Darbingumo mažėjimo priežastys ir ligos: išsamus vadovas

Nedarbingumas yra socialinė ir ekonominė problema, kuri paveikia tiek individų, tiek visuomenės gerovę. Tai reiškia, kad asmuo dėl ligos, sužalojimo ar kitos priežasties negali atlikti savo darbo užduočių. Laikinàsis nedarbingùmas - asmens laikinas negebėjimas dirbti dėl ligos, traumos ar kitų priežasčių, nustatytų teisės aktuose. Gali būti dalinis ir visiškas.

Kas lemia darbingumo (dalyvumo) mažėjimą?

Nedarbingumo priežastys gali būti įvairios: fizinės ar psichinės sveikatos problemos, traumų pasekmės arba lėtinės ligos. Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100.

Negalia nustatoma kompleksiškai įvertinus informaciją apie žmogaus sveikatos būklę ir jo veiklos bei gebėjimo dalyvauti kriterijus. Negalia - dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas.

Vertinimo principai ir kriterijai

Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Negalia vertinama kompleksiškai - įvertinami medicininiai kriterijai (bazinis darbingumas) ir asmens savarankiškumas (socialinis kriterijus). Iš šių dviejų dalių išvedamas bendras darbingumo lygis (nuo 0 iki 100 proc.).

Darbingumo lygio nustatymo apraše nurodomi kriterijai įvairioms tiek fizinėms, tiek psichologinėms ligoms: Nežymus sutrikimas - 90 proc., Lengvas sutrikimas - 85 proc., Vidutinis sutrikimas - 70 proc., Didelis sutrikimas - 50 proc., Sunkus sutrikimas - 30 proc. SADM aiškina, kad darbingo amžiaus žmogus (nuo 18 m. iki pensijos sukakties), kuriam nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, pripažįstamas asmeniu su negalia.

Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje

Svarbios procedūros ir reikalavimai vertinant darbingumą

Jei asmens, siunčiamo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, sveikatos būklė neatitinka šiame Kriterijų apraše nurodytų kriterijų ir (ar) nepanaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės, NDNT, vadovaudamasi Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje pateiktais klinikiniais elektroniniais dokumentais E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ ar E003 „Stacionaro epikrizė“ ir E027 „Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“, nurodytais Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, gali išsiaiškinti papildomus duomenis.

Negalios vertinimas: Asmeniui arba jo atstovui reikia gauti gydytojo siuntimą, pateikti prašymą ir kitus reikalingus dokumentus Agentūrai. Gydytojo siuntimą, jei jis ne elektroninis. Asmens, kuriam prašoma nustatyti dalyvumo lygį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Per 60 kalendorinių dienų nuo siuntimo galiojimo termino reikia pateikti prašymą ir dokumentus. Agentūra, gavusi visus pakartotiniam dalyvumo lygio vertinimui reikalingus dokumentus, vertinimą atlieka ir sprendimą priima per 20 darbo dienų.

Dažniausios ligos ir būklės, mažinančios darbingumą

Statistika rodo, kad nedarbingumo priežastys skiriasi priklausomai nuo amžiaus grupės. 25-54 metų amžiaus žmonių grupėje pirmuosius 9 šių metų mėnesius dominavo kvėpavimo takų sistemos ligos, vidutinė apmokėtų nedarbingų dienų trukmė siekė 11 d. d. Dažniausiai nedarbingumo prireikė dėl gripo su kitais kvėpavimo takų pažeidimais; tiems, kurie sirgo bronchitu, vidutinė apmokėtų nedarbingų dienų trukmė buvo 5,2 d. d.

55-64 metų amžiaus grupėje vidutiniškai nedarbingų dienų trukmė siekė jau 18 d. d. Pirmoje vietoje pagal nedarbingų dienų skaičių atsiduria juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (26 d. d.). Dėl juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimų vyresni žmonės nedarbingi vidutiniškai buvo 16,3 d. d. Toliau rikiuojasi hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (10,6 d. d.) ir tik tada kvėpavimo sistemos ligos (6,7 d. d.) ir gripas su kitais kvėpavimo takų pažeidimais 6,3 d. d.

NDNT duomenimis, šiemet iki rugpjūčio 1 d. tik dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų darbingumo lygis nustatytas 3 791 žmogui (0-25 proc. - 957 asmenims, 30-40 proc. - 1 480 asmenų, 45-55 proc. - 1 354 asmenims). Šiuo metu šalyje iš viso nustatytą negalią dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų turi 32 411 darbingo amžiaus asmenų.

Taip pat skaitykite: Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu

Psichikos sveikatos sutrikimai (pvz., depresija)

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris Lietuvoje paveikia tūkstančius žmonių. Ši liga pasireiškia įvairių simptomų deriniu, įskaitant liūdesį, sumažėjusį interesų ratą, energijos stoką, nuovargį, susilpnėjusią koncentraciją, menką savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi. Depresija gali reikšmingai paveikti asmens darbingumą ir gebėjimą dalyvauti visuomenės gyvenime.

Negalia nustatoma tik tuomet, kai atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas ir panaudotos visos galimos medicininės reabilitacijos ar gydymo priemonės. N. Pikelytė pabrėžia, kad depresijos formos yra skirtingos, todėl vienam sergančiam depresija nustatomas neįgalumas, o kitam - ne. Jei depresija taikant gydymą vis tiek sutrikdo savarankiškumą, darbingumą, savijautą, tuomet žmogui gali būti nustatoma negalia.

Darbingumo lygio nustatymo kriterijai sergant depresija remiasi tiek medicininiais duomenimis, tiek asmens savarankiškumu ir veikla. Jei depresija taikant gydymą vis tiek sutrikdo savarankiškumą, darbingumą, savijautą, tuomet žmogui gali būti nustatoma negalia. Gydymui atspari depresija yra būklė, kuri nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites.

Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikėti ir kombinacijos su neuroleptikais (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais. Labai efektyvus gydymas elektroimpulsine terapija. Kauno klinikose pacientams, sergantiems gydymui atsparia depresija, taikoma transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS).

Neurologinės, raumenų ir kaulų sistemos ligos

Cerebrinis paralyžius (CP) ir įvairios jo formos (spazminė tetraplegija, spazminė diplegija, ataksinis CP, diskinezinis CP) lemia ilgalaikius funkcinio pobūdžio sutrikimus. Funkciniai sutrikimai daugiausia pasireiškia motorikos, sensoriniais sutrikimais ar skausmais. Vertinant nervų sistemos ligas, taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų I skyriaus punktas, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę ligos formą.

Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema

Dviejų ir daugiau stambiųjų sąnarių artrozių stadijos, patvirtintos gydytojo rentgenodiagnosto išvadoje ir objektyviai įvertinta nurodytų sąnarių funkcinio nepakankamumo klasė, išnaudojus visas gydymo ir reabilitacijos galimybes, taip pat lemia darbingumo sumažėjimą.

Plaučių ir kraujotakos sistemos ligos

Plaučių funkcijos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis objektyviais tyrimų - spirometrijos, dujų difuzijos tyrimo, fizinio krūvio mėginio tyrimo, arterinio kraujo dujų tyrimo - rezultatais. Plaučių funkcija vertinama, kai po optimalaus gydymo yra remisija, bet ne ligos paūmėjimo periodu. Plaučių funkcijos sutrikimas gali būti lengvas, vidutinio sunkumo, sunkus ar labai sunkus.

Sunkus plaučių funkcijos sutrikimas: FEV1 < 40 % normos, kai FEV1/VC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažesnis už individualią ANR, arba DLCO yra < 40 % proc. Arterinės kraujotakos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis simptomais ir klinikiniais požymiais; vertinamas pagal tarptautinę kojų arterinės kraujotakos sutrikimo 4 stadijų skalę (Fonteno).

Darbo aplinka, teisiniai aspektai ir elgesio taisyklės

LIETUVOJE pagal Darbo kodeksą (2002, įsigaliojo 2003) darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos išlaikomos, kol jie atgaus darbingumą arba bus nustatytas neįgalumas. Darbo teisės advokatė Evelina Kiznė paaiškina, kad dirbantys arba įsidarbinti siekiantys asmenys privalo tikrintis sveikatą, jei jų darbas yra susijęs su galima profesine rizika. Tik atlikus sveikatos patikrinimą darbdavys gali įvertinti, ar būsimi ir esami darbuotojai gali dirbti jiems skiriamą darbą.

Elgesio Taisyklės Nedarbingumo Metu: Nedirbkite. Nekeliaukite. Nesilankykite paskaitose ir seminaruose. Nedalyvaukite kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose. Nevartokite alkoholio ir kitų toksinių medžiagų. Nesielkite taip, kad Jūsų veiksmai galėtų užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę. "Tikrai nedraudžiama eiti į parduotuvę, vaistinę, polikliniką, pasivaikščioti."

Finansinė parama, išmokos ir socialinės paslaugos

Atsižvelgdama į stažą, darbingumo lygį ir kitus kriterijus, išmokas tokiems asmenims moka „Sodra“. Jos duomenimis, dabar vidutinė netekto darbingumo pensija yra 351 euras. Jas gauna 122 tūkst. Lietuvos gyventojų. Norint gauti šią išmoką, reikalaujama turėti darbo arba socialinio draudimo stažo. Pvz., 21 metų gyventojas turi būti sukaupęs 2 mėnesius stažo, 30 metų - bent 3,5 metų stažo, o 40 metų - bent 10 metų.

Slaugant vaiką iki 14 metų išmokos mokamos ne ilgiau nei 14 dienų, o kitus šeimos narius - ne ilgiau nei 7 dienas ir sudaro 65,94 proc. buvusių pajamų ir šią išmoką nuo pirmos dienos moka „Sodra“. Išmokos paprastai išmokamos po maždaug trijų savaičių nuo ligos pradžios. Jos preliminarų dydį galima paskaičiuoti „Sodros“ skaičiuokle.

Kaip elgtis ir kur kreiptis

  1. Gauti gydytojo siuntimą. Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti.
  2. Pateikti Agentūrai dokumentus. Prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius.
  3. Negalios vertinimas. Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse.
  4. Sprendimo priėmimas. Agentūra priima sprendimą per 20 darbo dienų nuo dokumentų gavimo.
  5. Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų. Nustačius dalinį dalyvavimą ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ.

Jei asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jį per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Agentūros direktoriui. Jeigu asmuo arba pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Agentūros direktoriaus sprendimu, šį sprendimą per 20 darbo dienų nuo gavimo dienos gali skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Pagalba, reabilitacija ir socialinės paslaugos

Vertinant individualios pagalbos poreikį, klausimyne surinktų balų suma turi didelę įtaką galutiniam negalios (dalyvumo) lygio procentui ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio vertinimo rezultatui. Klausimyną darbingo amžiaus asmenims pildo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros darbuotojai, o pensinio amžiaus asmenims - savivaldybių ar jų įgaliotų įstaigų socialiniai darbuotojai.

Laikino atokvėpio paslauga siekiant asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam žmogų su negalia, suteikti galimybę pailsėti, įtvirtinama kaip atskira specialioji paslauga. Asmenys, prižiūrintys artimuosius su negalia, už laikino atokvėpio paslaugą mokės iki 40 procentų slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos ar iki 60 proc.

Praktiniai patarimai sergant arba slaugant

  • Jei jaučiate nuolatinį liūdesį, blogą nuotaiką, sumažėjusį interesų ratą ar energijos stoką, kreipkitės į specialistą.
  • Susirgus pirmas dvi dienas ligos išmoką moka darbdavys, o nuo trečios - „Sodra“.
  • Laikykitės gydytojo nurodymų ir nepamirškite pateikti prašymo skirti ligos išmoką per „Sodros“ paskyrą.
  • Jei esate artimasis slaugytojas, pasidomėkite laikino atokvėpio paslaugomis ir individualios pagalbos kompensacija.

Ką svarbu prisiminti

Svarbu ne tiek diagnozė, kiek funkcionavimas. Kai liga ūmi ar paūmėjusi, žmogus negali dirbti ne todėl, kad tai psichikos sutrikimas, o todėl, kad esant ūmiai ar smarkiau paūmėjusiai lėtinei ligai, yra paveikiamas paciento darbingumas. Negalios vertinimas yra kompleksiškas ir apima medicininius duomenis bei asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime.

tags: #del #kokiu #ligu #mazinamas #darbingumas