Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, savivaldybės socialinėms paslaugoms šiemet suplanavo didesnes išlaidas nei praėjusiais metais. Šiemet iš savivaldybių biudžetų tam numatyta skirti per 319 mln. eurų - 14 proc. daugiau nei 2024 m. Pirmą kartą nuo 2021 m. „Didesnės savivaldybių investicijos į socialines paslaugas rodo didėjantį dėmesį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Ypatingai svarbu, kad socialinės paslaugos ir kita pagalba jos laukiančius žmones pasiektų laiku, todėl džiugina socialinių paslaugų laukiančių žmonių eilės mažėjimas.
Savivaldybių išlaidos socialinėms paslaugoms šiemet, palyginti su 2024 m., didės 44,9 mln. eurų. Didesnis finansavimas numatytas savivaldybių socialinių paslaugų įstaigoms, nevyriausybinėms ir kitoms organizacijoms. Socialinėms paslaugoms, teikiamoms savivaldybių socialinių paslaugų įstaigų, suplanuotos 25,3 mln. Eur didesnės savivaldybių biudžeto išlaidos, kurios auga 1,14 karto (nuo 176,9 mln. eurų 2024 m. iki 202,3 mln. eurų šiais metais).
< tagimg>Infografika: Savivaldybių išlaidos socialinėms paslaugoms 2024-2025 m.Taip pat numatytos 1,2 karto didesnės išlaidos socialinėms paslaugoms, kurias teikia nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės, privačios socialinių paslaugų įstaigos, šeimynos. Pernai šios išlaidos siekė 80,9 mln. eurų, šiemet planuojama panaudoti 97,6 mln. eurų. Šalies savivaldybės 2025 m. socialinėms paslaugoms suplanavusios išleisti vidutiniškai 4,8 proc. savo biudžeto išlaidų. Per metus vidutinės savivaldybių išlaidos socialinėms paslaugoms padidėjo 0,2 proc. punkto - nuo 4,6 proc. iki 4,8 proc.
Savivaldybių biudžeto išlaidos socialinėms paslaugoms metų eigoje peržiūrimos ir tikslinamos perskirstant lėšas, todėl metų pradžioje suplanuotos išlaidos kinta. Pavyzdžiui, 2024 m. socialinėms paslaugoms buvo suplanuota per 264 mln. eurų, tačiau faktiškai panaudota suma viršijo 273 mln. Pirmą kartą nuo 2021 metų fiksuojamas žmonių, laukiančių socialinių paslaugų skaičiaus mažėjimas. Šių metų vasario duomenimis, eilės sumažėjo 6,8 proc.; 8,2 proc. sumažėjo ir asmenų su sunkia negalia, laukiančių socialinės globos paslaugų, eilė.
< tagimg>Grafikas: eilės socialinėms paslaugoms Lietuvoje 2023-2025 m.Situacija atskirose savivaldybėse skirtinga: Kaišiadorių ir Trakų rajonuose bei Neringos ir Pagėgių savivaldybėse, socialinių paslaugų laukiančių asmenų ar šeimų nėra. Penkiose savivaldybėse (Joniškio r., Radviliškio r., Šalčininkų r., Varėnos r. ir Vilniaus r.) socialinių paslaugų laukiančių asmenų ar šeimų dalis nuo bendro tos savivaldybės gyventojų skaičiaus nesiekia 0,03 proc. Bendrai šalyje socialinių paslaugų laukia 0,12 proc.
Taip pat skaitykite: Kas dažniau patiria smurtą?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad visą naujausią informaciją apie skirtingais gyvenimo atvejais gyventojams teikiamą įvairią socialinę paramą ir socialines paslaugas galima rasti vienoje vietoje - informacinėje svetainėje www.kasmanpriklauso.lt. Seimas baigė III (rudens) sesiją, vykusią nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d. Per ją surengti 47 posėdžiai. Rudens sesijos pradžioje iš pareigų pasitraukė Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis. Naujuoju parlamento vadovu išrinktas Juozas Olekas. Aušrinė Norkienė paskirta Seimo Pirmininko pavaduotoja, o Raimondas Šukys - pirmuoju Seimo Pirmininko pavaduotoju.
Seimas priėmė svarbius finansinius sprendimus ir pokyčius 2026-2028 metų plane: planuojama, kad 2026 m. valstybės biudžeto pajamos su ES paramos lėšomis sudarys 21 mlrd. 67 mln. eurų, o išlaidos - daugiau kaip 27 mlrd. 515 mln. Seimas vienbalsiai priėmė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą. Taip pat nuspręsta 2026 m. įvesti kai kurias mokesčių korekcijas ir socialines išmokas, kurios tiesiogiai susijusios su gyventojų gerove ir pajamų lygybe.
Valstybės socialinių fondų biudžetų rodikliai 2026 metams numato išlaidų didinimą tam, kad būtų galima užtikrinti socialinę apsaugą ir mažinti skurdą. Taip pat priimtos pataisos dėl išmokų vaikams, kuriomis nuo 2026 m. birželio 1 d. didinama vienkartinė išmoka gimstant vaikui ar jį priėmus į globą. Išplėsta išmokų vaiko priežiūrai aprėptis, o teisės aktai leis gauti išmokas ir tiems, kurie nefinansuoja pagalbos pagal Ligos ir motinystės socialinį draudimą.
Seimas taip pat toliau stiprina socialinę paramą ir skatins atsakingą valstybės finansų valdymą, įmoninant reformas, kurios leistų efektyviau išnaudoti išteklius socialinėms paslaugoms ir kitoms pagalbos priemonėms. Įgyvendinant šias iniciatyvas, tikslas - užtikrinti, kad socialinės paslaugos pasiektų pažeidžiamiausias gyventojų grupes ir būtų prieinamos visiems laiku.
Vartotojų paramos ir finansavimo poveikio apžvalga
Didėjantis finansavimas socialinėms paslaugoms ir partnersčių su nevyriausybinėmis organizacijomis poveikis apima:
Taip pat skaitykite: Savivaldybių socialinės paramos iššūkiai
- paslaugų prieinamumo didėjimas - eilės trumpėja ir paslaugos teikiamos greičiau;
- investicijų atsakomybė - perskirstant lėšas, geriau prisitaikoma prie vietos poreikių;
- socialinė įtrauktis - daugiau lėšų skiriama globos ir pagalbos paslaugoms pažeidžiamoms grupėms;
- biudžeto sklandumas - nuosekliai peržiūrimos ir koreguojamos išlaidos, kad atitiktų realius poreikius.
Tikslinėse priemonėse numatoma didinti išmokas vaikams, gerinti biudžetų valdymą ir užtikrinti, kad išlaidos socialinėms paslaugoms augtų sąlygose, kurios atitinka ekonominį lauką. Taip pat siekiama užtikrinti didesnį paslaugų rinkos dalyvių konkurencingumą, skatinant partnerystes ir inovacijas socialinių paslaugų sektoriuje.
Izoliuotų duomenų peržiūra rodo, kad tam tikrose savivaldybėse laukiančiųjų skaičius sumažėjo, o kitose regionuose situacija išlieka stabili arba nuosekliai gerėja. Tai rodo finansavimo didinimo poveikį, kuris atlieka svarbų vaidmenį paslaugų teikimo laikui ir kokybei.
Svarbu akcentuoti, kad visiškai vienoje vietoje galima rasti naujausią informaciją - kasmanpriklauso.lt - užtikrinama prieiga prie socialinės paramos ir paslaugų detalės.
Taip pat skaitykite: Daugiavaikių motinų išmokos
tags: #daugiau #pinigu #socialinei #apsaugai