Biologinės šeimos įtaka vaiko socialinei situacijai ir raidai

Straipsnyje analizuojama vykdomosios valdžios ir savivaldybių lygmenyje veikiančių institucijų, užtikrinančių vaiko teisių apsaugą, sistemos formavimasis, raida ir įgaliojimai, taip pat neatsietai nuo socialinio konteksto, pokyčių visuomenėje ir valstybėje vertinamos ir per tris dešimtmečius įvykusios šios sistemos reformos. Straipsnyje teisės doktrinos, tarptautinių dokumentų ir mokslinių darbų analize pagrindžiama, kodėl tik unifikuota ir centralizuota, vykdomajai valdžiai pavaldi, visas vaiko teisių užtikrinimo funkcijas vienijanti ir vieningus standartus koordinuotai taikanti vaiko teisių apsaugos institucija gali užtikrinti sėkmingą vaiko teisių įgyvendinimą ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Straipsnyje nurodoma, kad tik kokybiškai veikiančios institucijos, gebančios tarpusavyje bendradarbiauti, veikdamos savo įgaliojimų ribose tiek priimdamos sprendimus, tiek veikloje teikiančios prioritetą vaiko teisėms ir geriausiems vaiko interesams, gali padėti vaikams ir jų tėvams įgyvendinti teises ir pareigas vaikams.

Šeimos vaidmuo vaiko raidai ir socialinei įtampai

Šeima yra pirmasis socialinis kontekstas, kuriame vaikas formuoja pagrindinius socialinius įgūdžius ir vertybes. Formuojama šeiminė aura, atmosfera, jausmas. Tenka kalbėtis, klausti, atsakyti, šypsotis. Šeimoje perteikiamos ir puoselėjamos tėvams ir vaikams brangiausios žmogiškosios vertybės. Šeima - pirmiausia gyvenimas ne vienumoje. Kitas žmogus gyvena šalia, tenka domėtis, kuo gyvena, kokios mintys, rūpesčiai ar džiaugsmai jo širdį valdo. Reikalingas empatijos jausmas, kada savąjį žmogų imi pažinti iš žvilgsnio, balso tono, noro ar nenoro kalbėtis, iš kvapo ar judesio. Šeimos ryšiai ir tėvų bendravimo su vaiku stilius yra pirmasis ir įtakingiausias socialinių įgūdžių formavimo modelis. Vaiko elgesio ir emocijų išraiškos sunkumai dažnai priklauso nuo santykių šeimoje. Kalbant apie vaikų raidą, svarbu akcentuoti, kad vaiko gerovė ir saugumas priklauso nuo šeimos aplinkos ir tėvų atsakomybės.

Labai svarbu kalbėtis apie tai, ką vaikas daro ir mato. Daugelis tėvų neįvertina žiniasklaidos grėsmės, nes yra įsitikinę, kad ji nedaro įtakos vaikams iš gerų šeimų. Paaiškėjo, kad tai netiesa. Be to, gerų šeimų vaikai ilgiau žiūri televiziją, todėl jiems pavojus yra netgi didesnis. Tyrimų duomenimis, smurtas televizijoje gali padidinti polinkį į smurtą gyvenime, o televizija veikia kaip uždelsto veikimo bomba: didėjant žiūrėjimo laikui, didėja rizika pažeisti įstatymus sulaukęs pilnametystės. Tai patvirtina žurnale Science paskelbti tyrimo rezultatai: iš tų, kurie 14 metų dažnai žiūrėjo televiziją, daugiau nei 6 procentai tampa teisės pažeidėjais.

Taip pat svarbu reguliuoti laiką prie kompiuterio: nuo gimimo iki 10-12 metų vaiko regos organai ir kitos regos funkcijos vystosi sparčiai, todėl rekomenduojama mažinti televizijos ir ekrano laiką, rinktis ne smurtą skatinančius žaidimus ir nustatyti aiškias naudojimosi taisykles. Vaikai turi būti kartu su tėvais kalbant apie tai, ką matė per ekranus, kaip tai supranta ir kaip vertina vertybes bei smurtą. Svarbu skirti vaikui kuo daugiau laiko bendravimui, dialogui ir vertybių perteikimui, kad atsirastų patikimumo ir saugumo jausmas.

Šeimos įtaka vaikų sveikatai ir gyvenimo būdui

Sveika gyvensena yra esminis veiksnys, lemiantis vaiko raidą, o šeimos vaidmuo šiuo atžvilgiu yra gyvybiškai svarbus. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos pabrėžia, kad suaugęs žmogus per parą turi bent 20-30 minučių intensyviai pajudėti. Tačiau tyrimai rodo, kad dauguma žmonių, ypač miestuose, juda mažiau, o laisvalaikį dažnai praleidžia prie laikraščių ar televizoriaus. Pasyvus šeimos gyvenimas dažnai kyla dėl laiko, sąlygų ar lėšų trūkumo, todėl svarbu skatinti aktyvų šeimos gyvenimą, įtraukti vaikus į fizinį aktyvumą ir kurti įvairias galimybes judėti.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Fizinė veikla stiprina centrinę nervų sistemą, gerina tonusą ir darbingumą, skatina širdies ir kraujagyslių sistemų vystymąsi. Reguliarus judėjimas pagerina energijos apykaitą ir bendrą organizmo galimybių spektrą. PSO rekomendacijos teigia, kad suaugęs žmogus turėtų judėti pakankamai aktyviai, o šeimos nariai turėtų ugdyti vaikų aktyvų poilsį ir fizinę veiklą.

Nekontroliuojamas rūkymas ir alkoholio vartojimas šeimoje kelia didelę riziką vaikų raidai ir sveikatai. Rūkymas sukelia daugelį sveikatos problemų, įskaitant širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų sutrikimus ir priklausomybę nuo nikotino. Alkoholio vartojimas šeimoje silpnina pavyzdžio ir gali lemti smurtą, nelaimingus įvykius ir psichologinę įtampą vaikams. Tokie veiksniai įtakoja vaiko socialinę situaciją, jo gebėjimą dalyvauti visuomenėje, bei trumpalaikes ir ilgalaikes psichologines problemas.

Be to, vaikų socialinė integracija priklauso ne tik nuo biologinių tėvų ar jų netekimo, bet ir nuo įvaikinimo ar globos patirčių. Traumos ir nesaugumo patirtys gali turėti ilgalaikių pasekmių: vaikai gali sunkiau pasitikėti žmonėmis, o saugumo jausmo ugdymas - ilgas procesas, reikalaujantis kantrybės ir atsidavimo iš įtėvių ar globėjų.

Teisinė ir institucionalinė perspektyva

Straipsnyje pažymima, kad tik vieninga, centralizuota vaiko teisių apsaugos institucija gali užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą ir sėkmingą vaiko teisių įgyvendinimą. Tačiau siekiant to reikia efektyvaus institucijų bendradarbiavimo, aiškių įgaliojimų ribų ir nuolatinio darbo vaiko interesų prioriteto link. Svarbu, kad institucijos veiktų kaip sinerginė sistema, kurioje kiekviena funkcija - nuo teisinio apsaugos mechanizmo iki prevencinių priemonių šeimoms - yra teisingai koordinuota ir įgyvendinama.

Analizuojant įvairias reformų kryptis per pastaruosius tris dešimtmečius, pabrėžiama būtinybė plėtoti kokybiškas paslaugas, skatinti bendradarbiavimą tarp institucijų, ir užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami vaiko teisėms ir geriausiems vaiko interesams. Be to, akcentuojama, kad svarbiausia yra kurti paramos sistemas tėvams ir globėjams, kad jie galėtų teikti saugią, empatišką aplinką vaikams, kurios dėka vaikai įgytų pasitikėjimą savimi ir suaugusiaisiais.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Galiausiai: į ką atkreipti dėmesį kovojant už vaiko teises?

  • Užtikrinti unifikuotą ir centralią instituciją, koordinuojančią vaiko teisių apsaugos standartų įgyvendinimą.
  • Skatinti tarpusavio bendradarbiavimą tarp institucijų ir įstaigų, teikiančių pagalbą vaikams ir šeimoms.
  • Pabrėžti vaiko gerovę ir geriausius vaiko interesus priimant sprendimus, nestabdant pagalbos teikimo proceso.
  • Didinti visuomenės informuotumą apie vaiko teises, šeimos svarbą ir žalą, kurią sukelia smurtas bei netinkamas elgesys.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

tags: #del #buvusios #socialines #situacijos #biologines #seimos