Vaikų apgyvendinimo socialinės globos įstaigoje tvarka ir sąlygos

Vaikų globos namai - tai socialinės globos įstaigos, kuriose ilgesniam ar trumpesniam laikui apgyvendinami ir globojami be tėvų globos likę vaikai. Pagrindinis apgyvendinimo tikslas - apsaugoti vaiką, sudaryti sąlygas jo socializacijai, ugdymui ir psichofizinėms reikmėms tenkinti, kol bus rastas ilgalaikis sprendimas (grąžinimas į biologinę šeimą arba įvaikinimas).

Teisinis reglamentavimas ir normatyvai

Teisinis reglamentavimas Vaikų teisių apsauga Lietuvoje nustatyta 1996 m. kovo 14 d. LR Seime priimtame LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme Nr. I-1234. Šis įstatymas nustato teisinę apsaugą šalyje, suderinus su 1992 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencija.

Valstybės ir savivaldybių vaikų globos namų tikslus ir uždavinius, globos namų teises, darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, darbo apmokėjimo tvarką, finansavimą, vaiko apgyvendinimą, jo laikiną išleidimą ir išvykimą bei globos namų likvidavimą, reorganizavimą ir pertvarkymą reglamentuoja Bendrieji valstybės ir savivaldybių vaikų globos namų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A1-68.

2006 m. sausio 19 d. priimtas LR Socialinių paslaugų įstatymas Nr.X-493 (Žin., 1996, Nr.X-493) sukuria prielaidas naujos - socialinio darbo - profesijos tapsmui. Socialinis darbas, kaip profesinė veikla, yra pripažintas visame pasaulyje. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. sausio 4 d. įsakymu Nr.A1-2 patvirtintame "Socialinių darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų apraše" socialinis darbas apibūdinamas kaip "profesinė socialinio darbuotojo veikla, nukreipta ryšių tarp žmonių ir jų aplinkos pagerinimui, siekiant sustiprinti asmens ar jų bendruomenės prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jiems integruotis visuomenėje.

Organizuojant ir teikiant socialinę globą, draudžiama nepagrįstai ir neteisėtai riboti asmens teises. Socialinės globos gavėjai: be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa, vaikai su negalia. Vaikams su negalia globos paslaugos teikiamos socialinės globos namuose vaikams su negalia, socialinės globos namuose vaikams ir jaunimui su negalia.

Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU

Ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa: sąlygos ir tvarka

Ilgalaikė socialinė globa teikiama daugiau nei 6 mėn. per metus, neterminuotai. Trumpalaikė socialinė globa teikiama ne mažiau kaip 12 val. per parą, iki 6 mėn. Siuntimą išrašo Skyriaus vedėjas. Siuntimas per 3 darbo dienas nuo jo išrašymo dienos pateikiamas (išsiunčiamas) asmeniui (jo globėjui, rūpintojui, aprūpintojui). Išrašytas siuntimas galioja 20 darbo dienų nuo jo pateikimo (išsiuntimo) asmeniui (globėjui, rūpintojui, aprūpintojui) dienos. Siuntimo galiojimo terminas gali būti pratęstas, jeigu asmuo (globėjas, rūpintojas, aprūpintojas) raštu išdėsto objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo per nurodytą laiką negali apsigyventi Globos namuose.

Vaiko apgyvendinimas globos įstaigoje yra tarpinė ir laikina priemonė, ieškant ilgalaikio sprendimo, t.y. grąžinimo į biologinę šeimą ar įvaikinimo. Pateikiami dokumentai: gimimo įrašas, pasas/asmens tapatybės kortelė (jei yra), asmeninės sąskaitos Nr. Organizavimas turi užtikrinti kompleksinę pagalbą, padedančią užtikrinti vaiko socializacijos procesą ir įtrauktį į visuomenės gyvenimą.

Šeimyniniai namai ir bendruomeniniai principai

Šeimyna - tai vieta, kurioje galima atvirai reikšti ne tik artumą, meilę, bet ir pyktį ar neapykantą. Šeimyna atlieka svarbų vaidmenį vaiko socializacijai. Kaip vaikas jaučiasi gyvendamas šeimynoje, priklauso jo branda, sveikata, socializacijos eiga ir rezultatas. Vaiko raidai įtakos turi šeimynos gyvenimo organizavimas ir pagrindinių šeimynos funkcijų įgyvendinimas.

Tik socialiai saugioje šeimynoje globotiniai įgys svarbiausias socializacijos pamokas. Šeimynoje atliekamos ugdomoji, rekreacinė, komunikacinė ir kitos funkcijos. Globotinių sveikatą lemia šeimynos mikroklimatas, psichoemocinė aplinka, gyvenimo būdas, higieniniai, mitybos ir kiti įpročiai. Emocinė vaiko sveikata priklauso nuo jo pasitikėjimo savimi ir savivertės jausmo. Todėl labai svarbu, kad vaikas šeimynoje jaustų meilę, pagarbą ir nuoširdų rūpestį, vaikas turėtų galimybę išsakyti savo džiaugsmus, nepasitenkinimą arba pasiskųsti.

Šeimyniniai namai steigimo reikalavimai: steigiami atskirose gyvenamosiose patalpose (atskiruose nekilnojamojo turto objektuose); steigiami bendruomenės gyvenamojoje vietovėje, kurioje didžioji dalis gyventojų nėra susiję su socialinių paslaugų teikimu ir kurioje nėra gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų sankaupos pagal vieną požymį (likę be tėvų globos vaikai, asmenys su negalia ir pan.). Nuo 2029-2030 metų ilgalaikei ir trumpalaikei socialinei globai likusiems be tėvų globos vaikams, socialinę riziką patiriantiems vaikams ir vaikams su negalia teikti naujai steigiami tik šeiminiai namai, kuriuose gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Fizinės aplinkos, pritaikymo ir saugumo reikalavimai

Socialinės globos įstaiga, teikianti socialinę globą vaikams, užtikrina, kad tame pačiame pastate nebūtų teikiamos paslaugos socialinę riziką patiriantiems asmenims. Vaikas saugiai naudojasi poilsio ir rekreacijos zonomis, esančiomis vaikų globos namų teritorijoje arba šalia jų. Šeiminiuose namuose gyvenantys vaikai naudojasi saugiomis bendruomenės rekreacijos zonomis, žaidimų, sporto aikštelėmis ir pan.

Specialiųjų poreikių turinčiam vaikui prireikus užtikrinamos specialaus transporto paslaugos. Socialinės globos namų vaikams su negalia ir stacionarinių ilgalaikės priežiūros įstaigų teritorija ir patalpos pritaikytos regos negalią turinčių vaikų poreikiams: laiptų kraštai pažymėti kontrastine juosta, durys kontrastuoja su siena, stiklai pažymėti kontrastinga juosta ir pan.

Dienos socialinės globos centruose patalpos privalo būti gerai vėdinamos ir tinkamai apšviestos. Patalpose užtikrinamas privatumas, yra atskiros poilsio patalpos, higienos patalpos turi būti patogios, aprūpintos būtinomis higienos priemonėmis ir rakinamos saugiais užraktais. Dienos socialinės globos centre teikiant trumpalaikę globą (iki 5 parų per savaitę), minimalus plotas vienam paslaugų gavėjui gyvenamojoje patalpoje turi būti ne mažesnis kaip 4 m2.

Socialinės paslaugos, personalas ir kokybės aspektai

Analizuojant paslaugų administravimą vaikų globos namuose, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas. Tai valstybiniai, savivaldybių bei nevyriausybinės organizacijos VGN. Socialinės globos paslaugas dažniausiai teikia socialiniai darbuotojai, kurie patys yra šios paslaugos organizatoriai bei koordinatoriai.

Socialinio darbo klientams norisi gerų santykių, supratimo, saugumo, pagarbos, užuojautos. Socialinė globa apibrėžiama kaip visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinė specialistų pagalba, apgyvendinimas ir priežiūra, užtikrinant asmens saugumą ir tenkinant jo socialinius, asmeninius, higienos ir kitus poreikius.

Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose

Socialinio darbo kokybė turi turėti kokybės standartus ir jų siekti. Tačiau socialinio darbo kokybė nėra objektyvus, nekintantis dydis. Kokybė, kokybės standartai yra susitarimo dalykas, todėl socialinio darbo kokybės samprata nebus ta pati įvairiose valstybėse. Galimybė išmatuoti socialinio darbo poveikį globos namų ugdytiniams yra labai ribota: kaip išmatuoti socialinio darbuotojo ir globotinio santykių intensyvumą, pasitikėjimą vienas kitu, atvirumą?

Socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjas turi būti autoritetas vaikui ir savo pavyzdžiu ugdyti pozityvų socialinį elgesį: mokyti valdyti emocijas, reaguoti į nepasisekimus, stresą. Palydėjimo paslauga jaunuoliams - tai pagalba jaunuoliui, padedanti prisitaikyti prie socialinės aplinkos ir ugdyti gebėjimą spręsti iškilusius sunkumus.

Finansavimas, biudžeto planavimas ir išlaidos

Audito metu vaikų globos namų apklausos duomenimis nustatyta, kad neskiriamos lėšos pastatų renovacijai, patalpų remontui. Auditoriaus nuomone, pagal esamą tvarką valstybės biudžeto (savivaldybių biudžetų) finansuojami VGN, o ne vaikui teikiamos socialinės paslaugos.

Kadangi nėra nustatyta vieningo piniginio "krepšelio" vienam vaikui, neretai finansiniai ištekliai skiriami tik minimaliems globos namų poreikiams užtikrinti. Svarbu suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose. Šis bei savivaldybių vaikų globos namuose, svarbu įvesti paslaugos krepšelį vaikui, kuriuo būtų vadovaujamasi nustatant globos įstaigoms vienodas asignavimų lėšas.

Valstybė turėtų nustatyti fiksuotą mėnesinį ar metinį finansavimą vieno vaiko išlaikymui, nes kitaip neužtikrinamas tolygus finansavimas valstybėje. Taip pat skaitykite: Socialinis aprūpinimas vs. Šis vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, savivaldybių globos namuose vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiriama nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Šiam vaikui skiriama gerokai mažiau finansinių išteklių negu apskrities vaikų namų globotiniui.

Išlaidos komunalinėms paslaugoms, transportui, ryšiams, mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams ir personalo kvalifikacijos kėlimui sudaro 30,5 proc., savivaldybėse atitinkamai - 63,4 proc. ir 36,2 proc. Globos namų vadovai nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viršija tūkstantį litų (tiksli suma nenurodyta). Jų tvirtinimu, į šią sumą įeina samdomų darbuotojų darbo užmokestis, socialinis draudimas, įstaigos išlaikymas, maistas, apavas, rūbai globotiniui. Taigi, maždaug tūkstantis litų kainuoja valstybei vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį.

Interviu metu vadovams buvo analizuojama, ar įstaigose sudarinėjami veiklos planai ir kaip planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams. Nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu. Jei prieš tai buvusiais metais globos įstaigos neišvengė skolų, kitais metais siekiama gauti didesnį finansavimą; parengiamas projektas, kuriame nurodomos priežastys, kodėl reikia didesnio finansavimo.

Administraciniai aspektai ir vadovų kompetencija

Siekiant giliau panagrinėti globos namų vadovų kompetenciją, buvo pasidomėta, koks jų išsilavinimas. Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. H. Fajolis akcentavo, kad siekiant organizacijoje gero administravimo, svarbų vaidmenį atlieka idealus, kompetentingas vadovas, turintis reikiamas žinias, kad galėtų spręsti vadovavimo, techninius, komercinius, finansinius klausimus.

Klausimu, kokia vadovų vadovavimo patirtis, buvo siekiama išsiaiškinti, ar globos namų vadovai disponuoja vadovavimo patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais bei kompetencija kryptingo, kokybiško administravimo užtikrinimui globos namuose. Veiksmų planas padeda panaudoti įmonės išteklius bei pasirinkti geriausią administravimo metodą siekiant kryptingos organizacijos veiklos.

Struktūrizuoto interviu metu su vadovais buvo analizuojami normatyvai, kuriais vadovaujasi globos namai, nustatydami lėšų poreikį globotinių mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams. Jei būtų gyvenama tiksliai pagal valstybės nustatytas normas, kitoms buitinėms reikmėms nuolat trūktų finansinių išteklių. Todėl galima daryti išvadą, kad globos įstaigos nesilaiko reikalavimų, valstybės nustatytų normų, o tai neužtikrina efektyvaus paslaugų administravimo.

Kišenpinigių ir paskatų skyrimas

Interviu metu vadovams buvo pateiktas klausimas dėl kišenpinigių, skiriamų globotiniams globos namuose. Vienų globos namų vadovai teigė, kad vaikams kišenpinigiai jų administruojamuose globos namuose neskiriami, nes jų skyrimas nenumatytas vaikų poreikiams iš valstybės biudžeto. Kituose globos namuose kišenpinigiai skiriami vaikams, kurie gerai mokosi. Kišenpinigiai jiems - kaip paskatinimo priemonė.

Kišenpinigių skyrimas atlieka svarbią funkciją kaip paskatinimo priemonė. Kita svarbi jų skyrimo vaikams pusė ta, kad vaikai išmoksta taupyti pinigus.

Statistika ir institucijų skaičius

Vaikų globos namų skaičius Lietuvoje: šis vaikų globos namų skaičius buvo 30, o 2005 metais trimis globos namais daugiau - 33 globos namai. Didėjantį globos įstaigų poreikį įtakoja socialinės ir ekonominės sąlygos: bedarbystė, didėjanti gyventojų emigracija.

Lentelė: Pavyzdinės išlaidos vienam vaikui per mėnesį (min. ir maks., litais)

Tipas Min. Maks.
Vaikų globos namuose (apskrities) 811,64 Lt 2007,31 Lt
Savivaldybių globos namuose 453,82 Lt 1884,02 Lt

Tyrimai ir rekomendacijos gerinimui

Tyrimai rodo, kad būtina suvienodinti finansavimą ir įvesti vieningą paslaugos krepšelį vienam vaikui, kuriuo būtų vadovaujamasi nustatant globos įstaigoms vienodas asignavimų lėšas. Valstybė turėtų nustatyti fiksuotą mėnesinį ar metinį finansavimą vieno vaiko išlaikymui, nes kitaip neužtikrinamas tolygus finansavimas valstybėje.

Be to, svarbu užtikrinti kvalifikuotą personalą, nuolatinį vadovų ir darbuotojų profesinį tobulėjimą, aiškius kokybės standartus socialiniam darbui, veiklos planų rengimą ir skaidrų biudžeto planavimą remiantis realiais poreikiais.

tags: #del #vaiku #apgyvendinimo #socialines #globos #istaigoje