Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Vaiko raidai ir ugdymui svarbu dermės principas: žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas ir kontekstualumo principas.
Mokykla kuria aplinkas, kuriose vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas įgyvendinamas per lėtojo ugdymo(si) paradigmą, užtikrinančią gilų įsitraukimą, reflexyvaus ugdymo(si) praktikas bei nuolatinį emocijų ir veiksmų refleksiją. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis: su vaikais pagal jų gebėjimus apmąstomos jų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Šeimos ir mokyklos partnerystės principas reiškia, kad mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Ugdymo orientacijos ir tikslai
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potentialų ūgtį.
Kontekstų kūrimas ir aplinka
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga idėja ar iššūkis, kurį mokytojui tikslinga išdėstyti priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Taip pat skaitykite: Ugdom vaikus namuose
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjas, sumanymus, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Žaidimo ir judėjimo kontekstų paskirtis
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
Judraus patirtinio ugdymo kontekstas
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose. Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
Kalbų įvairovės kontekstas - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų įvairove. Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinti giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, su daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams. Realios ir virtualios aplinkos konteksto paskirtis - papildyti realybės kontekstus, plėsti skaitmenines galimybes, ugdyti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis ir įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų tyrinėjimui, kūrybiškumui ir socialinėms sąveikoms.
Kūryba, estetikos įvairovė ir pažinimo įrankiai
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Taip pat skaitykite: Tvarka ir sąlygos dėl kompensacijos už darželį
Ugdymo rezultatų dalys ir vertinimas
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Vertinimas taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis ir apibendrinamasis. Mokinių, turinčių SUP, ugdymas gali būti organizuojamas įvairiais būdais, įskaitant namų pratybas ar individualizuotus planus, priklausomai nuo poreikių.
Specialiųjų poreikių įtraukimas ir pagalba
Nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos įsigaliojo įtraukiojo ugdymo reformos principai: kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga turi sudaryti sąlygas vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su bendraamžiais. Svarbiausias įtraukiojo ugdymo tikslas - kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo skirtybių. Darželyje dirba specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas ir psichologas; specialistai nuolat bendradarbiauja tarpusavyje, siekdami įtraukti visus vaikus. Tėvų įtraukimas į procesą yra būtinas: tėvai nuolat žino, kuo gyvena vaikas, dalyvauja planavimo ir įgyvendinimo procesuose, o ugdymo įstaiga užtikrina, kad vaikas galėtų mokytis kartu su bendraamžiais.
Specialiųjų poreikių vaikai (SUP) gali būti ugdomi bendrojo ar specialiojo ugdymo įstaigose, priklausomai nuo individualių poreikių. Vaiko ugdymo planai sudaromi VGK posėdžių metu, kur dalyvauja vaikas, tėvai, mokytojai ir PPT/ŠPT specialistai. Vertinimas ir planavimas vyksta atsižvelgiant į vaiko gebėjimus, poreikius ir šeimos lūkesčius. Vaiko pasiekimai matuojami pagal Bendrojo ar Pradinio ugdymo programų nuostatas, o pažymėjimai išduodami baigus tam tikras ugdymo pakopas. Taip pat yra galimybė mokytis ilgesniu laikotarpiu ar moduline forma, priklausomai nuo poreikių.
Autizmas ir kiti raidos sutrikimai yra įtraukti į SUP pažinimo ir pagalbos lauką. Būtina užtikrinti pastovią rutiną, ypač susijusią su kasdienėmis veiklomis (prausimusi, apsirengimu) ir physinių bei emocinių poreikių palaikymu. Pirmoji pagalba SUP vaikams dažnai teikiama per komandu su specialistais darbo modelį: logopedas, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas ir kiti teikia individualias ar grupines paslaugas. Visuomet svarbu pritaikyti ugdymo formą vaikui: diferencijuoti mokymo metodus ir priemones, atsižvelgiant į individualius poreikius ir galimybes.
Specialiųjų poreikių įvertinimas ir pagalbos koordinavimas
Pirminį SUP įvertinimą atlieka Vaiko gerovės komisija, o tolesnį - Pedagoginės-psichologinės tarnybos (PPT) specialistai. Tėvams pasirašius sutikimą dėl įvertinimo, nustatomas vaiko ugdymosi planas ir teikiama pagalba. Ugdymo įstaiga sudaro individualų pagalbos planą, įtraukia socialinius įgūdžius, elgesio prevenciją ir intervijas. Tėvams svarbu būti informuotiems apie vaiko sunkumus ir poreikius bei dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Be to, tėvų bendradarbiavimas su švietimo specialistais padeda pasirinkti tinkamiausias ugdymo formas ir metodus.
Taip pat skaitykite: Socialinis pedagogas darželyje: ką svarbu žinoti
Aptariamos negalių rūšys ir įtraukos taikymas
Nagrinėjant negalių įvairovę, apžvelgiamos regos, klausos, intelekto, judėjimo bei kalbos sutrikimų rūšys. Regos sutrikimų turintys vaikai ugdomi su tiflopedagogo pagalba, naudodamiesi Brailio raštu. Klausos sutrikimų turintys vaikai mokosi su regimomis priemonėmis ir kalbėdami, taikant tarimą ir lūpų skaitymą; kai kuriems taikomi surdopedagogai ir logopedai. Intelekto sutrikimai ir autizmas - tai raidos sutrikimų grupės, kurioms skiriama individualizuota pagalba, atsižvelgiant į vormą ir pobūdį. Įvairių sutrikimų derinių turintys vaikai turi specifinius ugdymo planus, kuriuose akcentuojama integruota ugdymo forma bei ilgesnis laikas baigti mokymo programą.
Specialiojo ugdymo tikslas - padėti SUP asmenims suvokti bendrąsias vertybes, rengti juos savarankiškam gyvenimui ir teikti kvalifikuotą pagalbą, užtikrinti lygią teisinę galimybę įgyti išsilavinimą, profesiją ir tęstiną švietimą. Ugdymas vyksta įvairiuose įstaigose - valstybės, savivaldybių, privačiose, įskaitant suaugusiųjų centrus. Pritaikytos ugdymo formos gali būti visiško ar dalinio pobūdžio, taip pat galima ugdymo tęstinumo užtikrinimas namuose esant poreikiui.
Pabaigai
Šiame tekste apžvelgiami sudėtingi ir įvairūs ikimokyklinio ugdymo įstaigų specialiųjų grupių tikslai, principai ir praktikos, orientuotos į SUP vaikų įtraukimą į bendrąją ugdymo gyvenimo sritį, jų pasiekimų plėtotę ir gyvenimo kokybę. Įtraukiojo ugdymo reformos tikslas - užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo gebėjimų, o bendruomenės tarpusavio dialogas ir partnerystė - esminiai veiksniai šios istorijos kontekste.