Europos Parlamento Rinkimų Biuletenio Pavyzdys Lietuvoje

Rinkimai yra vienas seniausių žmonių bendruomenės institutų. Tam tikra rinkimų forma egzistavo dar giminės bendruomenėje. Graikijos ir Romos vergovinėje bendruomenėje rinkimai turėjo ypatingą reikšmę valstybingumui. Didžiausią reikšmę rinkimai įgavo besiformuojant kapitalistiniams visuomeniniams santykiams.

Seniausios žinios apie valdžios institucijų rinkimus Lietuvoje yra Horodlės akte (1413 m.), kuriame numatyta, jog po Vytauto mirties Lietuvos didysis kunigaikštis turės būti renkamas. Nuo 1565 m. kiekvienos apskrities (22 pavietų) bajorai savo seimelyje rinko po 2 atstovus į Seimą. Po Liublino unijos (1569 m.) Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį rinko specialus rinkėjų seimas. Nuo 1581 m. šis seimeliuose rinko po 2 atstovus į Vyriausiąjį Lietuvos Tribunalą.

Tarpukario Lietuvoje Seimas buvo renkamas pagal 1919 m., 1922 m., 1936 m. Seimo rinkimų įstatymus. 1919 m. priimtuose Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniuose dėsniuose užfiksuota valstybės prezidento rinkimo tvarka ir kompetencija. Laisvi ir demokratiški rinkimai Lietuvoje vėl įsitvirtino tik kilus Nepriklausomybės judėjimui 1988-1990 m.

Siekdami atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, tautos valia sudarant valdžios institucijas gali būti išreikšta tik per demokratinius rinkimus. Rinkimai - tai savo esme demokratiškas valstybės valdžios institucijų sudarymo arba atskirų pareigų užėmimo būdas, kai tauta ar jos atstovai įstatyme nustatytos procedūros būdu gali spręsti, kuriam asmeniui suteikti valdingus įgaliojimus.

Rinkimų Organizavimo ir Vykdymo Tvarkos Ypatumai

Šio darbo tikslas - atskleisti rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos ypatumus. Siekiant šio tikslo, keliami šie uždaviniai:

Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas

  • Apibrėžti rinkimų teisės sampratą.
  • Nustatyti rinkimų teisės šaltinius.
  • Išanalizuoti rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuojančius teisės aktus laikantis rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos eiliškumo.
  • Atskleisti atsakomybę už rinkimų įstatymų pažeidimus.
  • Išanalizuoti politinės kampanijos finansavimo ypatumus.

Tyrimo dalykas - Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką. Pagrindiniai šio darbo tyrimo šaltiniai - Lietuvos Respublikos teisės aktai, mokslinės studijos. Pagrindinis dėmesys skiriamas teisės aktams, reglamentuojantiems rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką Lietuvoje. Pažymėtina, kad mokslinės literatūros, kurioje būtų nagrinėjama rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka teisiniu, bet ne politiniu aspektu, nėra gausu.

Baigiamojo darbo tikslui pasiekti bei uždaviniams įgyvendinti naudojami keli metodai. Darbo turinio struktūra atitinka iškeltus uždavinius. Dėstomąją dalį sudaro penki skyriai. Pirmajame skyriuje atskleidžiama rinkimų teisės sąvoka, antrajame nurodomi rinkimų teisės šaltiniai, apibrėžiami rinkimų teisės principai. Trečiajame dėstomosios dalies skyriuje aptariama rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Poskyriuose aptariami rinkimų organizavimo ir vykdymo veiksmai pagal rinkimų organizavomo proceso veiksmų seką. Ketvirtajame darbo skyriuje atskleidžiama Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta atsakomybė už rinkimų įstatymų pažeidimus. Penktasis skyrius skirtas rinkimų politinės kampanijos finansavimo ypatumams aptarti.

Rinkimų Teisės Samprata

Konstitucinės teisės doktrina rinkimų teisę apibūdina kaip vieną iš svarbiausių konstitucinės teisės institutų. Konstitucinės teisės normos ir teisės institutai jungiami atsižvelgiant į jų reguliuojamus tam tikrus, tarpusavyje tiesiogiai susijusius, santykius. Pažymėtina tai, kad rinkimų teisės instituto normos įtvirtina renkamos viešosios valdžios institucijų formavimo tvarką, rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką: rinkimų skyrimą, rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardas ir apylinkes, rinkimų komisijų sudarymą, kandidatų iškėlimą ir agitaciją už juos, balsavimą, rinkimų rezultatų nustatymą. Rinkimų teisė - tai visuma teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, susijusius su rinkimų organizavimu ir vykdymu. Šis teisės normų visuma ir sudaro rinkimų teisę.

Konstitucinės teisės doktrinoje sąvoka „rinkimų teisė“ suprantama dviem prasmėmis: objektyviąja ir subjektyviąja. Anot profesoriaus A. Vaišvilos, objektyviąja prasme rinkimų teisė yra teisės normų, reguliuojančių rinkimų santykius, visuma. Šios rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos.

Subjektinę teisę prof. A. Vaišvila apibrėžia kaip asmeniui įstatymo leisto ar neuždrausto elgesio, ginamo valstybės prievarta, rūšį ir mastą. Tai reiškia, kad rinkimų teisė subjektyviąja prasme - tai asmens teisė dalyvauti rinkimuose. Pažymėtina, kad subjektyvioji rinkimų teisė dar skirstoma į aktyviąją ir pasyviąją. Aktyvioji rinkimų teisė reiškia teisę rinkti: asmuo privalo būti įtrauktas į rinkėjų sąrašus, jam turi būti išduodamas rinkėjo pažymėjimas, balsavimo metu turi būti išduodamas balsavimo biuletenis, asmuo balsuoja už kandidatą, kandidatų sąrašą, kitaip tariant, tai visuma teisių, susijusių su asmens galimybe realizuoti savo rinkimų teisę. Būti išrinktam, t. y. daryti įtaką rinkimų rezultatus - tai jau pasyviosios rinkimų teisės turinys.

Taip pat skaitykite: Balsavimas paštu: kas tai?

LR Konstitucijos 51 straipsnyje teigiama, kad piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę.

Rinkimų Teisės Šaltiniai

Teisės šaltiniai dažniausiai suprantami kaip teisės forma, t. y. oficialiai pripažįstama teisės normų išraiškos ir įtvirtinimo forma. Rinkimų teisės šaltiniai - teisiniai aktai, kurie nustato rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką. Pagrindiniu ir svarbiausiu rinkimų teisės šaltiniu yra Konstitucija, kurioje įtvirtinti rinkimų organizavimo principai ir sąlygos. Konstitucijos 55 straipsnyje įtvirtinti Seimo rinkimų principai, 57 straipsnyje - Seimo rinkimų vykdymo laikas, 58 straipsnyje - pirmalaikių Seimo rinkimų rengimas. Respublikos Prezidento rinkimų principai išvardyti Konstitucijos 78 straipsnyje, rinkimų vykdymo laikas - 80 straipsnyje. Savivaldybių tarybų rinkimų principus reglamentuoja Konstitucijos 119 straipsnis. Pažymėtina Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Seimas, remdamasis Konstitucinio teismo išvadomis dėl rinkimų įstatymų pažeidimų, priima galutinį sprendimą šiuo klausimu. Prašyti Konstitucinio teismo išvados gali Seimas, dėl Seimo rinkimų - Respublikos Prezidentas.

Lietuvos Respublikos pasirinkta tarptautinės ir vidaus teisės derinimo sistema grindžiama taisykle, kad tarptautinės sutartys šalies teisinėje sistemoje inkorporuojamos į ją įstatyme. Taigi remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, ratifikuotos tarptautinės sutartys yra vidaus teisinės sistemos sudedamoji dalis, o šioms sutartims pripažįstama įstatymo galia. Ypač svarbi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurią Seimas ratifikavo 1995 m. balandžio 27 d. Konvencija buvo priimta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. Rinkimų įstatymai detalizuoja bendrąsias rinkimų teisės nuostatas, įtvirtintas Konstitucijoje. Todėl kita ne mažiau svarbi teisės šaltinių sistemos dalis yra įstatymai.

Kandidatų kėlimo, registravimo, agitacijos, balsavimo ir rezultatų nustatymo tvarka, rezultatų paskelbimo, apskundimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme.

Rinkimų teisei yra svarbūs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai bei išvados dėl Respublikos Prezidento, Seimo paklausimo, ar nebuvo pažeistas Prezidento ar Seimo rinkimų įstatymai. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimai ir išvados yra nevienodos teisinės galios ir reikšmės.

Taip pat skaitykite: Balsavimo biuleteniai ir nemokumas

Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 23 d. bei 2004 m. birželio 5 d. išvados dėl Respublikos prezidento paklausimo, ar per Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas rinkimų teisei reikšmingos tuo, kad jose Konstitucinis Teismas pažymi, kurios Seimo rinkimų įstatymo nuostatos apibrėžtos nepakankamai aiškiai, kurios nuostatos keistinos.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos sąjungos valstybe nare ir 2004 m. liepos 13 d. papildžius Konstituciją konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ Europos Sąjungos teisės normos tapo sudedamąja Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi. Šios, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. 2004 m. gegužės 13 d.

Europos Parlamento rinkimų procedūrinius klausimus nustato skirtingi Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniai įstatymai. Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas buvo parengtas vadovaujantis Europos Bendrijos steigimo sutarties 19, 189, 190, 191 straipsniais bei Europos Sąjungos teisės aktais, priimtais siekiant suvienodinti visų Europos Sąjungos valstybių narių procedūras renkant savo atstovus į bendrą visos Europos Sąjungos instituciją - Europos Parlamentą: 2003 m. vasario mėn. Europos Parlamento reglamentu, 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu Nr. 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, 1993 m. gruodžio 6 d. direktyva 93/109/EB, nustatančia išsamų tvarkos, pagal kurią Bendrijos pilietis, gyvenantis valstybėje narėje, kurios pilietis jis nėra, gali naudotis balsavimo teise ir būti kandidatu per Europos Parlamento rinkimus, 1998 m. liepos 15 d. direktyva 98/599/EB dėl bendrųjų atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principų, 2002 m. gegužės 30 d. Tarybos Aktu dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. patikslintu prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB Euratomas pridėtu Aktu dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise.

Taip pat paminėtina, kad 2003 m. gruodžio 9 d. priimtas Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 straipsnių pakeitimo ir 89 straipsnio pripažinimo netekusiu galios bei įstatymo papildymo priedu įstatymas, kurio vienas iš tikslų - suderinti savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos teise. Šiuo įstatymu buvo įgyvendinta 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamų tvarkos, pagal kurią Bendrijos pilietis, gyvenantis valstybėje narėje, kurios pilietis jis nėra, gali naudotis balsavimo teise ir teise būti kandidatais savivaldybių rinkimuose. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prie rinkimų teisės šaltinių priskirtini ir Europos Sąjungos teisės aktai.

Rinkimų Teisės Konstituciniai Principai

Žodis „principas“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „principium“ ir reiškia pradžią, pagrindą, pagrindinę kurios nors teorijos, mokslinės sistemos, požiūrio, koncepcijos idėją. Rinkimus vadinti demokratiškais, o jų rezultatus legitimiais leidžia laikyti šie principai:

  • Visuotinės rinkimų teisės;
  • Lygios rinkimų teisės;
  • Tiesioginiai rinkimai;
  • Slapto balsavimo.

Šiuos pagrindinius rinkimų teisės principus įtvirtina įstatymai.

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenėje nuolat vyksta įvairūs pokyčiai, svarbu užtikrinti, kad rinkimų sistema būtų pritaikyta prie naujų sąlygų, tačiau išlaikytų savo pagrindinius principus ir užtikrintų piliečių teisę dalyvauti valstybės valdyme.

Artėjant gegužės 12-ąją vyksiančiam referendumui dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, viešojoje erdvėje netyla aistros dėl rinkimų biuletenyje suformuluoto referendumo klausimo. Iš tiesų, nors viešojoje erdvėje referendumas dažnai vadinamas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, oficialiai jis rengiamas dėl Konstitucijos 12-ojo straipsnio pakeitimo, o jį priėmus Seimui atsivertų galimybė priimti konstitucinį įstatymą, kuris įteisintų dvigubą pilietybę.

Tačiau rinkėjai balsalapyje negaus klausimo, ar jie pritaria galimybei išsaugoti Lietuvos pilietybę. Biuletenyje klausiama, ar rinkėjai pritaria siūlomai naujai Konstitucijos 12-ojo straipsnio formuluotei, kuri skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Dabartinė Konstitucijos 12 straipsnio formuluotė skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

VRK savo internetiniame puslapyje yra paskelbusi, kaip atrodys šių metų gegužės 12 d.vyksiančio referendumo dėl dvigubos pilietybės biuliotenis. „Ar Jūs pritariate, kad būtų priimtas šis įstatymas: 1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „12 straipsnis Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos piliečių referendumu priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas.“

Referendumo iniciatyvinės grupės narė ir Seimo narė Dalia Asanavičiūtė naujienų portalui tv3.lt atsakė, kodėl referendumo klausimas suformuluotas būtent taip, o ne kitaip. „Daug kas tikisi, kad biuletenyje gaus klausimą: „Ar pritariate pilietybės išsaugojimui ar nepritariate?“. Tai būtų labai paprasta, bet jeigu tokį referendumą padarytume, mums vis tiek tam, kad įteisintume pilietybės išsaugojimą, dvigubą pilietybę, reikėtų pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, o jis keičiamas tik referendumu. Ir dėl to iškart yra daromas Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės pakeitimo referendumas bei žmonėms siūloma naujoji formuluotė“, - aiškino D. Asanavičiūtė.

VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė naujienų portalui tv3.lt paaiškino referendumo klausimo formuluotę. „Referendume rinkėjų yra klausiama, ar jie pritaria Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui atsisakant sakinio „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Būtent šis sakinys šiuo met...

Rinkimų į Europos Parlamentą biuletenyje kandidatų sąrašai išdėstyti pagal jiems burtais suteiktus rinkimų numerius. Pirmiausia biuletenyje rinkėjas turėtų pasirinkti vieną kandidatų sąrašą ir pažymėti greta sąrašo pavadinimo esantį skrituliuką. To paties biuletenio apačioje bus penki langeliai. Reitinguoti kandidatus galima, tačiau nėra privaloma. Reitinguodamas 5 pasirinktus kandidatus, rinkėjas jiems suteikia pirmumo balsų. Galutinė kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkimų reitingą.

Europos Parlamento rinkimų biuletenio pavyzdys

Europos Parlamento rinkimų biuletenio pavyzdys


Tam, kad užsienyje balsuojantys rinkėjai biuletenius gautų greičiau, kartu su prezidento antrojo rinkimų turo biuleteniu siunčiamas ir rinkimų į Europos Parlamentą biuletenis. VRK atkreipia dėmesį, kad Lietuvos diplomatinės atstovybės rinkėjams siunčia prezidento rinkimų biuletenio kopiją su ambasados ar konsulato antspaudu.

ELTA primena, kad gegužės 26 d. vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture - kaip ir prieš penkerius metus - susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas G. Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė I. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus biuletenius iš visų 1895 rinkimų apylinkių, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo G. Nausėda, surinkęs 43,95 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 20,05 proc. Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 9 d.

Balsavimas Europos Parlamento rinkimuose

tags: #balsavimo #i #europos #parlamenta #biuletenis