Slaugant artimąjį namuose ar ieškant jam tinkamos priežiūros, svarbu žinoti apie įvairias slaugos rūšis, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas. Lietuvoje galima gauti tiek stacionarinę, tiek dienos ar namų slaugą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės ir poreikių. Taip pat egzistuoja paliatyvioji bei socialinė slauga, skirta tiek sunkiai sergantiems, tiek senjorams ar neįgaliesiems, kuriems reikia pagalbos kasdieniame gyvenime.
Ką reiškia „išmanioji slauga“ ir kodėl ji aktuali
Namai - tai ne tik sienos ir daiktai, bet ir emocinis prieglobstis, kuris su metais tampa vis svarbesnis. Gyvenimas savame būste senjorams suteikia ne tik saugumo jausmą, bet ir stiprina jų fizinę bei psichinę sveikatą. Tai pacientams leidžia jaustis oriai, o artimiesiems išlikti ramiems, kad sunkiai sergantis ligonis - patikimose rankose.
Slaugos rūšys Lietuvoje
Lietuvoje yra kelios skirtingos slaugos rūšys, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, priežiūros poreikių ir teikimo vietos.
Stacionarinė slauga (ilgalaikė globos ir slaugos įstaigoje)
Tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba. Tinka asmenims, kurie negali savarankiškai pasirūpinti savimi dėl sunkių ligų, negalios ar senatvės. Apima: gydytojo ir slaugytojų priežiūrą, kineziterapiją, medikamentų skyrimą, maitinimą ir kitas būtinas paslaugas. Finansuojama per Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) arba privačiai.
Dienos stacionaro slauga
Tai slauga, kai pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje (pvz., kelias valandas per dieną) dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos. Tinka žmonėms po sunkių ligų, operacijų ar su negalia, kuriems reikalinga kineziterapija, masažai, injekcijos ir pan. Suteikiama specializuotose gydymo įstaigose.
Taip pat skaitykite: kaip technologijos keičia slaugą Lietuvoje
Slauga namuose
Tai medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose. Skirta tiems, kurie negali savarankiškai vykti į gydymo įstaigas, bet jiems reikalinga specialisto priežiūra. Apima: slaugytojo apsilankymus, vaistų skyrimą, perrišimus, slėginių opų priežiūrą, kineziterapiją ir kt. Gali būti apmokama valstybės, jei žmogus turi nustatytą slaugos poreikį. Kreiptis galima į polikliniką ar privačias įstaigas.
Paliatyvioji slauga
Tai slauga, teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą. Skirta žmonėms su onkologinėmis ligomis, neurodegeneracinėmis ligomis ir pan. Gali būti teikiama namuose arba specializuotose paliatyviosios pagalbos įstaigose. Apima medicininę priežiūrą, skausmo kontrolę, psichologinę ir dvasinę pagalbą.
Socialinė slauga
Tai ne medicininė slauga, bet socialinė pagalba asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai gyventi. Pagalba į namus: maisto pristatymas, buities tvarkymas, palyda į gydymo įstaigas. Dienos centrai: veiklos, maitinimas, užimtumas. Trumpalaikė globa: kai slaugantis asmuo laikinai negali rūpintis artimuoju.
Kaip gauti slaugos paslaugas namuose?
Slaugos poreikio nustatymo procedūrą dažniausiai inicijuoja patys šeimos nariai, šeimos gydytojas arba socialinis darbuotojas. Slaugos poreikį nustato šeimos gydytojas ar gydytojų komisija, kuri įvertina paciento gebėjimą savarankiškai apsitarnauti. Tam reikalinga medicininė pažyma - forma Nr. NDNT pagal pateiktus dokumentus priima sprendimą, ar asmeniui nustatytinas slaugos poreikis.
Siuntimą slaugos paslaugoms namuose gauti išrašo arba šias paslaugas paskiria paciento šeimos gydytojas. Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas. Tuomet pacientas su siuntimu dėl slaugos paslaugų namuose teikimo turi kreiptis į savo polikliniką.
Taip pat skaitykite: Pasekmės po injekcijų
Kas gali gauti PSDF apmokamas slaugos paslaugas?
Iš PSDF apmokamas slaugos paslaugas namuose gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos. Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Įstaigos šias paslaugas gali teikti pačios arba sudaryti sutartį su kita įstaiga.
Paslaugų apimtys ir dažnumas
Kiek ir kokių slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų apsilankymų skiriama pacientui, priklauso nuo to, koks slaugos poreikis nustatytas - mažas, vidutinis ar didelis. Per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus. Jei pagal klausimyną surenkama nuo 15 iki 29 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas. Pas mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus. Jei nustatomas vidutinis slaugos poreikis, šių paslaugų gavėjas gali būti aplankytas 156 kartus per metus, jei didelis poreikis - iki 365 kartų.
Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį, skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Turinčiajam didelį slaugos poreikį, PSDF lėšomis suteikiami ne daugiau kaip 3 apsilankymai tą pačią dieną. Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 darbo dienas. Skubūs vizitai įvykdomi per pirmas 24 valandas, o planiniai - per 1-5 darbo dienas. Slaugos paslaugos namuose pacientui nėra teikiamos, jei yra teikiamos ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos.
Kas teikia slaugos paslaugas namuose?
Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas. Kiekvienas specialistas slaugos paslaugas teikia pagal pacientų poreikius ir savo kompetenciją.
Pavyzdžiui, slaugytojas atlieka injekcijas, lašinės prijungimą, priežiūrą ir sulašinimą, paima kraują, šlapimą laboratoriniams tyrimams, atlieka elektrokardiogramą, pragulų profilaktiką ir priežiūrą, žaizdų ir dirbtinių kūno angų priežiūrą, maitinimą per vamzdelį ir kt. Slaugytojo padėjėjas teikia asmens higienos paslaugas, pagalbą prausiant ar maitinant pacientą, keičiant jo padėtį, atliekant rytinę, vakarinę higieną. Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Padeda išvengti ligų, požymių, rodančių organizmo sutrikimą, laipsniško pažeidimų didėjimo, funkcijos ribotumo ir neįgalumo.
Taip pat skaitykite: FMR slaugytojo atsakomybės
Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo. Ergoterapeutas padeda paciento reikmėms pritaikyti namų aplinką, parenka pagalbines priemones: įtvarus, ramentus, vežimėlį, valgymo įrankius ir kt.
Finansavimas ir paslaugų augimas
Pernai PSDF lėšomis apmokamomis slaugos paslaugomis namuose naudojosi per 50 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Per pastaruosius trejus metus šių paslaugų skaičius išaugo beveik 4 kartus - nuo 660 tūkst. 2020 metais iki maždaug 2,5 mln. 2023-iaisiais. Taigi kasmet prireikia vis daugiau PSDF lėšų slaugos paslaugoms namuose apmokėti: nuo 12,4 mln. eurų 2020-aisiais iki beveik 38 mln. eurų praeitais metais.
„Ilgai laukti tikrai nereikia - vidutiniškai mūsų paslaugų laukia 10-15 pacientų. Dažniausiai tai būna gyva eilė, o prioritetus dėliojame pagal pacientų sunkumą arba pragulėtą laiką stacionare“, - tikino skyrių vedėjai. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos gali būti finansuojamos PSDF lėšomis iki 120 dienų per einamuosius metus, o paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos neterminuotai.
Socialinės garantijos, išmokos ir techninės priemonės
Slaugant artimąjį namuose, taip pat svarbu žinoti apie galimas socialines garantijas, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas. Ligos išmoka slaugant šeimos narį: jei dėl artimojo slaugos prarandate darbo pajamas, galite gauti ligos išmoką. Tam būtina gauti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą dėl šeimos nario slaugos, turėti bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius ir būti apdraustam ligos socialiniu draudimu.
Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį: jei nesate sukakę senatvės pensijos amžiaus ir slaugote artimąjį su negalia namuose, valstybė jus draudžia pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Svarbu, kad: jūsų ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta būtų deklaruota Lietuvoje; neturėtumėte draudžiamųjų pajamų arba jos būtų mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga.
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija skiriama ne artimajam kaip atlygis, o pačiam asmeniui, kuriam dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba ar slauga. Poreikį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, o kompensaciją skiria ir moka savivaldybė.
Dalis slaugos ir techninės pagalbos priemonių yra kompensuojamos valstybės. Sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės esant šlapimo ar išmatų nelaikymui kompensuojamos per kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sistemą. Funkcinė, automatiškai reguliuojama lova, neįgaliojo vežimėlis ir kitos judėjimo, klausos, regos ar komunikacijos techninės pagalbos priemonės paprastai sprendžiamos per Techninės pagalbos priemonių centrą. Automatiškai reguliuojamą lovą gali gauti asmenys, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikis arba ambulatorinės slaugos paslaugų namuose poreikis.
Praktiniai patarimai šeimoms ir slaugančiesiems
Slaugos poreikį nustatančius dokumentus ir prašymus rekomenduojama rinkti iš anksto: medicininius išrašus, epikrizes, gydytojų specialistų išvadas, informaciją apie griuvimus, judėjimo, maitinimosi, higienos, orientacijos, vaistų vartojimo problemas. Jei žmogus ką tik išleidžiamas iš ligoninės, labai svarbu dar prieš išrašymą pasirūpinti, kad medicininiuose dokumentuose būtų aiškiai nurodytos slaugos rekomendacijos, savarankiškumo sutrikimai ir tolesnės priežiūros poreikis.
Skirtingose Lietuvos savivaldybėse paslaugų apimtis ir teikimo tvarka gali šiek tiek skirtis. Didmiesčiuose dažniausiai siūloma daugiau alternatyvų - tiek viešų, tiek privačių. Dėl šios priežasties labai svarbu kuo anksčiau pradėti domėtis vietos galimybėmis, kalbėtis su seniūnijos socialiniu darbuotoju, vertinti artimųjų galimybes padėti.
Slaugytojos Saros klausimai ir atsakymai apie pokalbį dėl slaugytojos darbo
Iššūkiai ir tobulinimo galimybės
Paslaugų poreikis kasmet neišvengiamai didėja ir jų net tenka laukti eilėse. „Ilgai laukti tikrai nereikia - vidutiniškai mūsų paslaugų laukia 10-15 pacientų. Dažniausiai tai būna gyva eilė, o prioritetus dėliojame pagal pacientų sunkumą arba pragulėtą laiką stacionare“, - tikino skyrių vedėjai. Vis dėlto dažni iššūkiai yra specialistų trūkumas tolimuose rajonuose, logistika ir didėjančios PSDF išlaidos.
Be to, žmonės kenčia, nes nedrįsta, o dažnai ir nežino, kad gali kreiptis pagalbos į specialistus. Tai reiškia, kad reikia didesnio informuotumo apie galimas paslaugas ir lengvesnių prieigos mechanizmų. Svarbu ir toliau stiprinti mobiliąsias slaugos komandas, skaitmeninę pacientų stebėseną ir ergoterapeutų, kineziterapeutų integraciją į slaugos namuose paslaugų teikimą.
Santrauka lentelės forma
| Slaugos rūšis | Kur teikiama? | Kam skirta? |
|---|---|---|
| Stacionarinė slauga | Ligoninėse, globos įstaigose | Sunkiems pacientams, nuolatinė priežiūra |
| Dienos stacionaras | Gydymo įstaigose | Po operacijų, reabilitacijai |
| Slauga namuose | Paciento namuose | Riboto mobilumo žmonėms |
| Paliatyvioji slauga | Namuose arba specializuotose įstaigose | Terminalinėmis ligomis sergantiems |
| Socialinė slauga | Namuose, dienos centruose | Senjorams ir neįgaliesiems |
Slaugant artimąjį namuose, svarbu ne tik rūpintis jo fizine sveikata, bet ir užtikrinti emocinę paramą bei palaikymą. Socialiniai darbuotojai, psichologai ir sielovados specialistai gali būti reikšminga pagalba tiek pacientui, tiek jo šeimai.
tags: #ismanioji #slaugytoja #lietuvoje #mokslinis #straipsnis