Vyriausybės ir institucijų skaičiavimai, Seimui pristatomi biudžetai bei realūs gyventojų pasakojimai leidžia stebėti, kaip keičiasi pensijų dydžiai, kokie indeksavimo koeficientai taikomi ir kokių iššūkių laukia pensijų sistema. Skaitytojas ras čia surinktą informaciją apie numatomus procentinius pensijų didinimus, indeksavimo mechanizmus, biudžeto prognozes, rezervinio fondo perspektyvas ir pagrindines struktūrines problemas.
Numatomi pensijų indeksavimo koeficientai ir procentai
Biudžeto projekte siūloma patvirtinti šiuos socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientus ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklius: pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063; bazinės pensijos dydį - 298,45 euro; našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro; papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014; pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
Prognozuojami vidutiniai pensijų pokyčiai (2025-2026 m.)
Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą.
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Politikai skaičiuoja, kad po poros metų vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sieks 755 eurus, o turint būtinąjį stažą - 816 eurų. Toks augimas spartesnis, nei buvo numatyta anksčiau.
Konkrečios išmokos ir pavyzdžiai iš kasdienybės
2025 m. prognozuojama, kad vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio šalies neto darbo užmokesčio santykis bus 49,4 proc. arba 2,5 procentinio punkto didesnis nei 2024 m.
2025 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis Lietuvoje buvo apie 632 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų, vidutinė senatvės pensija siekia beveik 670 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu siekia 720 eurų.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro). Taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo numatoma nuo šių metų spalio padidinti valstybinę socialinio draudimo bazinę pensiją 10 eurų (nuo 120 Eur iki 130 Eur).
Gyventojų pasakojimai atspindi realią patirtį: Aldona džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų (nuo ~650 iki 750 eurų), Nijolė pranešė apie padidėjimą nuo 700 iki 780 eurų, o kiti pavyzdžiai rodo 54-60 eurų pakilimus ar kitas konkrečias sumas. Marytė nurodė, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri padidėjo iš 42,29 euro iki 46,46 euro.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Pensijų dydžių pasiskirstymas tarp gavėjų
„Sodros“ duomenimis, pensijų dydžiai labai skiriasi:
- Viena grupė: 596-636 eurų - apie 50,2 tūkst. senjorų;
- 636-700 eurų - 64,9 tūkst. senjorų;
- 550-596,12 euro - apie 63 tūkst.;
- 450-500 eurų - beveik 60 tūkst.;
- 410-450 eurų - 44,5 tūkst.;
- 380-410 eurų - 33,3 tūkst.;
- 350-380 eurų - kiek daugiau nei 30 tūkst.;
- 320-350 eurų - per 16 tūkst.;
- 290-320 eurų - 4,6 tūkst.;
- 270-290 eurų - 404 senjorai;
- 250-270 eurų - 22 asmenys;
- Aukščiausioje skalėje 87 žmonės gavo 2 000 eurų ir daugiau.
Pensijų įmokos ir kaupimo sistema
Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant tam tikrų nuostatų. Iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.
Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. iki 2022 m., pensijų įmoka atitinkamais metais yra įstatyme nustatyto dydžio (pvz., 2019 m. dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka yra 1,8 proc., o iš valstybės biudžeto - 0,3 proc.). Už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 proc. vidutinio bruto darbo užmokesčio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto.
Kartu su minėta 3 procentų dalyvio pensijų įmoka dalyvis gali mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką į pensijos sąskaitą.
Sodros biudžeto prognozės ir rezervinis fondas
Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų). Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
„Sodros“ biudžeto projekte siūloma patvirtinti, kad pensijų indeksavimas būtų vykdomas remiantis nustatytais koeficientais. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia: „Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc.“
Rezervinis fondas 2025 m. pabaigoje siekė apie 4,5 mlrd. eurų, o tai sudaro apie 64 proc. VSDF išlaidų 2024 m. J. Mečkovski įspėja, kad sukauptos sumos nepakanka, kad būtų įvykdyti prisiimti ilgalaikiai įsipareigojimai, nes išlaikant esamą politiką rezervas būtų visiškai išnaudotas per keletą dešimtmečių.
Rizikos ir ilgesnio laikotarpio prognozės
Valstybės kontrolės ir ekonomistų skaičiavimai rodo, kad dėl demografinių pokyčių ir senstančios visuomenės fondo pajamos ilgainiui nebeatsvers išlaidų. J. Mečkovski teigia, kad, pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, iki 2031 m. rezervo dydis toliau augs dėl VSDF biudžeto perviršio, tačiau vėliau nuosekliai mažės ir 2047 m. jo nebeliks. Ekonomistas skaičiuoja, kad pensijos sudarys apie 47-50 proc. buvusio atlyginimo, todėl bus sunku mažinti vyresnio amžiaus žmonių skurdą.
Jei būtų skiriama dalis rezervinio fondo perviršio pensijų didinimui (pvz., 10 proc. ar 20 proc.), VSDF deficitą pradėtų formuotis anksčiau: 10 proc. skyrimas - deficitą nuo 2032 m.; 20 proc. - dar anksčiau; rezervas išsektų iki 2044-2042 m. priklausomai nuo politikos. Sukauptų rezervų nepakaks demografijos pokyčiams atlaikyti, todėl būtina ieškoti ilgalaikių VSDF finansavimo sprendimų.
Skirtingos nuomonės apie sistemos tvarumą
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Justinas Argustas tvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo sistema Lietuvoje šiuo metu „kaip niekad stabili ir tvari“. J. Argusto skaičiavimu, 2026 m. VSDF biudžeto pajamos sieks 10,3 mlrd. eurų, kas yra 1,4 mlrd. eurų arba 15,3 proc. daugiau nei 2025 m. J. Argustas nurodo, kad fondo pajamos didės dėl prognozuojamo 7,5 proc. darbo užmokesčio fondo augimo šalyje, taip pat dėl didesnių valstybės biudžeto lėšų bendrajai pensijos daliai kompensuoti.
Visgi ekonomistai primena, kad ilgalaikiai demografiniai efektai ir mažas biudžeto dalies, skiriamos senatvės pensijoms, santykis su BVP (trečia mažiausia ES) kelia struktūrinius iššūkius. Vidutiniškai ES senatvės pensijoms 2022 m. buvo skiriama 10,4 proc. BVP, tuo tarpu Lietuvoje - 7,3 proc., todėl skirtumas sudaro 4,2 proc. punkto.
Struktūrinės problemos ir socialinis poveikis
Mažos pensijos ir žema pensijų pakeitimo norma yra opios ilgamečio pobūdžio Lietuvos struktūrinės problemos. Žemas pensijas senjorai gauna dėl įvairių priežasčių: pirmiausia pensijas daugiausia lemia einamųjų mokėjimų modeliu grįsta ir perskirstymo funkciją atliekanti pirma pensijų sistemos pakopa - „Sodros“ pensija. Lietuvoje savarankiškas kaupimas senatvei nėra pakankamas, o pirmoji pakopa finansuojama per mažai.
Valstybės kontrolė pastebėjo, kad Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai buvo daugiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, užtikrinant asmeniui artimas iki pensijos buvusias gyvenimo sąlygas. Daugiapakopės pensijų sistemos yra atsparesnės ekonominiams svyravimams ir demografinėms duobėms; jų daugiapakopiškumas leidžia stabilizuoti sistemą, diversifikuojant pensijų išmokų šaltinius.
Pajamų nelygybės kontekste tai ypač svarbu: vidutinė neto pensija 2024 m. balandį siekė 480 eurų, tuo tarpu vidutinis neto darbo užmokestis 2024 m. pirmąjį ketvirtį buvo apie 1 300 eurų, t. y. vidutinė pensija atitiko tik 37 proc. Atkreipiant dėmesį į tai, kad vidutinė pensija yra daugiau nei dvigubai mažesnė už vidutines darbo užmokesčio pajamas, galime teigti, kad mūsų senjorams yra žymiai sudėtingiau užsitikrinti orų pragyvenimo lygį, ypač turint omenyje augančias pagrindines išlaidas (būstui, maistui), kurios suvalgo didelę socialiai jautresnių segmentų biudžeto dalį.
Tesla Plunges Most in a Year on Investor Angst Over AI Spending | Bloomberg Intelligence
Kas lemia didesnes ir mažesnes pensijas?
„Sodros“ atstovės teigimu, pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo metais ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio. Jei žmogus visą gyvenimą gavo didelį darbo užmokestį ir ilgai dirbo, tokią pensiją gauti įmanoma; dalis didesnes pensijas gaunančių asmenų yra atidėję pensijos mokėjimą 1-5 metams - taip jie pasididino senatvės pensiją 8-40 proc.
Nemažai žmonių vis dar mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias jis sumokėjo per karjerą. Tačiau pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų-joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių. Kuo daugiau darbuotojų yra ir kuo daugiau jie sumoka, tuo didesnės galimos pensijos.
Seimo ir Vyriausybės įsipareigojimai bei sprendimų laukas
Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, - 51,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
„Dvidešimtoji Vyriausybė savo programoje yra numačiusi spartinti senatvės pensijų didinimą ir nustatyti socialiai priimtiną balansą tarp Socialinio draudimo rezervinio fondo perviršio dalies panaudojimo ir pensijų didinimo. Sieksime, kad šios nuostatos būtų įgyvendintos“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
J. Argustas nurodo, kad galutinius sprendimus dėl rezervinio fondo perviršio skyrimo pensijoms priims Vyriausybė ir Seimas. Atliekami skaičiavimai ir modeliavimai, kokią procentinę lėšų dalį nuo rezervo perviršio kasmet būtų galima skirti pensijų didinimui, kad paskirstymo proporcija būtų teisingesnė ir išlaikytų fiskalinį tvarumą.
Trumpas lentelės įterpimas: pagrindiniai skaičiai
| Rodiklis | Vertė / Pastaba |
|---|---|
| Pensijų indeksavimo koeficientas (proj.) | 1,1063 (siūlomas), 1,0987 (2026 m. prognozė) |
| Vidutinė senatvės pensija (2025 m.) | ~673 EUR (prognozė) |
| Vidutinė senatvės pensija (2026 m.) | ~750 EUR (prognozė) |
| Vidutinė pensija su būtinuoju stažu (2026 m.) | ~810 EUR (prognozė) |
| Rezervinis fondas (2025 pabaiga) | ~4,5 mlrd. EUR (64% VSDF išlaidų 2024 m.) |
| Numatomas VSDF biudžetas | Pajamos > 8,6 mlrd. EUR; pensijoms ~6,155 mlrd. EUR |
Kaip tai veikia gyventojus ir ką tai reiškia ateičiai?
Didinami indeksavimo koeficientai ir bazinių išmokų augimai reiškia realų pensijų padidėjimą daugeliui senjorų, tačiau ilgesnės perspektyvos demografinėms tendencijoms ir rezervų išeikvojimui kelia grėsmę fiskaliniam tvarumui. Nors 2025-2026 m. prognozės rodo reikšmingą pensijų augimą (apie 12 proc. metiniu tempu), ekspertai ragina ieškoti ilgalaikių sprendimų: skatinti kaupimą antroje ir trečioje pakopose, didinti įmokų ir darbo rinkos sąlygas, riboti šešėlinę ekonomiką ir vykdyti skaidresnę pensijų politiką.
Racionalus rezervinio fondo naudojimas, papildomo individualiosios pensijos dalies skatinimas, struktūrinės reformos ir darbo užmokesčio fondo augimas yra kertinės sąlygos, kurios nulems, ar pensijų didinimo procentai bus tvarūs ir ilgalaikiai. Politikos sprendimai artimiausiais metais ir jų vykdymas nulems, ar pažadai priartinti pensijas prie ES vidurkio bus įgyvendinami, ar rezervai bus išnaudoti per greitai, keliančiai riziką ateities išmokoms.