Delfi pensijos: Daiva Cininienė ir II pakopos pokyčiai ateities pensijoms

Kaip pasakojo Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius, senjorai taip pat galvoja apie pasitraukimą iš papildomo pensijos kaupimo antroje pakopoje ir pinigų atsiėmimą, tačiau jiems dar trūksta aiškios informacijos bei gyvų pavyzdžių. „Jiems dar nėra iki galo aišku, kokia ta tvarka. Senjorų tarpe tik nedidelis procentas naudojasi technologijomis, jiems sudėtingiau susirasti informaciją. Jie tokioje pusiau nežinomybėje laukia, kada kolegos gyvai sureaguos ir atsiims pinigus arba pasiliks kaupime“, - „Delfi“ sakė K. Makaravičius.

Pasak Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkės Irenos Kriščiukaitienės, besirūpinančiam savo ateitimi pensininkui, esančiam dar gana geros sveikatos, greičiausiai visai neapsimoka išsiimti sukauptų pinigų iškart - aktualiau turėti išmokų pagalvę ateičiai. „Tiems pensininkams, kurie dar yra antros pensijų pakopos kaupimo fazėje, tačiau dar nėra sukaupę minimalios sumos, virš kurios jau reikia įsigyti pensijų anuitetą, tai jiems nelabai aktualu nutraukinėti, nes ir taip gali atsiimti. O kurie jau viršija, tai jiems reikia gerai paskaičiuoti ir apsvarstyti, ką čia daryti - ar visai nutraukti, ar atsiimti tik dalį, ar likti ir įsigyti anuitetą“, - „Delfi“ komentavo I. Kriščiukaitienė.

Kitąmet pokyčiai laukia ir senjorų: „Sodra“ paaiškino, kad antra pensijų pakopa yra sudėtinė pensijų sistemos dalis ir pagrindas pasitraukti - senatvės pensijos amžius. Jei žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus arba jam paskirta išankstinė senatvės pensija, jis turi teisę nutraukti pensijų kaupimą. Priklausomai nuo sukaupto turto dydžio jis gali pasirinkti išmokos rūšį: vienkartinę išmoką, periodines išmokas arba pensijų anuitetą. Pastaruosius moka „Sodra“, o vienkartines ar periodines išmokas moka fondą valdančios įmonės.

Per pereinamąjį laikotarpį, nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., senatvės pensijos amžiaus sulaukę kaupimo dalyviai galės išsiimti visas sukauptas lėšas nepriklausomai nuo sumos. „Tokiu atveju galios tokios pat sąlygos, kaip ir kitiems dalyviams: asmens įmokos kartu su investiciniu rezultatu bus pervestos į žmogaus banko sąskaitą, o ta lėšų dalis, kuri buvo pervesta iš valstybės biudžeto ir iš „Sodros“ įmokų, bus grąžinta į „Sodrą““, - informavo institucija.

Senjorams svarbu suvokti, kad išmokų iš anuitetų nutraukimas pasaulinėje praktikoje laikomas neįmanomu, tačiau Lietuvoje nuo kitų metų bus išimtis - speciali metodika nustatys, kaip apskaičiuojama išmokama suma nutraukus standartinį anuitetą. „Ši metodika šiuo metu rengiama“, - teigė „Sodros“ atstovai. Taip pat planuojama, kad atsiradus laikotarpiui, kai daliai gavėjų bus leista nutraukti išmokų mokėjimą, kitiems gavėjams nebus pažeistas fondo finansinis tvarumas.

Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis

Nuo 2026 metų pradžios visi kaupimo dalyviai galės išsiimti 25 proc. pensijų fonde sukaupto turto, tačiau bus taikomi apribojimai: išmokos suma negali viršyti įmokų sumos, papildomos įmokos neįtraukiamos, o išmokant anksčiau už senatvės pensiją taikomas 3 proc. atskaitymas. Kai ateityje sulaukus pensijos amžiaus žmogus norės nutraukti kaupimą ir pasirinkti išmokos rūšį, bus atsižvelgta į tai, kad dalis turto jau buvo išsiimta.

Taip pat svarbu, kad 2026 m. minimali suma anuitetui gali viršyti 16 tūkst. eurų. Jei sukauptas turtas yra mažesnis nei pusė minimalios sumos bei likęs laikotarpis iki pensijos - mažiau nei 5 metai, galima nutraukti kaupimą ir gauti visą sukauptą sumą vienkartine išmoka. Išmokai taikomas 3 proc. atskaitymas „Sodrai“, tačiau gyventojų pajamų mokestis netaikomas. Dėl išankstinių pokyčių gali kilti papildomų klausimų gyventojams ir jų finansiniam planavimui.

Pasak ekspertų, kai kurie senjorai gali nuspręsti išsiimti lėšas ir investuoti jas patys - svarbu, kad šis pasirinkimas būtų pagrįstas žiniomis ir kritiniu mąstymu. Profesionali investuotoja Viktorija Orkinė įspėja dėl rizikos ir pabrėžia, kad trumpalaikė grąža ne visuomet atneš ilgalaikę naudą. „Šiuo metu svarbiausia yra investuoti protingai ir neskubėti pasukti į paviršutiniškus pasiūlymus“, - pabrėžia Ruseckienė.

Tačiau dalis gyventojų planuoja išsiimti pinigus ir toliau kaupti, o kiti svarsto apie trečios pakopos sutartis ar naujas investavimo strategijas. Ekspertai primena, kad ilgalaikis investavimas su sudėtinių palūkanų efektu gali žymiai padidinti sukauptą sumą, o išėjus iš kaupimo sistemos - prarandamas vienas svarbiausių resursų - laikas. Pasak K. Ruseckienės, svarbu įvertinti, kokią gyvenimo kokybę norime užtikrinti po 20-30 metų, o ne tik šiandieninę poreikį.

Lietuvoje ilgalaikė demografija ir pasikeitusios pensijų reformos kelia klausimus dėl balanso tarp socialinio draudimo finansų ir individualios kaupimo sistemos ateities. Moksliniai tyrimai rodo, kad kaupiamoji pensijų sistema nėra panacėja, o jos poveikis išryškėja tik tada, kai įvertinama demografija, darbo stažas ir sukurta investicijų ekonomika. Ekspertai kviečia sutelkti dėmesį į įmonių įnašus, šeimos politiką ir nuoseklų finansinį raštingumą, kad gyventojai galėtų priimti informuotus sprendimus dėl tolesnio kaupimo ar pereigos prie alternatyvių investicijų.

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto statistika Lietuvoje

1. Senjorai svarsto nutraukti dalį ar visą kaupimą, nes trūksta aiškumo ir gyvų pavyzdžių.
2. Pereinamasis laikotarpis 2026-2027 metais suteiks galimybę išsiimti viską be mokesčių, su tam tikrais apskaitos pakeitimais.
3. Anuitetų mokėjimo nutraukimas Lietuvoje įteisintas ir toliau vystomas atsižvelgiant į fondų finansinį tvarumą.
4. Planai didinti pensijas ir grąžinti priklausomybę nuo darbo stažo bus atliekami nuosekliai, įtraukiant socialinę ir ekonominę įvairovę.

Remiantis įvairiais šaltiniais, įtrauktas aktualus klausimas: ar panašios Estijos reformos pavyzdžiai gali pasikartoti Lietuvoje? Prieštaravimai ir suderinamumai su Lietuvos demografija bei ekonomikos sklandumu lieka artimi diskusijų temoms. Kaip ir buvo teigta, svarbiausia yra suteikti žmonėms galimybę patiems priimti sprendimus dėl jų lėšų, taip pat skaidriai informuoti apie visus galimus variantus ir rizikas.

Be to, apie tai kalbama TV laidose: „Dienos pjūvis“ pristato įvairius scenarijus, įskaitant Estijos patirtį bei Lietuvos įstatymų pakeitimus nuo 2026 metų. Įtraukti ekspertai - Daiva Gerulytė, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis bei ministrai - analizuoja, kaip išmokos bus mokamos, kokios yra galimos išmokų formos ir kaip keisis finansinė sistema ateityje. Istorija reali, nutikusi Vilniuje - pasakojimas apie II pakopos iššūkius ir kaip sprendimai veikia šeimas.

Taip pat skaitykite: Slaugytojų atlyginimų tendencijos

tags: #delfi #pensijos #dicpinigaitiene