Policijos suvestinių duomenys rodo, kad karantino laikotarpiu Lietuvoje auga smurto artimoje aplinkoje apimtys. Situaciją aštrina tai, kad per karantiną, tampa žymiai sunkiau pastebėti nuo smurto nukentėjusius asmenis, jeigu jie patys nesikreipia pagalbos. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos specialistai pabrėžia, kad norint padėti žmogui, patiriančiam fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą, labai svarbu kad jis kreiptųsi pagalbos ir sulauktų palaikymo iš aplinkos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kaip atpažinti smurtą, ir ragina jį patyrus nedelsiant kreiptis į pagalbos centrą, policiją ar kitas pagalbą teikiančias tarnybas. Susipažinkite su 2020 m. balandžio 21 d. Panevėžio agentūra „SOS vaikai“ nuo 2012 m. atlieka Specializuotos kompleksinės pagalbos centro (toliau - SKPC) funkcijas visoje Panevėžio apskrityje (Panevėžio m., Panevėžio r., Kupiškio r., Pasvalio r., Biržų r., Rokiškio r.,). Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs pranešimą iš policijos apie smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdamas susisiekia su nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiu asmeniu ir pasiūlo nemokamą ir anonimišką konsultanto, psichologo ir teisininko pagalbą. Į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjęs asmuo gali kreiptis ir asmeniškai.
SKPC konsultantai, psichologai ir teisininkai teikia emocinę paramą, informuoja ir konsultuoja smurtą patyrusius asmenis jiems aktualiais klausimais, teikia psichologines ir teisines konsultacijas, padeda parengti reikalingus dokumentus, tarpininkauja dėl smurtą patyrusiam asmeniui reikalingų paslaugų teikimo kitose įstaigose. Teikiama pagalba pavojų patiriantiems neįgaliesiems ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems neįgaliesiems turintiems klausos, regos, fizinę, intelekto, psichosocialinę ir raidos negalią. Teikiama pagalba nukentėjusiems nuo psichologinio, fizinio, seksualinio, ekonominio smurto, patiriantiems socialinę izoliaciją ar persekiojimą iš artimos aplinkos asmenų. Visa Specializuotos kompleksinės pagalbos centro specialistų teikiama pagalba yra KONFIDENCIALI ir NEMOKAMA, teikiama tiek nuotolinėmis priemonėmis, tiek ir susitikus. Konsultacijos teikiamos darbo dienomis nuo 8 iki 18 val. Pagalba teikiama lietuvių ir rusų kalbomis.
Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. Visais atvejais, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnyba atlieka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje numatytus veiksmus: kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, o pranešimo apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje atvejais, ne vėliau kaip per 6 valandas bei gavus pranešimą iš policijos - per 1 valandą nuo pranešimo gavimo momento, pradeda nagrinėti pranešimą, susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, taip pat su vaiko atstovais pagal įstatymą.
Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nurodytus veiksmus, vadovaudamasis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. Norint užtikrinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir užkirsti kelią jo kartojimuisi, sisteminės prievartos požymius svarbu atpažinti kuo anksčiau ir imtis tikslingų veiksmų. Kitais žodžiais tariant reikia gebėti atpažinti galios ir kontrolės strategijas, pasitelkęs kurias, smurtautojas baugina ir kontroliuoja aukas, manipuliuoja sistema.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Siekdami valdyti padėtį ir priversti paklusti savo valiai, agresoriai pasitelkia įvairias dominavimo taktikas, kurios leidžia terorizuoti, kontroliuoti partnerę, palaužti jos valią ir apsunkinti jos galimybes deramai pasirūpinti vaikais. Atsidūrusi smurtautojo „galios ir kontrolės“ epicentre moteris patiria sisteminį smurtą, apie kurį negali pranešti teisėsaugai, nes neturi galimybės pateikti prievartą patvirtinančių materialinių įrodymų. Vaiko teisių apsaugos specialistai ypatingą dėmesį turėtų atkreipti į smurtautojams būdingą polinkį manipuliuoti vaikais. Tai padėtų išvengti atvejų, kai institucijos funkcijas (vaiko teisių apsaugą) agresorius pasitelkia savo tikslui - nukentėjusiosios kontrolei ir gniuždymui - pasiekti.
Specialistams tenka atsakinga užduotis įvertinti, kas yra tikroji grėsmės, kylančios vaiko gerovei, priežastis: neatsakingas motinos elgesys ar motinos patiriamas smurtas, kurią apsaugojus būtų užtikrinti ir vaiko interesai. Vaiko gerovės samprata grindžiama požiūriu, kad vaikams geriausiai augti su abiem tėvais. Tačiau ši nuostata negali būti taikoma, kai šeimoje vienas iš tėvų (dažniausiai - tėvas) smurtauja prieš kitą (dažniausiai - motiną). Tiek situaciją, tiek savo reakciją į ją specialistai turėtų vertinti kritiškai. Esame įpratę, kad moterims deleguojamos pagrindinės vaiko globos pareigos. Viešojoje erdvėje priminimų, kad gera mama vaiku turi rūpintis 24/7. Vadovaujantis tokiomis kultūrinėmis normomis nei viena moteris negali jaustis pakankamai gera mama, nes šių reikalavimų paprasčiausiai neįmanoma atliepti. Tuo tarpu vaikus prižiūrintys vyrai mūsų visuomenėje vis dar suvokiami kaip teigiama išimtis. Atsižvelgus į šias aplinkybes visi atvejai turi būti kruopščiai įvertinti.
Asmens sužalojimas nėra pagrindinis skiriamasis konflikto ir sisteminio smurto, apie kurį kalbame prievartos artimoje aplinkoje atveju, požymis. Ginčo metu taip pat gali įvykti fizinis kontaktas, pasibaigęs sužeidimais. Todėl siekiant tiksliau įvertinti situaciją būtina atkreipti dėmesį į galios dinamiką tarp abiejų santykio dalyvių. Konfliktams būdinga tai, kad jie yra atsitiktiniai, nereguliarūs, abu santykio dalyviai gali juos ir išprovokuoti, ir aptarti, o diskusija keičia asmens, kuris sukėlė konfliktą, elgesį. Konflikto kurstytoja(s) jaučiasi atsakinga(s) už tai, kas įvyko. Kai partneriai geriau vienas kitą pažįsta, konflikto tikimybė mažėja, nes tai - abiejų žmonių, kurie atsižvelgia į vienas kito požiūrį, problema. Konfliktas yra spontaniška reakcija, kurią (dažniausiai) išprovokuoja išoriniai veiksniai (pavyzdžiui, nusiminimas, nuovargis, baimė). Sisteminis smurtas, priešingai, vyksta reguliariai. Agresoriaus ir aukos vaidmenys nesikeičia, todėl tokie santykiai negali būti sėkmingai aptarti, o diskusija šiuo klausimu neatneša pokyčių. Smurtas nuolat stiprėja. Ši prievarta vyksta dėl ekonominės, socialinės, kultūrinės ir fizinės galios disbalanso, todėl smurtautojas neprisiima atsakomybės ir kaltina nukentėjusį asmenį. Tokiuose santykiuose pripažįstamas tik vienas - stipresniojo - požiaris ir smurtauti pasirengiama sąmoningai. Už padarytą žalą, negali būti tiesiog atleista, nes tai - nusikaltimas.
- Pažinti ženklus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, siekiant laiku įsikišti ir suteikti pagalbą vaikams bei suaugusiems.
- Skirti dėmesį galios ir kontrolės dinamikai santykiuose bei atpažinti manipuliacijas, kurios gali slėpti faktinę grėsmę vaikui.
- Kreiptis į SKPC ar Vaiko teisių apsaugos skyrių gavus įtarimų dėl smurto ar nepriežiūros, siekiant užtikrinti saugumą ir teisingą vertinimą.
- Teikti emocinę, teisines ir psichologines konsultacijas bei pagalbą nusikalstamomis pasekmėmis besidominėms šeimoms ir vaikams.
Specialistai pabrėžia, kad prevencija yra efektyviausia, kai ji apima ir visuomenės informavimą apie teises, galimybes ir pagalbos kanalus. Susidūrę su įtariamu smurtu, žmonės turėtų kuo skubiau kreiptis į pagalbos centrą, policiją ar kitas pagalbos teikėjas, kad būtų užtikrintas vaiko ir suaugusiųjų saugumas bei tinkama pagalba.
Taip pat skaitykite: Pagalba Panevėžio gyventojams
Taip pat skaitykite: Panevėžio socialinių įmonių pasiekimai