Ši gyvenimo sritis yra apie jus ir jūsų santykį su kitais žmonėmis. Ji apibrėžia, kiek laiko skiriate socialiniam gyvenimui ir dalyvavimui įvairiose bendruomenės veiklose.
Ką laikote bendruomene, yra reliatyvu. Tai gali būti jūsų draugų ratas, santykiai su kaimynais, bažnyčios ar religinės grupės nariais, dalyvavimas kokios nors socialinės grupės veikloje (prie kurios save priskiriate), veikla visuomeninėje organizacijoje, veiklos su draugais ir pan. - viskas, kas nėra šeima arba darbas.
Draugai ir geri santykiai su jais prisideda ne tik prie geros emocinės, bet ir prie fizinės sveikatos, asmeninio augimo, visaverčio poilsio, stiprios savivertės ir kitų pozityvių dalykų jūsų gyvenime.
Atsiradus profesinių ir / arba šeimos įsipareigojimų, laikas skiriamas socialiniam gyvenimui paprastai sumažėja. Norint jį išlaikyti aktyvų dažnai tenka dėti papildomų pastangų palaikyti ryšius su draugais ir bendruomenės nariais, inicijuoti susitikimus, organizuoti bendras veiklas, kartu priimant ir kitų asmenų kvietimus susitikti ir kur nors dalyvauti.
Socialinis gyvenimas sukuria ypač palankias galimybes derinti įvairias gyvenimo sritis - laisvalaikį, sportą, poilsį, šeimos laiką. Turint vaikų, gali būti lengviau organizuotis kokias nors veiklas ar išvykas su vaikų turinčiais bičiuliais.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Pavyzdžiui, išvykti pastovyklauti su keliomis draugų šeimomis prie ežero (šeimos laikas + socialinis gyvenimas + bendruomenės stiprinimas + aktyvus laisvalaikis / sportas). Arba kartu su draugais pradėti sportuoti, užsiimti kokiu nors hobiu ir pan.
Šiuo atveju rasti laiko reiškia aktyviai jo ieškoti ir jo skirti. Pagalvokite, kaip šią gyvenimo sritį galite įpinti į kitas. Įtraukite savo šeimą ir draugus į veiklas kartu!
Planuokite laiką socialiniam gyvenimui. Nepalikite socialinio gyvenimo savieigai, aktyviai planuokite ir rezervuokite laiką tam iš anksto savo kalendoriuje.
Jei esate aktyvus žmogus, gali atrodyti, kad niekam neturite laiko, o su draugais susitiksite tada, kai labiau atsilaisvinsite nuo darbų rutinos.
Palaikykite gyvą bendravimą. Pokalbiai su žmonėmis gyvai gali pakelti nuotaiką ir pripildyti energijos kaip niekas kitas.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Ne kiekvienas žmogus ir ne kiekvienas pokalbis pakelia ūpą, bet mes pažįstame bent vieną žmogų savo gyvenime, su kuriuo dažniausiai pasišnekėjus telefonu ar susitikus gyvai visi rūpesčiai nublanksta, o kūnas ir protas prisipildo pozityvios energijos.
Įtraukite draugus (-es) į svarbiausius gyvenimo įvykius. Tarkitės, konsultuokitės, dalykitės idėjomis ir įžvalgomis, švęskite pasiekimus ir laimėjimus, minėkite svarbias gyvenimo akimirkas kartu - dalykitės savo gyvenimu ir kurkite bendruomenę iš mylinčių ir jus palaikančių žmonių.
Sustiprinkite bendruomenę darydami tai, ką mėgstate. Pagalvokite apie veiklą, kurią norėjote pradėti arba vystyti, bet niekada tam neradote (o gal neieškojote) laiko, ir sujunkite ją su savo indėliu į bendruomenės stiprinimą (net jei tik tarp savo draugų ir artimų žmonių).
Mėgstate skaityti? Pradėkite savo knygų klubą arba prisijunkite prie jau egzistuojančio. Norėtumėte daugiau judėti? Pakvieskite grupę draugų į kasmėnesines išvykas į gamtą (ir paprašykite, kad kiekviena (-as) jų atsivestų po vieną žmogų). Patinka gaminti? Pakvieskite artimų žmonių į vis kitos šalies virtuvės puotą kartą per du mėnesius.
Idėja paprasta - įtraukite kitus žmones į tai, ką mėgstate daryti, bet šiuo metu nedarote.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Prisijunkite prie bendruomeninių iniciatyvų. Jei nenorite įsipareigoti tam, kas užimtų daug jūsų laiko kiekvieną savaitę ar mėnesį, galbūt galite prisijungti prie vienkartinių arba retesnių, kasmečių iniciatyvų.
Prisijunkite prie savanorius priimančių organizacijų veiklos. Lietuvoje veikia daug organizacijų, priimančių savanorius. Telieka išsirinkti, kurioje srityje norėtumėte padėti. Raudonasis kryžius. Caritas.
Pasidomėkite ir vietinėmis iniciatyvomis. Pavyzdžiui, savo bendruomenėje, vaikų mokykloje, universitete, bažnyčioje, kurioje lankotės, paklausinėkite draugų, pažįstamų ir pan.
Neatlygintina veikla, kuri teikia prasmę ir kuria vertę bendruomenei, praturtina ir asmeniškai pozityviomis emocijomis, ir teigiama energija.
Kai kuriose šalyse savanorystė ir kita veikla bendruomenės labui yra labai paplitusi. Pavyzdžiui, JAV gyventojai įvairiai savanoriškai veiklai vidutiniškai skiria 52 valandas per metus. „Eurostat“ duomenimis, į savanorišką veiklą įsitraukia 19 proc. Europos gyventojų.
Įkurkite savo namo laiptinėje ar kur nors kitur rajone bibliotelę. Tai tvarus ir nebrangus būdas ne tik padaryti bendrą gyvenamąją erdvę jaukesnę, bet ir sustiprinti bendruomenę.
Pastatykite spintelę / lentyną (prieš tai paklauskite kaimynų leidimo), kurioje kiekviena(s) galėtų palikti keletą ar daugiau jau skaitytų knygų. Leiskite kaimynams (-ėms) papildyti lentyną ir kvieskite imti knygas bei vietoj jų palikti savo skaitytas knygas.
Socializacija - tai kompleksinis procesas, kurio metu individas perima socialinę patirtį ir aktyviai ją taiko. Šis procesas yra nuolatinis ir nenutrūkstantis, apimantis įvairius etapus, kurių kiekvienas turi savų ypatumų.
Socializacija yra esminis elementas formuojant atsakingą visuomenės narį, gebantį integruotis į visuomenę ir prisidėti prie jos gerovės.
Socialinių paslaugų vaidmuo socializacijos procese
Socialinės paslaugos atlieka svarbų vaidmenį padedant silpnesniems visuomenės nariams integruotis į visuomenę. Jos apima įvairias nepinigines formas, tokias kaip globa, konsultavimas, socializacija ir praktinė pagalba.
Socialinės paslaugos yra žymia dalimi subsidijuojamos, o atskiriems asmenims gali būti teikiamos ir nemokamai.
Pirmaeilis socialinių paslaugų tikslas - patenkinti asmenų gyvybinius poreikius ir sudaryti palankesnes žmogaus orumą išsaugančias gyvenimo sąlygas, kai jie patys savarankiškai nepajėgūs to pasiekti.
Galutinis socialinių paslaugų tikslas - sudaryti palankias sąlygas ir ugdyti asmenų sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje.
Pagrindinės socialinių paslaugų gavėjų (klientų) grupės: seni žmonės, kuriems reikalinga globa, suaugę ir vaikai su negalia, vaikai, kuriems reikalinga globa, rizikos grupės asmenys (grįžę iš įkalinimo vietų, narkomanai, piktnaudžiaujantys alkoholiu, infekuoti ŽIV virusu, benamiai ir pan.).
Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias. Bendrosios skirtos tiems, kuriems nereikia specialios pagalbos, o specialiosios gali būti stacionarios (teikiamos senelių globos namuose, vaikų globos namuose ir pan.) arba ambulatorinės (teikiamos dienos centruose, bendruomenių centruose ir pan.). Taip pat svarbi pagalba namuose, teikiama seniems žmonėms ir žmonėms su negalia, siekiant padėti jiems gyventi savarankišką gyvenimą.
Socializacijos etapai ir jų ypatumai
Socializacija apima įvairius etapus, kurių kiekvienas turi savo ypatumų. Intensyviausiai socializacija vyksta ankstyvuosiuose žmogaus gyvenimo perioduose, kai vaikai yra tikslingai rengiami gyvenimui ir veiklai suaugusiųjų pasaulyje.
Ankstyvoji vaikystė
E. Eriksono nuomone, pirmaisiais gyvenimo metais vaikas susiduria su saugumo-nesaugumo problema. Vaiko pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu ir kitais žmonėmis priklauso nuo rūpinimosi vaiku kokybės.
Vaikas, kurio poreikiai dažniausiai yra tenkinami, su kuriuo šnekama, žaidžiama ir kt. įgyja saugumo jausmą - suvokia, kad šiame pasaulyje, su šiais žmonėmis gali būti pakankamai saugus.
Vaikas, kurio poreikiai nepatenkinami, juo nepakankamai rūpinamasi, pradeda bijoti jį supančių žmonių ir aplinkos, nepasitiki jais, pasidaro įtarus.
Ikimokyklinis amžius
Ikimokyklinio amžiaus vaikas pradeda suprasti suaugusiųjų kalbą ir pradeda kalbėti pats. Pasak J.Vaitkevičiaus (1995), asmenybės ir jos pasaulėžiūros formavimuisi ypač svabi yra kalba, aktyvus kalbos pagrindų formavimas, jos vartojimas, ypač pasakų sekimas, pamokymai, patarimai, knygelių skaitymas.
Tai žadina vaiko fantaziją, svajones, viltis. Žaidimas šiame raidos periode yra vedančioji veikla ir vaidina labai svarbų vaidmenį žmogaus socializacijoje.
Žaidžiant su kitais vvaikais išmokstama laikytis žaidimo taisyklių, sumažėja egocentriškumas, skatinama bendradarbiauti.
Mokyklinis amžius
Vaikui augant pamažu plečiasi socialinių agentų ratas ir vis sudėtingesnis tampa socializacijos turinys. Greta šeimos vis didesnį poveikį vaiko socializacijai turi ir ugdymo institucijos, pirmiausia ikimokyklinės, vėliau mokykla, užmokyklinės veiklos centrai, vaikų organizacijos, teatrai, televizijos ir radijo laidos, kompiuteriai ir kt.
Vedančioji veikla tampa mokymasis. Šiuo laikotarpiu labai svarbi tampa mokykla ir draugystė su bendraamžiais.
Mokykloje vyksta intensyvus vaiko socializavimas: grupės narys, įpareigojimai, bendri reikalavimai, bendra veikla, jo rezultatų analizė ir pan.
Atsakomybės pasidalijimas kuriant socialiai įtraukią visuomenę
Performatyvaus dizaino asociacijos teigimu, socialinės atskirties patiriančiu jaunimu rūpintis neturėtų tik specializuotos organizacijos. Daug efektyvesnių rezultatų galėtume pasiekti, jeigu šią atsakomybę dalintųsi kuo daugiau jos narių.
Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių atsiranda atskirties įspūdis, yra nesusikalbėjimas ir iš to kylantis nepasitikėjimo jausmas.
Organizacijos turėtų tapti pasitikėjimo taškais arba dalintis jau turima patirtimi apie tai, kaip kurti sąlytį su jaunimu ir nuo ko pradėti.
Iniciatyvos, skatinančios socialinę įtrauktį
Įvairios iniciatyvos gali padėti įveikti atskirties jausmą. Pavyzdžiui, Vilniuje įkurtas „Pasitikėjimo taškas“, kuriuo siekiama skatinti dialogą apie pasitikėjimą, tirti, kaip mes suvokiame pasitikėjimą ar nepasitikėjimą, suprasti, kaip kultūrinė veikla gali būti socialinio pasitikėjimo kūrimo priemone.
Taip pat, danų organizacija „Social Design Unit“ yra sukūrusi žaidimą tėvams, esantiems kalėjime, ir jų vaikams tam, kad nenutrūktų ryšys, kad būtų sutvirtinami jų tarpusavio santykiai. Norvegijoje veikianti organizacija „Nabolagshager“ įkūrė atvirą daržą ant daugiabučio stogo, kuriame vaikai atranda daug veiklų: gali auginti daržoves, jomis prekiauti.
Pasitikėjimo svarba socialinėje sąveikoje
Šiuolaikinės socialinės žmonių, institucijų, piliečių, valstybės ar valstybių sąveikos yra kuriamos remiantis struktūriškai susijusiomis pasitikėjimo / nepasitikėjimo sistemomis.
Pasitikėjimu grįsti santykiai ir ryšiai yra tai, kas laiko visuomenės elementus visumoje. Pasitikėjimas leidžia veikti paprastoms ir sudėtingoms socialinėms sistemoms, patvirtina įvairių socialinių ir politinių institucijų teisėtumą.
Pasitikėdami vieni kitais bendrauja ir bendradarbiauja įvairūs žmonės. Pasitikėjimas yra būtina sąlyga sklandžiam bendradarbiavimui, žmonių judėjimui, darbui ar tiesiog buvimui kitose valstybėse, kultūrose.
Draugystė vaidina svarbų vaidmenį gyvenime. Juk žmonės ir aplinka, kuri mus supa, atsakingi už tokių neurotransmiterių (cheminių medžiagų smegenyse) gamybą kaip oksitocinas, serotoninas ir dopaminas.
Dėl šios priežasties mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria smegenų chemijai - neurotransmiterių išsiskyrimas skatina mus elgtis draugiškai. Žmonės, kaip ir daugelis kitų gyvūnų, gyvena didelėmis grupėmis ir yra apsupti ne tik savo šeimos, bet ir kitų būrio narių.
Be to, su draugais turime tam tikrų įsipareigojimų, kurie keičiasi visą gyvenimą. Į draugystę investuojame laiką, energiją ir dalykus, kuriais norime pasidalyti, o į šiuos santykius įsitraukiame savo noru, kurdami abipuse pagarba grįstą aljansą.
tags: #socialinis #ratas #yra #mazas