Šiame straipsnyje analizuojama esama socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistema, nagrinėjami tobulintini sistemos aspektai ir pateikiami siūlymai projekto veikloms, skirtoms didinti socialinių paslaugų kokybę. Socialinių paslaugų kokybė Lietuvoje kenčia dėl šios srities darbuotojų trūkumo. Socialinio darbuotojo profesija yra nepopuliari jaunimo tarpe, didžioji dalis socialinio darbo studijas baigusių jaunų žmonių nesirenka dirbti šioje srityje.
Problemos ir esamos situacijos diagnostika
Socialinio darbuotojo profesija yra nepopuliari jaunimo tarpe, didžioji dalis socialinio darbo studijas baigusių jaunų žmonių nesirenka dirbti šioje srityje. Socialinių paslaugų kokybė Lietuvoje kenčia dėl šios srities darbuotojų trūkumo. Socialinio darbuotojo vaidmuo sveikatos priežiūros srityje.
Socialinio darbuotojo profesija dažnai yra neteisingai suvokiama: Socialinio darbuotoją geriausiai apibūdina žodžiai „padėjėjas“, konsultantas, prižiūrėtojas, o ne profesionalus savo srities specialistas. Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginami darbuotojai kelia savo profesinę kvalifikaciją socialinio darbo srityje, dalyvaudami „gerosios patirties“ sklaidos renginiuose: teoriniuose seminaruose ir praktiniuose užsiėmimuose, konferencijose, stažuotėse ir kt.
Remiantis analize, galima teigti, kad labai mažai vykdoma veiklų, bendradarbiaujant su užsienio šalių socialines paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Konkurso būdu, socialinėms įstaigoms tapus socialinio darbo metodiniais centrais priskiriamos svarbios funkcijos, organizuojant ir vykdant socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo funkcijas, tačiau jų veiklai lėšų neskiriama, tačiau atsiranda papildomos administravimo veiklos - teikiamos veiklos ataskaitos socialinės globos įstaigų administravimo tarnybai ir pan.
Teisinė aplinka ir institucijos
Social care institutions administrative office of Social Security and Labour of the Ministry is responsible for social workers to ensure certification and social work workforce training system functions. Socialinių darbuotojų atestacija (toliau vadinama - atestacija) yra privaloma Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo terminai
Socialinį darbą dirbantys asmenys, kurių pareigybės yra išvardintos Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-401. Socialinių darbuotojų kvalifikacija periodiškai vertinama socialinių darbuotojų atestacijos metu. Kvalifikacinė kategorija suteikiama 5 metams.
VAK sudaro 9 nariai: pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 7 nariai. VAK sudaroma iš SADM, Tarnybos, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (toliau vadinama - LSDA) atstovų, socialinius darbuotus rengiančių aukštųjų mokyklų ir kitų įstaigų atstovų. TAK sudaro 7 nariai: pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 5 nariai. TAK pirmininkas yra Tarnybos atstovas, kiti komisijos nariai - savivaldybių administracijų darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų (įmonių, organizacijų) darbuotojų, LSDA, socialinius darbuotojus rengiančių aukštųjų mokyklų ir kitų įstaigų (įmonių, organizacijų) atstovai.
Socialinio darbo metodiniai centrai ir jų vaidmuo
Pagrindinis socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo organizavimo subjektas yra Socialinio darbo metodiniai centrai (Social Work Resource Centres). Socialinio darbo metodiniai centrai organizuoja teorinius ir praktinius mokymus socialiniams darbuotojams. Komisiją socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą atrenka, išvesdama kiekvienos programos vertinimo vidutinį balą.
Komisijos atrinktus socialinio darbo metodinius centrus, raštu suderintus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savo įsakymu tvirtina Tarnybos direktorius. Remiantis atlikta dokumentų analize, nustatyta, kad teisės aktų, reglamentuojančių metodinių centrų veiklos kokybę, nėra. Siekiant efektyvinti socialinio darbo metodinių centrų veiklą, skirti finansavimą šių metodinių centrų veiklai, tikėtina, tai padėtų aktyvinti visų metodinių centrų veiklą.
Projekto renginys: mokymų tipai ir turinys
Projekto metu socialinių paslaugų srities darbuotojams bus skiriami dviejų tipų profesinių kompetencijų kėlimo mokymai. Pirmasis, skirtas visiems socialinių paslaugų srities darbuotojams, leis tobulintis kompetencijas, padedančias atliepti individualius asmenų ar šeimų poreikius taikant specializuotas metodikas (TBRI, SMART, MAPA, HAASTE). Antroji mokymų grupė bus skirta individualios priežiūros darbuotojams įgauti jų specializacijai būtinų žinių.
Taip pat skaitykite: Vertybių svarba socialiniame darbe
Socialinio darbuotojo padėjėjo modulinė profesinio mokymo programa skirta parengti kvalifikuotam socialinio darbuotojo padėjėjui, kuris gebėtų savarankiškai arba vadovaudamasis socialinio darbuotojo nurodymais teikti kokybiškas socialines paslaugas įvairioms klientų grupėms. Programos tikslas - parengti kvalifikuotą socialinio darbuotojo padėjėją, gebantį teikti socialines paslaugas klientams bei pritaikyti socialinio darbo žinias teikiant paslaugas klientui.
Asmuo, įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją, turi gebėti: teikti socialines paslaugas klientams pagal nustatytus socialinius poreikius; sudaryti kliento saugumą užtikrinančias sąlygas; bendrauti su skirtingais klientais. Būsimas socialinio darbuotojo padėjėjas gebės tobulėti, kūrybiškai reaguoti į šiuolaikinio pasaulio pokyčius.
Praktika trunka 8 savaites. Praktinis mokymas vyksta praktinio mokymo kabinetuose, įmonėse, slaugos ligoninėse, globos namuose. Programa baigiama asmens įgytų kompetencijų vertinimu. Įžanginius socialinio darbuotojo padėjėjo mokymus privalo išklausyti kiekvienas asmuo, kuris pradeda dirbti socialinio darbuotojo padėjėju ir kuris neturi socialinio darbo ar jam prilyginto išsilavinimo.
Socialinio darbuotojo padėjėjas privalo dalyvauti periodiniuose socialinių darbuotojų padėjėjų mokymuose ne mažiau kaip 16 valandų per metus. Socialinio darbuotojo padėjėjas gali dalyvauti socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programose.
Mokymų organizavimas, atranka ir dokumentacija
Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programa yra rengiama užpildant Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programos formos 3 egzempliorius ir teikiama atrankai Tarnybai. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą vertina Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programų atrankos komisija (toliau vadinama - komisija). Komisiją sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Tarnybos, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos atstovai ir nepriklausomi socialinio darbo ekspertai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo iššūkiai ir transformacijos
Socialinį darbą dirbančiam darbuotojui išklausius šiame Tvarkos apraše nustatytus teorinius ar praktinius mokymus pagal socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą arba socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo programą yra išduodamas pažymėjimas, kuriame nurodoma: kvalifikacijos kėlimo programos pavadinimas (pageidautina su programos kodu), data, mokymų forma, trukmė. Jei socialinis darbuotojas pats organizavo ir vykdė mokymus - užpildoma šio Tvarkos aprašo priede nustatyta pažyma.
Pretendentas gali dokumentus pateikti asmeniškai arba siųsti registruotu laišku bei elektroniniu paštu. Dokumentai pateikiami Plungės specialiojo ugdymo centro organizatoriui, darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 16.45 val. (pietų pertrauka 12.00-12.45 val.) iki 2022 m. birželio 30 d. Įdarbinimas nuo 2022 m. Pretendentai, atitinkantys atrankos reikalavimus ir pateikę visus dokumentus, 2022 m.
Finansavimas ir projektų kontekstas
Projektas finansuojamas 2021-2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021-2027 m. LTStraipsnyje siekiama išanalizuoti esamą socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemą bei ištirti tobulintinas sistemos sritis. Remiantis analize, labai mažai vykdoma veiklų, bendradarbiaujant su užsienio šalių socialines paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
Gauti lėšas yra galimybė tik už vykdomus mokymus pagal patvirtintas mokymo programas. Konkurso būdu, socialinėms įstaigoms tapus socialinio darbo metodiniais centrais priskiriamos svarbios funkcijos, tačiau jų veiklai lėšų neskiriama, o papildoma administracija reikalauja teikti veiklos ataskaitas. Siekiant efektyvinti metodinių centrų veiklą, siūloma skirti finansavimą šių metodinių centrų veiklai ir reglamentuoti jų veiklos kokybės vertinimą.
Rekomendacijos tobulinimui
- Skatinti socialinio darbo metodinių centrų bendradarbiavimą ir veiklą su užsienio šalių socialines paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
- Reglamentuoti dokumentuose socialinio darbo metodinių centrų veiklos kokybės vertinimą.
- Skirti finansavimą metodinių centrų veiklai, taip mažinant administracinę naštą ir aktyvinant centrų organizuojamas kvalifikacijos kėlimo veiklas.
- Didinti jaunimo motyvaciją rinktis socialinį darbą per informavimo kampanijas ir skatinimo programas.
- Plėsti mokymų prieinamumą, derinant nuotolinį ir kontaktinį mokymą, užtikrinti praktikos vietų įvairovę (slaugos ligoninės, globos namai, įmonės).
- Užtikrinti, kad kompetencijų kėlimas apimtų specializuotas metodikas (TBRI, SMART, MAPA, HAASTE) ir būtų pritaikytas skirtingoms klientų grupėms.
Programų pavyzdžiai ir praktiniai aspektai
Programos registruotos Neformaliojo švietimo programų registro administravimo sistemoje AIKOS. Pažymėjimai tinkami akreditacijai. Registruojantis prašoma pateikti šią informaciją: vardą, pavardę, el. paštą, telefono. Daugiau informacijos ir registracija: neformalaus ugdymo koordinatorė Sigita Damanskienė, (8 41) 52 41 66, 8 659 79 485, el. Daugiau informacija teikiama telefonais (8 41) 52 41 66, 8 659 79 485 arba el.
Mokymų būdas ir vieta: nuotoliniu būdu arba kontaktiniai Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete (M. K. Čiurlionio g. Programos baigiamos pažymėjimų išdavimu, kurie yra tinkami akreditacijai. Socialiniam darbuotojui nepateikus visų šiame Tvarkos apraše nurodytų jo atestacijai reikalingų dokumentų, Tarnyba iš socialinio darbuotojo gali raštu, elektroniniu paštu pareikalauti per 10 darbo dienų pristatyti trūkstamus dokumentus.
Atestacija, kvalifikacijos pripažinimas ir stažas
Socialinio darbuotojo profesinė kvalifikacija periodiškai vertinama socialinių darbuotojų atestacijos metu. Socialinio darbo stažu laikomas laikotarpis, per kurį darbuotojas dirbo socialinį darbą ir jo pareigybė buvo nurodyta atitinkamuose ministerijos įsakymuose. Socialinis darbuotojas turi siekti įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą ir privalo įgyti vieną iš šio Tvarkos aprašo nurodytų kvalifikacinių kategorijų.
Socialinis darbuotojas, kuris iki 2004 m. gegužės 31 d. dalyvavo socialinių darbuotojų atestavime ir įgijo tam tikrą kvalifikacinę kategoriją, yra atestuojamas, pratęsiant jo turimos kvalifikacinės kategorijos galiojimo laiką. Socialinį darbą dirbančiam darbuotojui išklausius nustatytus teorinius ar praktinius mokymus, yra išduodamas pažymėjimas, kuriame nurodoma programos pavadinimas, data, mokymų forma ir trukmė.
Akademiniai ir moksliniai aspektai
Socialinis darbas Lietuvoje: raidos, praktikos ir akademinis aspektai. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. Socialinių darbuotojų kompetencija ir nuolatinis mokymasis. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. Socialinių darbuotojų profesinės veiklos motyvacijos veiksniai. Socialinių darbuotojų rengimo turinio prielaidos.
Literatūros ir dokumentų analizės reikšmė
Taikyti šie tyrimo metodai - mokslinės literatūros, teisės aktų, dokumentų ir empirinių duomenų analizė, sisteminė ir priežastingumo analizė. Remiantis atlikta dokumentų analize, nustatyta, kad teisės aktų, reglamentuojančių metodinių centrų veiklos kokybę, nėra.
Praktiniai žingsniai įgyvendinant projektus
- Parengti ir patvirtinti kvalifikacijos kėlimo programas, atitinkančias praktinius poreikius ir apimančias specializuotas metodikas.
- Užtikrinti metodinių centrų finansavimą veiklai, ne tik už konkretų vykdomą mokymą.
- Organizuoti tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas - mainai, stažuotės, bendros programos.
- Didinti informuotumą apie socialinio darbo profesijos galimybes jaunimo tarpe ir kurti motyvavimo priemones.
- Užtikrinti praktikos vietų prieinamumą ir kokybę, glaudžiai bendradarbiauti su socialinių paslaugų institucijomis ir sveikatos priežiūros įstaigomis.
Įgyvendinant aukščiau išdėstytas priemones, galima laipsniškai didinti socialinių paslaugų kokybę, gerinti darbuotojų motyvaciją ir kompetencijas, bei stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu.
tags: #darbuotoju #kvalifikacijos #kelimo #projektas #socialinis