Siūlo neskubėti Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė, kalbėdama apie laukiančius pensijų kaupimo sistemos pokyčius, pirmiausia siūlo neskubėti ir gerai apgalvoti savo žingsnį - ar lėšas išsiimti, ar kaupti toliau. Sprendimą palengvina aiškus suvokimas, koks tokio kaupimo tikslas.
„Reikia prisiminti, kad antroje pensijų pakopoje kaupiamos lėšos skirtos palengvinti gyvenimą senatvėje. Palyginti su kitomis, pavyzdžiui, Skandinavijos, šalimis, lietuviai vis dar kaupia per mažai, kad užsitikrintų orią senatvę. Dabar Lietuvoje vidutinį darbo užmokestį uždirbantis žmogus, išėjęs į pensiją, jeigu nekaups papildomai, gyvens iš maždaug 40 proc. buvusio atlyginimo. Tuo tarpu kitose Europos šalyse senjorai vidutiniškai gali tikėtis 60-70 proc. buvusių pajamų siekiančios pensijos“, - primena ji.
Pabėgimo iš kaupimo pasekmės ir ekonominė perspektyva
Be to, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis atkreipia dėmesį, kad senstanti visuomenė rodo aiškią problemą - „Sodros“ sistema, paremta dabartinių dirbančiųjų įmokomis, ateityje negalės užtikrinti tokio paties pragyvenimo lygio, koks yra dabar. Tai - labai svarbi dedamoji sprendimo priėmimo procese, nes tai gali turėti realų poveikį kiekvienam kaupiančiajam.
„Šiandien vidutinė pakeitimo norma, rodanti, kiek pensija sudaro buvusio atlyginimo, siekia apie 45-47 procentų. Lietuvos banko prognozės rodo, kad 2050 m. ji gali sumažėti iki maždaug 30 procentų. Kitaip tariant, jei žmogus nieko papildomai nekaups, jo pensija gali sudaryti mažiau nei trečdalį buvusių pajamų. Tie, kurie šiandien atsiims ir išleis II pakopoje sukauptas lėšas, ateityje greičiausiai susidurs su daug didesne finansinio nesaugumo ir skurdo rizika. Išleidus tai, ką kaupti truko dešimtmečius, antrą kartą sukaupti bus sunku ar net neįmanoma“, - aiškina pašnekovas ir pabrėžia, kad norint senatvėje gyventi oriai, žmogus turėtų užsitikrinti apie 70 proc. pajamų, gaunamų iki pensijos.
Dr. V. Dičpinigaitienė priduria, kad panašus scenarijus į Estijos Lietuvoje būtų juntamas per vartojimą, tačiau poveikis bus trumpalaikis. „Vartojimo pagyvėjimas Lietuvos BVP augimą 2026 m. gali paspartinti maždaug 0,5 proc. punkto. Vis dėlto tai bus vienkartinis poveikis ir jau 2027 m. ekonomika augs 0,6 proc. punkto lėčiau nei būtų augusi be šios reformos. Pokyčių įtaka infliacijai labiau jausis 2026 m. ir bus ribota - kainas padidins apie 0,2 proc. punkto, poveikis maisto ar kitų prekių kainomis taip pat neturėtų būti reikšmingai didesnis“, - prognozuoja ji.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
T. Gudaitis aiškina, kad Lietuvoje antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojai yra sukaupę apie 10 mlrd. eurų, o tai yra reikšminga suma, kurios net ir dalis, įsiliejusi į ekonomiką, gali turėti pasekmių. Estijos patirtis parodė, kad žmonės dažnai linkę veikti impulsyviai, kai atsiranda galimybė greitai gauti pinigų. Reikšminga dalis gyventojų, atsiėmusių savo lėšas, jas panaudojo vartojimui - tai trumpam paskatino šalies ekonomiką, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje padidino riziką dėl mažesnių pensijų ateityje.
Maždaug trečdalis dalyvių pasirinko pasitraukti, o bendra išsiimtų lėšų suma buvo stulbinanti. Tad štai Estijos pavyzdys gali būti puikus atspirties taškas, siekiant įvertinti galimas pasekmes šalies ekonomikai. „Estijos ekonomistai iki šiol tai įvardija kaip klaidą“, - teigia T. Gudaitis.
Trumpalaikiai ir ilgalaikiai padariniai asmens finansams
Abu ekspertai sutaria, kad priimtas sprendimas atsiimti lėšas turi labai aiškiai pamatuojamų finansinių pasekmių. Visų pirma, kaip jau buvo aptarta, akivaizdu, kad išėmus sukauptas lėšas ir sustabdžius kaupimą bei nesiėmus jokių veiksmų, pavyzdžiui, savarankiško investavimo, ateityje pensija bus mažesnė.
T. Gudaitis pabrėžia, kad svarbu nepamiršti, jog pilnai nutraukiant kaupimą žmogus atgaus tik dalį sukauptos sumos, nes valstybės ir „Sodros“ sumokėtų įmokų dalis nukeliaus į pastarąją - žmogus atgaus tik savo įmokas ir prieaugį. „Todėl jūsų sąskaitoje bus mažesnė suma, kurią vėl užauginti investuojant iki tokios, kokią šiandien turite pensijų fonde, gali užtrukti ne vienerius metus. Lygiai taip pat ir atsiimant 25 proc. sumos, sumažės jūsų pensijų fonde likusi suma bei dar sumokėsite 3 proc. mokestį valstybei. Tad reikia įvertinti, ar praradimai nėra didesni, nei gaunama nauda, ar jūsų savarankiško kaupimo planas tikrai labiau apsimokės ilgalaikėje perspektyvoje. Pavyzdžiui, jeigu iki pensijos likę nedaug metų, prarasti tokią sukauptą dalį gali būti pakankamai skausminga“, - aiškina pašnekovas.
Kalbant apie savarankišką kaupimo planą, T. Gudaitis pabrėžia, kad derėtų atsakingai paskaičiuoti, ar asmuo gebės kaupti taip, kad jam tai daryti apsimokės labiau, nei pasirinkus toliau kaupti antroje pensijų pakopoje. „Išėjus iš antros pakopos valstybė prie jūsų kaupimo nebeprisidės (kitais metais valstybės skatinamoji įmoka per metus jau gali siekti daugiau nei 400 eurų), kiti investavimo instrumentai gali turėti didesnius paslaugos mokesčius, o nuo investicinio prieaugio papildomai teks mokėti gyventojų pajamų mokestį, kurio nėra kaupiant antrojoje pakopoje. Taip pat reikia įvertinti ir numatomą grąžos bei rizikos santykį, investicijų diversifikaciją - juk nenorėtumėte, kad visos atsiimtos lėšos, nukreipus jas į kitus instrumentus, staiga „sudegtų“. Galiausiai, reikia numatyti ir investicinės rizikos mažinimo priemones artėjant pensijai, pasiryžti kaupti disciplinuotai. Viską sudėjus savarankiškas kaupimas gali pasirodyti ne tokia jau ir patrauklia alternatyva antrajai pakopai, kuri iš tiesų turi daug pranašumų ir, mano įsitikinimu, daugeliui žmonių yra efektyviausias ir paprasčiausias, rūpesčių nekeliantis būdas kaupti pensijai“, - įsitikinęs finansų ekspertas.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto statistika Lietuvoje
Kam galėtų apsimokėti atsiimti lėšas
Dr. V. T. Gudaitis priduria, kad lėšų atsiėmimą galėtų svarstyti ir tie, kurių realus poreikis yra svarbesnis už papildomas pajamas po keliolikos metų. Pavyzdžiui, jei asmuo patyrė didelį pajamų šoką ar netikėtas būtinąsias išlaidas, kurioms priešingu atveju reikėtų brangiai skolintis.
„Taip pat tie, kurie turi aukštą finansinį raštingumą, aiškų ilgalaikį investavimo planą ir gali įrodyti sau skaičiais, kad pasirinktų priemonių grąža po mokesčių ir mokesčių už valdymą, įmokų drausmės ir rizikos valdymo sąnaudų ilguoju laikotarpiu bus didesnė nei antrojoje pakopoje, kur dar prisideda valstybės paskata ir palanki mokestinė aplinka“, - pabrėžia jis.
Galimos alternatyvos atsiimtos sumos investavimui
„Priemonių pasirinkimas yra gana platus, tačiau priklauso nuo individualių atvejų: trečioji pensijų pakopa, investiciniai fondai, biržoje prekiaujami fondai (ETF), akcijos, obligacijos ir pan. Svarbiausia - kad pinigai neatitektų sukčiams, kurie tikrai bandys juos išvilioti. Dėl to sprendimą investuoti reikia priimti įsigilinus, išsinagrinėjus alternatyvas ir jokiu būdu nesivadovauti emocijomis, neskubėti. Be to, vengti pasiūlymų gauti greitą pelną be jokios rizikos ir neinvestuoti į finansines priemones, kurių nesuprantate“, - sako dr. V. Dičpinigaitienė.
T. Gudaičio teigimu, jei žmogus nuspręstų išsiimti sukauptas lėšas iš antrosios pakopos, viena iš alternatyvų galėtų būti trečioji pensijų pakopa. Ji, aiškina pašnekovas, suteikia dar didesnį lankstumą ir gali būti papildoma asmeninėmis ir darbdavio įmokomis: „Ji leidžia savarankiškai pasirinkti įmokų dydį ir dažnumą, ji yra mažiau priklausoma nuo valstybės politikos sprendimų, nėra privalomas anuitetas sulaukus pensijos.“
Vis tik T. Gudaitis pabrėžia, kad efektyviausias sprendimas būtų kaupimą diversifikuoti. „Daugeliui gyventojų būtų naudinga diversifikuoti savo kaupimą pensijai išlaikant ir kaupimą II-ojoje, ir kaupiant III-joje pensijų pakopose. Taip pat verta pasvarstyti papildomai savarankiškai investuoti į kitus gyventojui priimtinos grąžos ir rizikos santykį siūlančius instrumentus. Dar norėtųsi paskatinti jaunimą pradėti kaupti ateičiai kuo anksčiau, nes laikas yra kaupimo sąjungininkas - jis leidžia kapitalui augti ir pasinaudoti sudėtinių palūkanų efektu, kai uždirbtos palūkanos pačios pradeda generuoti naujas palūkanas, todėl investicijos ar santaupos ilgainiui auga vis sparčiau“, - sako jis.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų atlyginimų tendencijos
Istoriniai duomenys ir pirmos bangos poveikis
Prasidėjus pirmajai pensijų atsiėmimo bangai, iš kaupimo II pensijų pakopoje pasitraukusiems gyventojams buvo grąžinta daugiau kaip 3 mlrd. eurų - tai didžiausias vienkartinis lėšų pervedimas gyventojams Lietuvos istorijoje. Pasitraukusiųjų iš kaupimo sistemos skaičius viršijo pirmines prognozes, o kartu pokyčius pajuto ir skolų administravimo rinka.
„Vidutinė išmoka siekė apie 5,6 tūkst. eurų - tokios sumos dažnu atveju pakanka visiškai padengti vartojimo kreditus ar kitus smulkesnius įsiskolinimus. Didžiausią dalį iš kaupimo sistemos pasitraukusiųjų sudarė 25-35 metų gyventojai. Būtent ši amžiaus grupė dažniausiai turi vartojimo paskolų, lizingo įsipareigojimų ar kitų mažesnių skolų, todėl tikėtina, kad nemaža jų dalis buvo padengta visiškai“, - sako N. Kazlauskas.
Pastebėtas ir didesnis būsto paskolų grąžinimo aktyvumas, nors dėl jų dydžio dažniausiai buvo atliekami tik daliniai mokėjimai. Dalis išmokėtų lėšų buvo panaudota ir vykdomiems išieškojimams, nes pagal galiojančią tvarką iš pensijų kaupimo lėšų antstolių išieškojimo negalima vykdyti tik tais atvejais, kai pinigai išmokami dėl sunkios ligos.
Antroji banga, verslo galimybės ir skolų grąžinimas
Per pirmąjį 2026 m. ketvirtį prašymus pasitraukti buvo pateikę beveik 550 tūkst. gyventojų - apie 40 proc. visų dalyvių. Antroji banga buvo gerokai nuosaikesnė: prašymus pateikė 104,5 tūkst. gyventojų. Tokia tendencija atspindi ir kaimyninės Estijos patirtį.
N. Kazlauskas svarsto, kad žmonės, kurie pinigus atsiims vėlesniais etapais, bus linkę priimti labiau apgalvotus sprendimus - tikėtina, kad bus mažiau spontaniško vartojimo, daugiau lėšų gali būti nukreipta investavimui, nekilnojamajam turtui įsigyti ar daliniam skolų grąžinimui. Anot jo, turimų skolų padengimas gyventojams yra vienas racionaliausių pasirinkimų. Tai suteikia daugiau ateities lankstumo ir leidžia išvengti papildomų išlaidų, kurios gali atsirasti skolą išieškant ikiteismine ar teismine tvarka.
Verslams, turintiems neapmokėtų skolų, šis laikotarpis taip pat turėtų būti vertinamas kaip galimybė susigrąžinti bent dalį skolų. „Tai yra viena iš retų situacijų versle, kai žinoma konkreti data, kada skolininkai gauna papildomų lėšų. Pagal galiojančius teisės aktus, iš II pakopos atsiimamų lėšų gali būti vykdomi antstolių išieškojimai - kreditoriai su teisminiu sprendimu gali susigrąžinti skolas automatiškai, išskyrus atvejus, kai pinigų atsiėmimas motyvuojamas sunkia liga. Todėl verslui svarbu laiku koordinuoti su antstoliu ir pateikti vykdymo dokumentus“, - sako N. Kazlauskas.
„Dabar tinkamiausias metas proaktyviai kreiptis į skolininkus, pasiūlyti restruktūrizavimą ar lankstesnį skolos grąžinimo planą“, - sako jis. Pasak N. Kazlausko, skolininkai ne visuomet patys inicijuoja kontaktą, net ir turėdami lėšų, todėl svarbu kreiptis tinkamu metu ir pasiūlyti konkrečius atsiskaitymo sprendimus. Tokie sprendimai kaip dalinis skolos grąžinimas, palūkanų nurašymas ar mokėjimo grafiko sudarymas padidina tikimybę susigrąžinti bent dalį skolos.
Politinių sprendimų chronologija ir Seimo diskusijos
Už Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus įstatymo projektus ketvirtadienį balsavo 84, prieš buvo 17, susilaikė 11 Seimo narių. Paskutiniam balsavimui siūlymai turėtų grįžti iki sesijos pabaigos. Ministerija siūlė pasitraukimo iš kaupimo „langą“ nustatyti beveik 21 mėnesių laikotarpiu - nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d. Tačiau parlamentaras pritarė socialdemokrato Algirdo Syso siūlymui šį terminą ilginti iki dviejų metų - leisti gyventojams iš kaupimo pasitraukti iki pat 2027-ųjų pabaigos.
A. Sysas tikino, kad gyventojų negalima versti kaupti antroje pakopoje, bei atmetė oponentų kritiką, esą pratęsus pasitraukimo terminą šalyje žlugs pensijų fondai - esą panašią pertvarką įgyvendinusi Estija su šia problema nesusidūrė. „Mes gi paskutiniai pagonys (…) ir paskutiniai antros pensijų pakopos garbintojai - čia viskas normalu“, - parlamento posėdžių salėje kalbėjo politikas.
Komiteto narė, konservatorė Paulė Kuzmickienė kritikavo, kad A. Syso pasiūlytas pasitraukimo laikotapis yra niekuo nepgrįstas, dėl ko nukentės pirmos pakopos „Sodros“ pensija. Iš parlamentarų - kaltinimai, esą dabartinė pensijų sistema kuria „vergovę“.
Seimo tribūnoje kalbėjusi „valstietė“ Ligita Girskienė tikino, kad esama tvarka gyventojus pavertė privačių pensijų fondų įkaitais ir vis dar neužtikrina pakankamo dydžio pajamų senatvėje. „Didžioji dalis mūsų, susižavėję galimybe alternatyviai kaupti lėšas senatvei, pasižvalgėm po kitas Europos Sąjungos šalis ir jų papildomai taikomas pensijos kaipimo galimybes, pasirašėme sutartis su privačiais pensijų fondais ir uoliai mokėjome įmokas kas mėnesį. (…) Palaispniui keičiantis Vyriausybės nariams, į politikų duris nenuilstamai beldžiantis privatiems pensijų fondams atstovaujantiems lobistams kaupimas tapo privalomu“, - sakė parlamentarė.
Konservatorė Gintarė Skaistė savo ruožtu prieštaravo, kad ekspertų išvados rodo, jog Vyriausybės siūlymai ilguoju laikotarpiu mažins visų gyventojų pensijas - tiek kaupime likusių, tiek pasitraukusių jo dalyvių. „Šiandien siūloma reforma iš esmės keičia žaidimo taisykles. (…) Tai sukuria klaidingą laisvės iliuziją, kurios ilgaalikė kaina - tai mažesnė pensija visiems“, - teigė G. Skaistė.
Kiti Seimo nariai, pavyzdžiui, Rita Tamašunienė, kritikavo automatinį jaunų žmonių įtraukimo modelį, vadindama dabartinį kaupimą „šiuolaikine vergove“. Demokratas Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį į tai, kad pensijų fondų veiksmingumui pasiekti reikalingas ilgas investicijų horizontas: „Turiu jums klausimą - investuojant 3 ar daugiau procentų, kokios galima tikėtis investicinės grąžos? Labai aiškiai yra pasakyta tarptautiniuose tyrimuose, kad norint, kad pensijų pakeitimo norma pasiektų apie 60 proc., reikia investuoti 10 proc. (…) ir tas procesas turi trukti 20 metų, nes pensijiniai fondai investicinę grąžą vidutiniškai per 20 metų sukuria nuo 6 iki 8 procentų.“
Siūlomi teisiniai pokyčiai ir išmokos tvarka
Siekiama leisti sukauptas lėšas atsiimti lengviau. Seimui galutinai priėmus Vyriausybės siūlymus, iš kaupimo pasitraukę gyventojai galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį, jo neapmokestinant. Už valstybės prisidėjimo dalį - „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją - bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ - t. y. ši dalis bus perkelta į pirmos pakopos pensiją.
Vyriausybė siūlo atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybės įvesto automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pakopą - jį keisti visiškai savanorišku kaupimo modeliu ir daugiau informuoti gyventojus apie kaupimo galimybes. Atskaičius 3 proc., lėšas būtų galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai žmogus sukaupė iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Numatytos trys sąlygos - liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba - kai žmogus galėtų be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas. Skirtingais skaičiavimais, įsigaliojus pokyčiams iš kaupimo pensijų fonduose galėtų pasitraukti nuo 20 iki 50 proc. kaupiančiųjų. Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. dirbančiųjų.
"Ekspertai pataria": Kaip kitąmet kaupsime pensijai?
Trumpa lentelė: pagrindiniai siūlomi išmokos būdai
| Sąlyga | Išsiimama suma | Papildomos sąlygos |
|---|---|---|
| Vienkartinis išsiėmimas (be didesnio apmokestinimo) | Iki 25% sukauptų lėšų (ne daugiau nei įmokėta suma) | Atskaičius 3% mokestį valstybei |
| Visos lėšos | Visos sukauptos lėšos | Kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos mažiau nei 5 metai |
| Neapmokestinamas išsiėmimas | Visos lėšos | Ligos, dalyvumo netekimo arba paliatyvios pagalbos atvejai |
Rekomendacijos gyventojams
Visgi kad ir kokį sprendimą priimtų gyventojai, ekspertai pabrėžia, kad net ir atsiradus galimybei atsiimti lėšas, poreikis kaupti senatvei išlieka. Tai turėtų būti pagrindinė siunčiama žinutė gyventojams. O pasirinkimų, kur alokuoti atsiimtas lėšas, - nestinga.
Norintiems pradėti investuoti Lietuvos bankas parengė ir 10 paskaitų ciklą. Jas galite rasti čia. Pagrindinis patarimas - neskubėti, įvertinti alternatyvas, apskaičiuoti ilgalaikes pasekmes ir, jei reikia, pasinaudoti finansų specialistų pagalba.
Ekspertai taip pat pataria nepamiršti valstybės skatinamųjų priemonių ir mokesčių aspektų: išėjus iš antros pakopos valstybės skatinamoji įmoka ir palanki mokestinė aplinka gali būti prarastos, todėl reikėtų lyginti galutinę, po mokesčių, grąžą ir paslaugų mokesčius bei įvertinti savarankiško kaupimo disciplinos riziką.