Lietuvos slaugytojų darbo užmokestis jau ilgą laiką yra opi problema, atkreipianti dėmesį tiek vietos, tiek tarptautiniu lygiu. Lietuvos slaugytojai uždirba mažiausiai Europoje - tai problema, į kurią neseniai atkreipė dėmesį socialdemokratai (LSDP). „Noriu atkreipti dėmesį, kad visi Lietuvos žmonės žinotų, kokia yra problema ir kaip dabartiniai valdantieji nesprendžia. Mūsų Lietuvos slaugytojai uždirba mažiausiai iš visų 27 ES valstybių, paskutinėje vietoje“, - taip paskutiniame LSDP tarybos posėdyje sakė partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Iš tiesų, Lietuvos slaugytojų atlyginimai yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) reitingo gale. EBPO 2023 metų ataskaitoje lyginama slaugytojų perkamoji galia, tai yra, kiek iš tiesų slaugytojai gali sau leisti už gaunamą algą. Lietuvos slaugytojai gyvena keturis kartus vargingiau, nei dirbantys Liuksemburge. Tiesa, pandemija daug kur Europoje kilstelėjo sveikatos sektoriaus darbuotojų algas ir šiuo metu situacija gali būti kitokia nei 2018 metais.
Kaip atrodo atlyginimai skaičiais
Slaugytojai Lietuvoje 2023 m. vidutiniškai uždirbo apie 2 tūkst. eurų iki mokesčių, arba mažiau nei 1 300 eurų į rankas. Slaugytojai Lietuvoje 2025-2026 m. duomenimis vidutiniškai gavo 2 621 eurą prieš mokesčius. Tai - perpus mažiau, nei uždirba gydytojai. Grįžtant prie SAM žinutės apie per devynerius metus pakitusius medikų atlyginimus, prieš mokesčius vidutinė gydytojų alga pirmą 2025 m. ketvirtį siekė 5 345 eurus, o slaugytojų - 2 621 eurą. (2016 m. atitinkamai - 1721 ir 884 eurai.)
| Rodiklis | Bruto (€/mėn.) | Neto / Į rankas (apytiksliai) |
|---|---|---|
| Vidutinis slaugytojo atlyginimas (2025-2026) | 2 621 € | ~1 820 € |
| Vidutinis gydytojo atlyginimas | 5 345 € | ~3 550 € |
| Medicinos rezidentas (vid.) | ~2 500 € | ~1 740 € |
Bruto skaičiai neatsako į svarbiausią klausimą: koks atlyginimas lieka „į rankas“. Slaugytojo bruto 2 621 € apytiksliai reiškia ~1 820 € į rankas po standartinių mokesčių (GPM ~20%, SODRA ~12,52%, PSD ~6,98%).
Tarptautinis kontekstas: Lietuva Europoje
Europoje slaugytojų atlyginimai labai skiriasi. EBPO duomenimis, 2020 m. arba artimiausiais metais oficialus metinis bruto darbo užmokestis ligoninėse svyravo nuo maždaug 11 880 eurų Lietuvoje iki 101 151 euro Liuksemburge. Be Liuksemburgo, septyniose šalyse metinis pradinis bruto darbo užmokestis viršijo 50 tūkst. eurų. EBPO duomenimis, tarp jų nėra Vokietijos (46 829 eurai) ir Jungtinės Karalystės (42 588 eurai).
Taip pat skaitykite: Atlyginimai Norvegijoje: Slaugytojų sektorius
Slaugytojai Prancūzijoje ir Italijoje uždirba perpus mažiau nei Belgijoje ir Šveicarijoje. Metinis slaugytojo darbo užmokestis Prancūzijoje (35 531 euras) arba Italijoje (29 222 eurai) buvo mažiau nei pusė metinio darbo užmokesčio Belgijoje (72 508 eurai) ir beveik perpus mažesnis nei Šveicarijoje (70 965 eurai). Mažiausius slaugytojų atlyginimus gauna Lietuva (11 880 eurų), po jos seka Turkija (12 172 eurai) ir Latvija (13 551 euras).
Reitingas pasikeičia, kai atlyginimus vertiname pagal perkamosios galios paritetą (PGP). 2020 m. slaugytojų darbo užmokestis pagal PGP svyravo nuo 18,7 tūkst. eurų Lietuvoje iki 66,8 tūkst. eurų Liuksemburge. 20 ES šalių vidurkis buvo 35,3 tūkst. eurų. Nors PPP skirtumai tarp šalių yra mažesni, palyginti su nominaliųjų atlyginimų skirtumais, jie vis tiek labai skiriasi.
Atlyginimai Lietuvos kontekste: regionai, įstaigos, specializacijos
Gydytojų ir slaugytojų atlyginimas Lietuvoje priklauso nuo daugelio faktorių - specialybės, įstaigos, regiono ir patirties. Vertinant skirtumus tarp gydytojų ir slaugytojų atlyginimų, mažiausias atotrūkis jaučiamas universiteto ligoninėse - čia slaugytojų atlyginimas sudaro apie 54,5 procento gydytojų atlyginimo. Didžiausias skirtumas fiksuotas rajono ligoninėse, kur slaugytojų atlyginimas sudaro mažiau nei 40 procentų gydytojų atlyginimo.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, slaugytojų algos didžiausios GMP tarnyboje ir universiteto ligoninėse. Iš universiteto ligoninių dosniausios Kauno klinikos, likusios moka panašiai ir kiek mažiau. Trečia vieta pagal atlygio dydį tenka poliklinikoms.
Regioninė analizė taip pat rodo pastebimai didelius atlyginimų skirtumus. Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, atlyginimų augimas siekė apie 8 proc., žiedinėse savivaldybėse, esančiose aplink didžiuosius miestus, darbo pajamos didėjo taip pat sparčiau. Tas atlyginimų skirtumas tarp savivaldybių, pavertus eurais, siekia 400 eurų „į rankas“.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos namų atlyginimų analizė
Kaip keitėsi atlyginimai per pastaruosius metus
Nuo 2016 m. kasmet didinamos sveikatos priežiūros paslaugų kainos, tam skiriant vis didesnes Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas. Augantis paslaugų finansavimas suteikia galimybę gydymo įstaigoms kelti jose dirbančių specialistų atlyginimus. Vidutinis vieno mėnesio viešųjų gydymo įstaigų darbo užmokesčio fondas per 2016-2025 m. I ketvirčio laikotarpį didėjo nuo 50 mln. iki 169 mln. eurų.
Praėjusiais metais šalies viešosiose gydymo įstaigose dirbančių slaugytojų mėnesio vieno etato vidutinis darbo užmokestis padidėjo 41 procento (nuo 1920 Eur iki 2713 Eur). Praėjusių metų pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį, kurioje numatyta viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų medikų užmokesčio didinimui 2025 m. skirti daugiau nei 200 mln. eurų PSDF lėšų.
Šių metų pradžioje didžiausias gydytojų vidutinio darbo užmokesčio kilimas, palyginti su 2024 m., užfiksuotas rajono ligoninėse - čia atlyginimai padidėjo net 786 eurais. Regiono ligoninėse augimas siekė 698 eurus, o poliklinikose - 515 eurų. Didžiausias slaugytojų atlyginimų augimas, palyginti su praėjusiais metais, fiksuotas regiono ligoninėse - čia atlyginimai padidėjo 291 euru. Universiteto ligoninėse augimas siekė 219 eurų, o rajono ligoninėse - 214 eurų.
Problemos, iššūkiai ir darbo sąlygos
„Lietuva išsiskiria blogąja prasme, kalbant apie finansavimą sveikatos sistemai. Pasak O. Leiputės, slaugytojai bando ieškoti lengvesnio darbo, emigruoja, o nuo to kenčia valstybinės gydymo įstaigos. Daug medikų skundžiasi darbo krūviu, jis nėra reguliuojamas. Dalis slaugytojų bando ieškoti lengvesnio darbo, geriau apmokamas yra privatus sektorius, o jei kalbėtume apie viešąjį sektorių, slaugytojai mieliau pasirenka dirbti sveikatos priežiūros centruose, poliklinikose, kur nėra naktinių budėjimų, lengvesnis darbo grafikas.
Lietuvos medikų sąjūdis skaičiuoja, kad šiuo metu yra 2 527 slaugos specialistai, kuriems suėjo pensinis amžius - tai maždaug kas dešimtas. Per 5 metus šis skaičius išaugs dvigubai ir net daugiau - daugiau nei 6 tūkst. slaugos specialistų bus pensinio amžiaus. A. Gerliakienė taip pat pastebi, kad nėra paramos slaugą norintiems studijuoti jaunuoliams, jie dažniau yra iš rajonų ir mažiau pasiturinčių šeimų. „Daugiausia slaugytojos yra per 50 metų, jaunimas į slaugą neina. Tai - sunkus darbas, labai atsakingas, kartais net pavojingas dėl galimo smurtavimo. Taip pat slaugytojai patiria daug mobingo.
Taip pat skaitykite: Socialinių išmokų specialistų atlyginimai Lietuvoje
Slaugytojų darbo sąlygos būna labai įvairios, priklausomai nuo slaugytojo specializacijos (intensyviosios terapijos, psichiatrijos, skubiosios medicinos, bendruomenės, operacinės), įstaigos skyriaus ir nuo pačios įstaigos tipo. Bendras tendencijas pateikė ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai. Slauga - tai ne vien profesija, tai yra gyvenimo būdas, kuris ne visada būna naudingas pačiam slaugytojui. Tai nuolatinis balansavimas tarp garbės ir pažeminimo.
Apklausa rodo, kad slaugytojai patiria perdegimą, moralinį distresą bei fizinį smurtą iš pacientų. Dar daugiau: mobingas kolektyve, hierarchija ir minimalios adaptacijos programos jauniesiems specialistams apsunkina darbą. Kai kurių slaugytojų pasakojimai atskleidžia, kad mėnesį pradirbus su naktiniais budėjimais atlyginimas „į rankas“ gali likti labai mažas; pavyzdžiui, slaugytos atlyginimas „popieriuje“ sudaro 900 Eur, plius priedai, o be naktinių pamainų - 600 Eur į rankas.
Studijos, pritraukimo priemonės ir ateities perspektyvos
Spręsdama specialistų trūkumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia kasmet palaipsniui didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių studijuojantiems pagal slaugytojų padėjėjų profesinę mokymo programą, stojantiems į slaugos ar medicinos rezidentūros studijas. Praėjusiais metais finansuojamų slaugos studijų vietų padaugėjo net 100, šiais metais siūloma didinti dar 85 vietomis. Antrus metus iš eilės sparčiai auga ir slaugos studijų populiarumas.
Šie rezultatai patvirtina, kad Lietuva žengia teisingu keliu, siekdama užtikrinti konkurencingą ir motyvuojančią darbo aplinką sveikatos priežiūros specialistams viešajame sektoriuje, o atlyginimų augimas tampa svarbiu žingsniu stiprinant visos sveikatos sistemos patrauklumą ir tvarumą.
„Aktualusis interviu“: Ką atskleidžia garsą įrašančio rašiklio istorija?
Nesutarimai, derybos ir profesinių sąjungų reikalavimai
Kai kuriais svarbiais klausimais neradusios sutarimo su SAM profesinės sąjungos praėjusią savaitę, liepos 9 dieną, jai išsiuntė Nesutarimo protokolą. „Šiuo metu derybos pasibaigė nesutarimu. Tai yra tam tikri klausimai, kuriais sutarėme, ir tie, kur nesutarėme. Jį taip pat reikės suderinti tarpusavyje, ar vienodai įvardijami klausimai, dėl kurių šalys nesutaria. Kas laukia toliau? Greičiausiai vyks kolektyvinis ginčas“, - sakė pašnekovė.
Profesinės sąjungos reikalauja, kad formulėje esantis minimalios mėnesinės algos dydis būtų atnaujinamas remiantis pernai metų duomenimis, o ne dvejų ar trejų metų senumo reikšmėmis. Taip pat svarbus finansavimas darbo užmokesčiui ir rekomendacija, kad ligonių kasų skiriamą finansavimą rekomenduojama skirti darbo užmokesčiui didinti.
Atlyginimų augimo tendencijos ir prognozės
Atlyginimų augimo tendencijos 2025-2026 m. rodo, kad Lietuvos sveikatos priežiūros atlyginimai per pastarąjį dešimtmetį augo greičiau nei daugelyje ES šalių. Pagrindiniai 2026 m. rodikliai: gydytojai: vidutinis atlyginimas į rankas auga maždaug 103 €/mėn. (+3%); slaugytojai: vidutinis atlyginimas į rankas auga maždaug 127 €/mėn. (+8%); rezidentai: vidutinis atlyginimas į rankas auga maždaug 313 €/mėn. (+12,6%).
Tačiau medikų nuomone, tai, kad SAM didins fondą, dar nereiškia, jog atlyginimo didėjimą jaus medikai. „Gausime maždaug 5-7 proc. didesnę algą. Didina 15 proc., atskaičiuos mokesčius, be to, visose įstaigose sako, kad pinigų nėra“, - DELFI savo įžvalgomis dalinasi vienas gydytojas. Matome, kad keliant atlyginimus jie padidėja vos keliais šimtais eurų. Akivaizdu, kad norint pasiekti numatytų įsipareigojimų (gydytojų vidutinis darbo užmokestis turi pasiekti 3250 eurų, o slaugytojų - 1625 eurus) tokio didėjimo tempo neužtenka.
Privatus vs viešasis sektorius: kur mokama daugiau?
Lyginant gydytojų ir slaugytojų atlyginimą privačiame ir viešajame sektoriuje, atsakymas priklauso nuo specialybės. Viešojo sektoriaus privalumai: stabilios pajamos su garantuotais priedais už naktines pamainas, budėjimus ir darbą švenčių dienomis; stipresnė socialinė apsauga ir pensijų įmokos; kasmetinės atostogų teisės pagal kolektyvines sutartis. Privataus sektoriaus privalumai: didesnis bazinis atlyginimas tam tikrose specialybėse, su rezultatais susietos premijos, kai kuriais atvejais modernesnė įranga ir geresnės darbo sąlygos.
Odontologai privačiame sektoriuje yra ryškiausias pavyzdys - atlyginimai gali siekti 8 000 € bruto ar daugiau, kas gerokai viršija viešojo sektoriaus kolegas.
Emigracija, trūkumas ir ilgesnės perspektyvos
Ne paslaptis, kad po nepriklausomybės ir ypač įstojus į Šengeno erdvę, masė žmonių, ieškodami geresnio gyvenimo, paliko Lietuvą. Deja, emigravo ir dalis gydytojų bei slaugytojų. Lietuvos medikų sąjūdžio Valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė teigia: „Didelė dalis stojančių į slaugytojų specialybę asmenų jau ruošiasi iš karto emigruoti, apie trisdešimt procentų.“ Skaičiuojama, kad iki 2028 metų Lietuvoje trūks daugiau nei 7000 slaugytojų.
Keliant atlyginimus ir gerinant darbo sąlygas, taip pat didinant valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, siekiama mažinti emigracijos mastą ir užtikrinti specialistų pajėgumą ateityje. Papildomos priemonės apima projektus pritraukti užsienyje dirbančius, iš Lietuvos išvykusius specialistus bei neaktyvius sveikatos priežiūros specialistus grįžti į profesinę veiklą.
Praktiniai darbo užmokesčio pavyzdžiai (po mokesčių)
- Bruto 2 621 € (slaugytojo vidurkis) → GPM ~356 €, SODRA ~328 € → Neto ~1 820 €.
- Bruto 3 500 € (šeimos gydytojas) → GPM ~547 €, SODRA ~438 € → Neto ~2 380 €.
- Bruto 5 345 € (gydytojo vidurkis) → GPM ~930 €, SODRA ~669 € → Neto ~3 550 €.
Streikai ir protestai: ar Lietuva sekė Europą?
Profesinės sąjungos teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį darbo užmokestis, ypač viešajame sektoriuje, realiai sumažėjo, o dėl dviženklės infliacijos sukeltos pragyvenimo išlaidų krizės daugelis sunkiai apmoka sąskaitas. Sveikatos specialistai nuolat rengia streikus. Sveikatos priežiūros personalas, ypač ligoninių slaugytojos, nepaliaujamai dirbo per COVID-19 pandemiją. Daugelyje Europos šalių sveikatos specialistai reikalauja geresnio darbo užmokesčio, geresnių darbo sąlygų ir daugiau išteklių. Šie streikai ir protestai atspindi bendrą nepasitenkinimą sveikatos priežiūros darbuotojų darbo sąlygomis ir atlyginimais visoje Europoje.
Atramos taškai ir rekomenduojamos priemonės
- Sklandus PSDF finansavimo paskirstymas, užtikrinant atskirą eilutę slaugytojų darbo apmokėjimui.
- Didinamas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius slaugai ir rezidentūrai.
- Paramos stipendijos bei studijų kainos apmokėjimas jauniems studentams iš rajonų ir mažiau pasiturinčių šeimų.
- Darbo krūvio analizė ir teisinio reguliavimo peržiūra, siekiant apsaugoti slaugytojų sveikatą ir mažinti perdegimą.
- Motyvacinės priemonės atrasti ir pritraukti užsienyje dirbančius lietuvius bei grąžinti juos į šalies sistemą.
Apibendrinant, Lietuvos slaugytojų darbo užmokestis yra vienas mažiausių Europoje, o tai lemia įvairūs veiksniai, įskaitant sveikatos priežiūros finansavimą, darbo sąlygas ir profesijos prestižą. Nors pastaraisiais metais buvo dedamos pastangos didinti atlyginimus, vis dar yra didelis atotrūkis tarp gydytojų ir slaugytojų atlyginimų, ypač regioninėse ligoninėse. Sprendimai apima tiek finansinius, tiek organizacinius veiksmus: nuo PSDF lėšų paskirstymo iki studijų vietų didinimo ir darbo sąlygų gerinimo.
tags: #slaugu #atlyginimai #lietuva