slaugytojai galėtų tinkamai įvertinti būklę ir paskirti gydymą.
Taip pat skaitykite: Artimųjų poreikių vertinimas paliatyviojoje pagalboje
Svarbūs klausimai aprašant skausmą
- Kur lokalizuotas skausmas - vienoje ar keliose vietose?
- Kiek stiprus skausmas: silpnas, vidutinis, stiprus ar labai stiprus?
- Kokie veiksniai palengvina arba stiprina skausmą?
- Ar palengvėja būnant stovint, sėdint ar gulint?
- Kaip veikia nuskausminamieji vaistai, kiek laiko jie veikia?
- Ar skausmas nuolatinis, ar kinta?
- Kaip skausmas veikia kasdieninę veiklą ir poilsį?
Skausmo gydymas
Yra daugybė vaistų, skirtų įvairaus tipo ir intensyvumo skausmui malšinti - tai analgetikai. Rekomenduojama vartoti nuskausminamuosius reguliariai, nes skausmo lengviau išvengti nei gydyti stiprų skausmą.
Jei įmanoma, vaistus vartokite per burną. Lėtiniam skausmui malšinti taikomi ir invaziniai gydymo būdai, pavyzdžiui, nervų skaidulų suardymas (neulolizė) arba stuburo smegenų kanalo punktavimas, per kurį leidžiami nuskausminamieji.
Skausmo stiprumo skalė ir narkotiniai analgetikai
Tarptautinė ekspertų grupė skausmo gydymui naudoja trijų pakopų skalę:
- Silpnam skausmui - paracetamolis, aspirinas, ibuprofenas.
- Vidutiniam skausmui - mažos kodeino ar tramadolio dozės.
- Stipriam skausmui - opioidiniai analgetikai.
Opioidiniai vaistai, kaip morfinas, dažnai sukelia šalutinius poveikius, tokius kaip vidurių užkietėjimas ar pykinimas, todėl dažnai paskiriami papildomi vaistai šalutiniams poveikiams mažinti. Morfino dozės individualios, pradedama nuo mažiausių ir koreguojama pagal poreikį.
Fentanilio pleistrai
Fentanilio pleistrai yra vandeniui atsparūs pleistrai, kuriuos klijuojama ant odos. Dozę nustato gydytojas. Rekomenduojamos vietos: žastai, krūtinė, po mentimis. Oda turi būti sausa, plaukuotos vietos nusikirpamos žirklėmis (ne skutamos). Pleistrai keičiami kas tris paras, o naujas pleistras klijuojamas kitoje vietoje.
Taip pat skaitykite: Slaugos tyrimai
Fentanilio poveikis prasideda per 24 valandas nuo pirmojo užklijavimo. Karštis spartina vaisto įsisavinimą, todėl pacientai turi vengti stiprios šilumos kontaktų su pleistru.
Poliežuvinės tabletės
Skiriamos skausmo proveržiams malšinti. Tabletės dedamos po liežuviu ir turi visiškai ištirpti nekramtant ar nečiulpiant.
ASPN (Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose) klausimyno pildymas
Pagal LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-1026, ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikį pagal ASPN klausimyną nustato šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandos slaugytojas, gydytojas geriatras, su gydytoju geriatru dirbantis slaugytojas, pacientą gydantis gydytojas stacionare arba slaugytojas stacionare.
Klausimynas gali būti pildomas ir stacionariuose, įskaitant slaugos skyrius, jei specialistai atitinka reikalavimus.
Siuntimai ASPN gauti ir jų pildymas
ASPN poreikiui nustatyti šeimos gydytojas arba kiti autorizuoti specialistai išrašo siuntimą forma E027, o kai ASPN paslaugas teikia pati įstaiga, papildomai pildoma forma E025.
Taip pat skaitykite: Lietuvos reabilitacijos ir paliatyviosios pagalbos sistema
Pacientas turi teisę pasirinkti bet kurią ASPN ar paliatyvios pagalbos įstaigą, todėl nors gydytojas išrašo siuntimą, pacientui paliekama laisvė pasirinkti paslaugų teikėją.
Slaugos poreikių pervertinimas
Jei ASPN slaugytoja pervertina poreikius ir jie keičiasi, pakanka ESPBI IS sistemoje atnaujinti duomenis, o naujo siuntimo bei paskyrimo šeimos gydytojo nereikia.
Slaugos plano galiojimas
Slaugos planas neturi automatinės galiojimo pabaigos. Jo galiojimas priklauso nuo paciento sveikatos būklės ir slaugytojo sprendimo, šiuo metu atsakomybė už planą tenka paslaugą teikiančiai įstaigai.
Siuntimai paliatyviai pagalbai
Šiai paslaugai siuntimas gali būti išrašomas be ASPN klausimyno pildymo, nes jo tam nereikia.
Sveikatos priežiūros įstaigos ir ASPN funkcionalumai
Sveikatos priežiūros įstaigos dirbančios su vidinėmis sistemomis, kaip MedIS ar Foxus, kurios dar neįdiegė ASPN funkcionalumų, apie būsimus pokyčius buvo informuotos daugiau nei prieš metus ir aktyviai dirba šių funkcionalumų įdiegimo kryptimi. Jei programinės įrangos tiekėjai ASPN formų laiku nerealizuos, jas reikės pildyti e-sveikatos specialisto portale.
ASPN klausimynų pervertinimo laikotarpiai
ASPN klausimynams yra numatyti pervertinimo laikotarpiai, pavyzdžiui, po metų, tačiau posistemės funkcionalumas priminti apie pervertinimą šiuo metu nėra realizuotas. Šis poreikis yra žinomas ir planuojamas įgyvendinti ateityje.
Teksto šablonai pildant slaugos plano dokumentus
Posistemėje yra galimybės pakartotinai naudoti anksčiau įvestus duomenis, pvz., kopijuoti slaugos paslaugų užsakymų kortelę ir ją pakoreguoti kaip naują užsakymą, taip palengvinant dokumentų pildymą.
Mokamų ir nemokamų paslaugų teikimo aspektai
Mokamos paslaugos yra tokios, už kurias paciento ar jo atstovų turi susimokėti, o nemokamos paslaugos kompensuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Nemokamų paslaugų atveju priemonės, skirtos kraujo paėmimui, kompensuojamos PSDF lėšomis. Pacientai privalo atsižvelgti į nustatytas taisykles dėl paslaugų atšaukimo bei laiku pranešti apie paslaugų atsisakymą ar atšaukimą.
Paciento teisės ir pareigos slaugos procese
Pacientas turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir medicinos darbuotoją, susipažinti su savo sveikatos istorijos duomenimis, išskyrus atvejus, kai tai gali pakenkti jo sveikatai. Be paciento raštiško sutikimo negalima jo įtraukti į mokymo procesą ar mokslinius tyrimus.
Pacientų privatus gyvenimas yra neliečiamas, o visa informacija apie jų sveikatos būklę yra konfidenciali ir saugoma net ir po paciento mirties.
Jei pacientas mano, kad jo teisės buvo pažeistos, jis gali pateikti skundą įstaigai per 1 metus nuo žinių apie pažeidimą įgijimo dienos, o ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo dienos.