Darbas asmenims su negalia Jungtinėje Karalystėje yra svarbi socialinės integracijos ir savarankiškumo dalis. Nepaisant iššūkių, žmonės su negalia turi teisę dirbti atviroje darbo rinkoje ir gauti sąžiningą atlyginimą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines taisykles, kaip yra įdarbinami negalią turintys asmenys JK, kokią paramą jie gali gauti, bei kokie modeliai ir priemonės yra taikomi siekiant pagerinti jų įsidarbinimo galimybes.
Įdarbinimas su parama - pagrindiniai principai
Įdarbinimas su parama remiasi prielaida, kad dirbti gali bet kas, nepriklausomai nuo negalios. Kiekvienas žmogus gali dalyvauti darbinėje veikloje, jei jam sudaromos tinkamos darbo sąlygos ir aplinka. Svarbu, kad žmogus dirbtų atviroje darbo rinkoje ir gautų darbo užmokestį. Įdarbinimo tarpininkas rūpinasi, kad darbo paieška prasidėtų kuo greičiau, negaištant daug laiko paruošimui ar ilgam mokymuisi. Tarpininkas stengiasi kuo geriau pažinti asmenį, įvertinti ne tik jo profesinius sugebėjimus ir norus, bet ir šeimos aplinkybes ar gyvenamąją vietą, kurios gali įtakoti darbo paieškas.
Vienas iš efektyvių darbo radimo būdų yra darbo sukūrimas („job carving“), kai įdarbinimo specialistas įmonei padeda sukurti naują darbo vietą, išskiriant užduotis, kurias gali atlikti negalią turintis asmuo. Modelis remiasi principu „pirmiausia įdarbinimas - paskui mokymasis“ (angl. „place then train“), t.y. įsidarbinus pagalba tęsiama, teikiant emocinę paramą ir padedant atlikti darbo užduotis.
Įdarbinimo su parama pavyzdžiai ir plėtra pasaulyje
Įdarbinimo su parama modelis atsirado 1970-1980 m. JAV ir Kanadoje, siekiant parodyti, jog net asmenys su sunkia proto negalia gali dirbti atviroje darbo rinkoje ir atlikti sudėtingas užduotis, jei turi tinkamą pagalbą. Šiandien ši praktika veikia daugybėje valstybių, įskaitant Honkongą, Čekiją ir Nyderlandus. Pavyzdžiui, Nyderlanduose veikia daugiau kaip 350 įmonių, teikiančių tokią paramą ir finansuojamų socialinio draudimo lėšomis. 2011 m. neįgaliųjų įsitraukimas į darbo rinką Nyderlanduose padidėjo net 245 %, palyginti su 2005 m.
Situacija Lietuvoje - iššūkiai ir galimybės
Lietuvoje tik apie 28 % darbingo amžiaus žmonių su negalia dirba - apie 166 tūkst. neturi darbo. Nėra sisteminių individualizuotų paslaugų, kurios padėtų jų integracijai į darbo rinką. Tačiau, Lietuvoje yra pavienių nevyriausybinių organizacijų, pavyzdžiui, VšĮ „SOPA“, kurios teikia įdarbinimo su parama paslaugas.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Džiugina tai, kad ateityje planuojama stiprinti tokias paslaugas valstybės mastu, remiant „pirmiausia įdarbinimas - paskui mokymasis“ principą, o tai leistų reikšmingai padidinti neįgaliųjų įsitraukimą į darbo rinką ir skatinti darbo vietų pritaikymą jų poreikiams. Požiūris į neįgaliuosius keičiasi - jie sparčiai įrodinėja savo kompetenciją ir motyvaciją, o darbdaviai vis labiau suvokia, kad negalia nėra kliūtis produktyviai veiklai.
Darbo paieškos ir paramos galimybės Lietuvoje
Asmenys su negalia, norintys rasti darbą, tiesiogiai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą, kuri teikia pagalbą susitikti su potencialiais darbdaviais. Darbdaviai turi galimybę gauti subsidijas darbo užmokesčiui arba darbo vietoms steigti ar pritaikyti. Asmenys gali gauti papildomą atvejo vadybininko pagalbą ieškant darbo, paramą mokymuisi, kelionės išlaidų kompensavimą.
Įdarbinimo su pagalba paslaugos teikiamos darbingo amžiaus žmonėms su negalia, priskirtiems vidutinių arba ribotų įsidarbinimo galimybių grupei. Paslaugų specialistai padeda tvarkyti dokumentus, susipažinti su darbo sutarties ir įmonės vidaus taisyklėmis bei pratintis prie darbo funkcijų. Paslaugos apima ir lydimąją pagalbą jau įsidarbinus - sprendžiant kylančias problemas ir užtikrinant neįgaliųjų teisių apsaugą.
Subsidijos ir mokestinės lengvatos darbdaviams
Valstybė skatina darbdavius įdarbinti žmones su negalia, todėl yra numatyta daugybė mokestinių lengvatų ir subsidijų. Štai keletas pagrindinių:
- Subsidijos darbo užmokesčiui - priklauso nuo darbingumo lygio: 75 %, 60 % arba 50 %;
- Subsidijos darbo vietos pritaikymui ar įrengimui - iki 26 tūkst. eurų;
- Subsidijos darbo asistento išlaidoms - 62 % minimaliojo valandinio atlygio už asmenį;
Darbdaviai gali gauti kompensaciją už darbo priemonių įsigijimą, patalpų remontą, pritaikymą, specialių įrenginių pirkimą bei montavimą.
Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams
Darbo vietų pritaikymas ir kitos garantijos
Darbo vietos pritaikymas asmens su negalia poreikiams yra viena iš pagrindinių valstybės politikos krypčių. Darbdavys privalo sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, atsižvelgdamas į darbuotojo fizines galimybes bei sveikatos priežiūros įstaigos išvadas. Taip pat negalima diskriminuoti dėl negalios ir užtikrinama teisė dirbti ne visą darbo laiką, jei tai būtina dėl sveikatos būklės.
Neįgalieji darbuotojai turi teisę į ilgesnes kasmetines atostogas (25 darbo dienos penkių dienų savaitėje, 30 - šešių dienų) ir gali gauti nemokamas atostogas pagal sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijas. Darbo sutarties nutraukimas gali vykti ir darbuotojo iniciatyva, jei jis nebegali tinkamai dirbti dėl negalios, užtikrinant išmokas pagal darbo kodeksą.
Profesinis mokymas ir kvalifikacijos kėlimas
Įgyti naują kvalifikaciją ar ją tobulinti žmonės su negalia gali pasinaudodami valstybės teikiamomis galimybėmis finansuoti mokymą. Užimtumo tarnyba skiria iki 2,8 tūkst. eurų naujai kvalifikacijai įgyti ir iki 1,4 tūkst. tobulinimui. Taip pat mokymo formoms, kaip pameistrystė, gali būti taikomos subsidijos darbo užmokesčiui.
Socialinė parama ir išmokos
Netekus darbo, asmenys su negalia gali gauti nedarbo socialinio draudimo išmokas, jei atitinka darbo stažo reikalavimus. Taip pat galima gauti darbo paieškos išmokas. Socialinė pašalpa yra skiriama, jei šeimos pajamos yra mažesnės nei nustatyta riba. Būsto pritaikymas bei techninės pagalbos priemonės, būtinos kasdieniam gyvenimui, finansuojamos atskirai, atsižvelgiant į individualius poreikius.
Darbo pasiūlymai asmenims su 35 % darbingumu ir daugiau
Darbo rinkoje egzistuoja pasiūlymai, tinkantys žmonėms su mažesniu darbingumo lygiu - tai ne visą darbo dieną administracinių patalpų valymas, prekybinės salės stebėjimas, gamybinių cechų darbai, pakavimas, skalbinių tvarkymas, net ekskavatoriaus mašinisto darbas tiems, kuriems nustatytas 45-55 % darbingumas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje
Dalyvumo lygio nustatymas nuo 2024 m.
2024 m. įsigalios naujos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatos. Bus įvestas dalyvumo lygis, kuris nustatys asmens galimybes dalyvauti socialinėje ir profesinėje veikloje. Nustatytas dalyvumo lygis pakeis iki tol galiojusią darbingumo vertinimo sistemą, bet neatsiejamai nesumažins teisių dirbti. Dalyvumo vertinimas kasdieniai veiklai suteiks pagrindą gauti individuolizuotas paslaugas ir paramą.
Ateities perspektyvos JK ir Lietuvoje
Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje plėtojamos darbo funkcijų pritaikymo („job carving“) iniciatyvos, skatinančios pritaikyti darbo vietas konkrečių asmenų poreikiams ir stiprinti jų įsidarbinimo galimybes. Lietuvoje artimiausiu metu planuojamos naujos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurios skatins neįgaliuosius darbuotojus išlaikyti darbo vietas ir tobulėti, taip pat bus skirta daugiau lėšų darbo vietų ir aplinkos pritaikymui bei darbo asistento paslaugoms.
ТУК Е ИМАЛО МОРЕ?! Открихме тайните на „Шашкъните“ край Овеч
Darbdaviai, planuojantys įdarbinti žmogų su negalia, raginami aktyviai bendradarbiauti su Užimtumo tarnyba ir naudotis valstybės siūloma parama, tuo pačiu prisidedant prie socialinės įtraukties ir darbo rinkos įvairinimo.